Alionių seniūnija yra Širvintų rajono rytinėje dalyje. Seniūnijoje yra 47 kaimai, didesni iš jų: Juodiškiai, Trapeliai, Vičiūnai. Seniūnijos centras – Alionių I kaimas [2, 3].

Seniūnijos teritorija užima 15 000 ha, iš jų 33, 2 % užima žemės ūkio naudmenos, 7,3 % – miškai, 2,3 % – vandenys, 57,2 % – kitos paskirties plotai [3, 4]. Statistikos departamento duomenimis seniūnijos teritorijoje gyvena 992 (2011 m.) gyventojai, iš jų – 475 vyrai, 517 moterų [10].

Į rytus nuo kaimo yra Alio ežeras. Ežerą supa botanikos draustinis – spanguolynas (Alionių draustinis), plyti Alionių pelkė, apylinkėse driekiasi Alionių miškai  [6, 7, 8].

Seniūnijos teritorijoje yra Alionių pagrindinė mokykla, Juodiškių pradinio ugdymo skyrius, Juodiškių slaugytojų kabinetas, „Lietuvos paštui“ priklausantis Alionių filialas. Aktyviai dirba Juodiškių kultūros namai, Širvintų savivaldybės viešosios bibliotekos Alionių ir Juodiškių filialai. Seniūnijoje veikia 2 Vartotojų kooperatyvui „Veivera“ priklausančios parduotuvės. Žemės ūkiu verčiasi daug ūkininkų, veikia keramikos cechas UAB „Askovita“ [4].

Alionių seniūnijoje gyvena garsus tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius Julijonas Gridziuška (g. 1938) [3]. Alionių kaime gimė biochemikė, habilituota daktarė, Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė, prof. Sofija Kanopkaitė (g. 1926) [11].

Alionys – kaimas 11 km į r. nuo Širvintų, seniūnijos centras [5].

Statistikos departamento duomenimis Alionių I kaime gyvena 264 (2011 m. ) gyventojai, iš jų – 130 vyrų, 134 moterys [10].

Manoma, kad Alionių kaimo vardas kilęs nuo Alio ežero pavadinimo [11].

 Alionių kaimas išgyveno kelis ryškius istorinius tarpsnius: kaimo atsiradimas, kuris šių dienų gyventojų atminties nepasiekė, istoriškai išlikęs XVIII-XIX a. baudžiavos laikų kaimas, tarpukario laikų nepriklausomos Lietuvos kaimas, sovietmečio periodas, nepriklausomybės atgavimo metai. Kaimas laikomas baudžiavos laikų relikvija, nors manoma, jog jo būta jau kryžiuočių siautėjimo Lietuvos žemėse laikais. Apie tai byloja netoliese išlikęs Laužiškių piliakalnis.

Rašytiniai dokumentai apie Alionis, kaip dvarininkų Jasinskių nuosavybę, siekia XVIII a. [5, 11].

Istoriniu požiūriu Alionių parapija yra unikali Lietuvoje todėl, kad jos įsteigimą lėmė 1920 m. Lenkijos įvykdyta agresija prieš Lietuvą. Alionių parapijos riba sutampa su buvusia demarkacijos (administracijos) linija, skyrusia nepriklausomą Lietuvą nuo lenkų okupuotos Vilnijos dalies [5, 14].

 XVIII a. Alionyse buvo koplyčia, priklausiusi Širvintų parapijai. 1782 m. joje buvo leista laikyti pamaldas. 1939 m. pastatyta bažnyčia, įkurta parapija. Medinė  bažnyčia, pastatyta 1932 m., turi įdomių senesnės tradicijos statybinių žymių. Navos sienos ir bokšto apatinysis tarpsnis suręstas iš tašytų sienojų ir neapkalti lentomis. Navos kerčių sąsparos iškištinės, ilgėjančios žemyn, lyg kontraforsai. Bažnyčia turi plačią navą ir siauresnį bokštą, pristatytą priekyje. Ir čia bokštas sudėtas iš trijų tarpsnių, kaip varpinė [13, 18]. Žymūs šios bažnyčios geležiniai kryžiai (XIX a. pabaigos – XX a. pradžios, įtaisyti  pagrindinio ir galinio fasadų bokštuose) [16].

Alionių telmologinis draustinis – didžiausia Širvintų rajono saugoma teritorija, išsidėsčiusi Vilniaus ir Širvintų rajonuose ir skirta išsaugoti Aukštaičių-Sėlių moreninėms prieškalvėms būdingą stambių pelkėtų masyvų kraštovaizdį. Draustinio plotas 2096 ha, jis įsteigtas 1974 m. Saugoma teritorija išsidėsčiusi dideliame aukštapelkės masyve, kuriame yra vienas didžiausių Širvintų rajono ežerų – Alys [9, 15, 17].

Alionių pelkė yra Širvintų ir Vilniaus r. savivaldybių teritorijoje, 11 km į r. nuo Širvintų. Plotas 2072 ha. Yra du liekaninės kilmės ežerai: Alys ir Pulimas. Didesnioji pelkės dalis – plynraistinė aukštapelkė, gausūs durpių ištekliai [12].

Alionių biblioteka įsteigta 1967 m. Aptarnaujamame mikrorajone yra 23 kaimai. Šiuo metu biblioteka įsikūrusi seniūnijos patalpose. Bibliotekos vartotojams skirtos 4 darbo vietos [1]. Biblioteka kaupia, saugo, skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, rengia ir nuolat pildo teminius, personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros kartotekoje kaupiami respublikinių, rajoninių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių yra apie 1000.

Literatūra ir šaltiniai

1. Alionių biblioteka. Širvintų r. savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-05-25]. Prieiga per internetą: <http://sirvintuvb.lt/?page_id=39>.
2. Alionių seniūnija. Širvintų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2016-05-25]. Prieiga per internetą: <http://www.sirvintos.lt/index.php?id=1119>. 
3. Alionių seniūnija. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 256-257.
4. Alionių seniūnijos vizitinė kortelė. – Iliustr. // Krašto naujienos. – 2008, gruod. 24, p. 4.
5. Alionys: pažinkime Širvintų kraštą // Širvinta. – 2005, rugs. 7, p. 2.
6. Alionys. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 257.
7. Alionys I. Vikipedija: laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-05-25]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Alionys>.
8. Brukas, Algirdas. Alionys I // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 43.
9. Dabregaitė, Laima. Alionių draustinis. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2001. –T. 1, p. 344.
10. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-05-25]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
11. Kanopkaitė, Sofija. Alionių kaimas. – Žml., schem. // Širvintos. – Vilnius, 2000. – P. 463-472.
12. Kunskas, Rimvydas. Alionių pelkė. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2001. – T. 1, p. 344.
13. Kviklys, Bronius. Alionys: Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. d. 2. Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 111-112.
14.  Lebionka, Juozas. Iš Alionių parapijos ir bažnyčios istorijos. – Iliustr. // Širvintos. – Vilnius, 2000. – P. 137-141.
15. Lietuvos saugomos teritorijos: [Alionių telmologinis draustinis, p. 89]: informacinis leidinys-žinynas. – [Kaunas], 2006. – 325, [1] p.: iliustr., žml.
16. Patašius, Algimantas. Alionių bažnyčios kryžiai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 268.
17. Saugomos gamtinės teritorijos ir objektai: [Alionių telmologinis draustinis, p. 35] . – Iliustr. // Širvintų krašto gamta. – Vilnius, 2003. – P. 34-36.
18. Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas: miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas: 1030 lankytinų vietovių aprašymai nuo seniausių laikų iki naujausių žinių. – Vilnius, [2008], P. 490.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2009; 2016