„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Ukmergės rajonas Veprių seniūnija Bečiai

Kaimas Veprių seniūnijoje, 1, 5 km į pietvakarius nuo Veprių. Seniūnaitijos centras. Plyti Bečių, Pakapės miškai.

Kaime gyvena 72 žmonės, iš jų: 40 vyrų ir 32 moterys (2011 m.) [6].

Bečių kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Jis kilęs iš nebevartojamo asmenvardžio Betys, kuris sietinas su žodžiu „bet–inti“ (gėdinti, niekinti) [13].

0,4 km į šiaurę nuo Bečių kaimo, apie 0,45 km į vakarus nuo Veprių ežero, Pakapės miško šiaurės vakariniame pakraštyje, lygioje smėlėtoje vietoje yra valstybės saugomas viduramžių (XIII–XV a.) archeologijos paveldo objektas – Bečių kapinynas, vadinamas Pakape, užimantis 1,09 ha plotą. 1943 m. Bečių senkapį tyrinėjo archeologas Pranas Baleniūnas. 1985 m. archeologai, vadovaujami Gintauto Zabielos, ištyrė 286 m2 plotą. Rasti 93 griautiniai kapai, datuojami XIV a. pab.–XVIII a. Radinių daugiausiai rasta XV a. kapuose: geležinių kirvių, ietigalių, peilių, skiltuvų, segių, žiedų, verpstukų, puodų, monetų. Viena iš Bečių kapinyne rastų monetų – tai pirmųjų lietuviškų kaltinių monetų atmaina – priskiriama Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto (1392-1430) laikams [1-2]. Kapinyno tyrinėjimų duomenys išsamiai paskelbti leidiniuose „Lietuvos archeologija“ [4, 11], „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [9].

Kaimo šiaurės rytų pakraštyje, pievoje, apie 100 m į rytus nuo Bečių kapinyno yra nacionalinės reikšmės mitologinis kultūros paveldo objektas – Bečių akmuo su pėda. Tai natūralus riedulys (akmuo pilko stambiagrūdžio granito, netaisyklingos formos, perskilęs pusiau). Bendras akmens ilgis – 2,7 m, plotis – 1,45 m. Akmens didžiojoje dalyje, viršutiniame kampe, yra 4×8 cm dydžio, 2 cm gylio natūrali duobutė, vadinama „Vaiko pėda“. Bečių akmuo su pėda žvalgytas 1976, 1978 ir 1984 m. [7-8].

Bečių kaime išlikę medinių dvaro rūmų krosnies su kaminu, rūsių, ūkinių pastatų, ledainės griuvėsiai ir požeminis sandėlis. Šalia auga dvaro laikus menantys seni klevai, liepos ir vakarinė tuja [14].

Pietryčių pusėje yra Bečių tvenkinys su vandens malūno pamatų liekanomis, apsuptas buvusio dvaro parko liekanų, senų pušų ir maumedžių. Sovietmečiu tvenkinys buvo sujungtas su Veprių ežeru 800 m ilgio kanalu. Tvenkinio šiaurvakarinėje pusėje, buvusioje parko gėlynų vietoje trykšta Bečių šaltinis. 2008 m. šaltinio aplinka sutvarkyta ir pritaikyta visuomeninėms reikmėms.

Apie Bečių archeologinius, mitologinius objektus yra užrašyta įvairių pasakojimų, legendų. Archeologo Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ publikuotas vietinės gyventojos pasakojimas, kad „ … ant to akmens šventa Marija stovėjusi ir pėdas palikusi“ [8]. Vepriškis poetas Antanas Šimatonis Bečių kapinynui bei Bečių akmeniui su pėda yra parašęs eiliuotą legendą „Bečių paunksmėje“ [5]. Poetas, prozininkas, dailininkas Leonardas Gutauskas, vaikystę praleidęs Vepriuose, trijų dalių romane „Vilko dantų karoliai“ (Vilnius, 1990, 1994, 1997) aprašo knygos herojus, kurie „ … gyveno už miestelio, Pakapiuose, senoje troboje, kurios du langai buvo į vieškelį, o trečias – į kapinyną“.

Literatūra ir šaltiniai

1. Aleksiejūnas, Vytautas. Senkapių monetos // Lietuvos archeologija. – Vilnius, 1995. – T. 11, p. 16-20.
2. Ivanauskas, Eugenijus. Bečiai: Veprių seniūnija. – Bibliogr.: 3 pavad. // Eugenijus Ivanauskas. Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose 1387-1850: katalogas. – Vilnius, 2001. – P. 38-39.
3. Prano Baleniūno senkapių kasinėjimai 1943 m.: [apie kapinynų tyrinėjimus Pakapiuose (Bečiuose), Radiškyje, Vidiškiuose, Dovydiškiuose bei Užušiliuose]. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 15 (2005), p. 16-21.
4. Senvaitienė, Jūratė. Bečių kapinyno audinių konservavimas ir tyrimas / Jūratė Senvaitienė, Laima Vedrickienė, Vasarė Čeplinskaitė, Saulė Urbanavičienė // Lietuvos archeologija. – Vilnius, 1995. – T. 11, p. 104-116.
5. Šimatonis, Antanas. Bečių paunksmėje. – Iliustr.  // Antanas Šimatonis. Ką byloja senovė: [eiliuotos legendos, istorinės sakmės, padavimai]. – Ukmergė, 2007. – P. 17.
6. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
7. Urbanavičius, Vytautas. Bečių akmuo. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 98.
8. Vaitkevičius, Vykintas. Ukmergės rajonas: [apie  Bečių akmenį su pėda, p. 152-153). – Iliustr. //  Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 143-187.
9. Zabiela, Gintautas. Bečių Pakapės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. – Vilnius, 1984/1985. – P. 107-109.
10. Zabiela, Gintautas. Bečių senkapio žvalgymų ir žalojimų istorija. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 13 (2003), p. 83-84.
11. Zabiela, Gintautas. Bečių senkapis // Lietuvos archeologija. – Vilnius, 1995. – T. 11, p. 330-381.
12. Zabiela, Gintautas. Pakapė: Bečių kapinynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 98.
13. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 103.
14. Žentelytė, Audronė. Dvarai ir dvareliai: [apie Bečių dvarą, p. 122-126]. – Iliustr. // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 122-130. 

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2012; 2016