Ukmergės rajonas
Ukmergės rajonas įsikūręs Lietuvos vidurio lygumose. Vakaruose ir šiaurės vakaruose rajono kraštovaizdį sudaro lygumos, rytiniame pakraštyje prasideda Aukštaičių aukštuma – kalneliai ir kloniai. Teritorijos aukštumas nuo žemumų skiria Šventoji ir jos intakai: Siesartis, Žuvintė, Žirnaja, Riešė, Ukmergėlė, Mūšia. Yra 33 ežerai, didžiausi iš jų: Lėnas (219 ha), Žirnajai (192 ha). Ukmergės rajonas šiaurėje ribojasi su Anykščių, šiaurės vakaruose su Panevėžio, vakaruose su Kėdainių rajonais. Pietvakariuose yra Jonavos, pietryčiuose – Širvintų ir rytuose – Molėtų rajonai [5].
Ukmergės rajoną kerta intensyvaus eismo tarptautiniai keliai, jungiantys trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tai viena didžiausių Lietuvos automagistralių A2 Vilnius–Panevėžys–Ryga, kuri yra tarptautinis koridorius E272, jungiantis Taliną su Minsku bei automagistralė A6 Kaunas–Utena, jungianti Varšuvą su Sankt Peterburgu [8].
Nuo 1566 m. iki 1950 m. Ukmergė buvo apskrities centras (pavietas), kuriam priklausė didelė Rytų Aukštaitijos dalis. Ukmergės apskrities ribos įvairiais laikotarpiais nuolat keitėsi. Nuo 1919 m. Ukmergės apskričiai priklausė Balninkų, Gelvonų, Kavarsko, Kurklių, Lyduokių, Pabaisko, Pagirių, Panoterių, Siesikų, Šešuolių, Širvintų, Taujėnų, Traupio, Veprių, Želvos ir Ukmergės valsčiai. 1950 m. Ukmergės apskritis panaikinama, o jos teritorija padalinama į Ukmergės, Kavarsko, Smėlių ir Širvintų rajonus [6].
Šiuo metu rajone yra 12 seniūnijų: Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko, Pivonijos, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Ukmergės, Veprių, Vidiškių, Želvos, Žemaitkiemio (1 miesto ir 11 kaimo), 10 miestelių, 508 kaimai, 104 viensėdžiai. Centras – Ukmergė (rajoninio pavaldumo miestas).
Ukmergės rajono savivaldybė užima 1395 km2 teritoriją, iš jų 55% teritorijos užima žemės ūkio naudmenos, smėlio, žvyro ir molio ištekliai, 29% – miškai, 2,59% – vandenys, 2,37% – miestai ir gyvenvietės, 2,3% – pramonės įmonės ir keliai, 7,13% – kitos paskirties plotai [8].
Ukmergės rajono savivaldybėje gyventojų skaičius – 39288, iš jų: mieste – 23450, kaime – 15838 (2011 m.) [2]. Gyventojų sudėtis pagal lytį: moterų – 53%, vyrų – 47%; pagal tautybę: lietuvių – 92,6%, rusų – 5.3%, lenkų – 0,7%, ukrainiečių – 0,7%, baltarusių – 0,4%, kitų tautybių – 0,3% visų rajono gyventojų [8].
Ukmergės rajone veikia 22 bendrojo lavinimo mokyklos, dvi iš jų gimnazijos, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos mieste, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla. 2005 m. įkurta Vilniaus ukmergiečių bendruomenė, vienijanti iš Ukmergės krašto kilusius, dabar Vilniuje gyvenančius ir dirbančius, žmones [10].
Apie Ukmergės miesto bei rajono vietovių vardų kilmę yra išleistas atskiras leidinys „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“, kurį sudarė lietuvių kalbininkas, akademikas Zigmas Zinkevičius. Ši knyga – autoriaus dovana gimtajam Ukmergės kraštui. Autorius ištyrė beveik 600 rajono vietovardžių, kuriais pavadinta apie 700 gyvenviečių, nes dalis vietovių yra pasikartojančių pavadinimų. Populiariai parašytoje knygoje pasakojama ne tik apie vietovių vardų kilmę, bet ir kaip atsirado tiems pavadinimas pagrindą sudarę asmenvardžiai ar vandenvardžiai [11].
Apie Ukmergės miškų urėdijos prižiūrimus miškus yra išleistas fotoalbumas „Žaliasis slėpinys: nuo Neries, Šventosios –lig Lėno“. Šios knygos autoriai – fotomenininkas Jonas Danauskas ir žurnalistė Aldona Kvedarienė – nuotraukomis ir meniniais tekstais pasakoja apie slėpiningus miškus, nusidriekusius nuo Vilniaus paribio Kernavės link, palei Nerį, Šventosios slėniais ligi pat Lėno. Tekstai lietuvių ir anglų kalbomis pasakoja apie Šventosios slėnio lobius, Siesarties baseino ir Bekupės lapuotynus, Šešuolių girią, Taujėnų–Užulėnio didžiuosius miškus ir jų žmones, Deltuvos ir Siesikų miškus [1].
Apie kelias Ukmergės rajono vietoves (Siesiikus, Taujėnus, Vaitkuškį) rašoma kunigo ir istoriko Valerijano Meištovičiaus (Walerian Meysztowicz, 1893–1982) knygoje „Pašnekesiai apie laikus ir žmones“ (Vilnius, 2004, p. 64, 100–104 ir kt.)
Ukmergės rajone yra 21 saugoma teritorija, iš jų 13 valstybinių ir 8 savivaldybių draustiniai. Saugomų teritorijų tinklą sudaro 10 valstybinių gamtinių (Armonos geologinis, Plaštakos hidrografinis, Šventosios ichtiologinis, Dukstynos entomologinis, Barnėnų bei Laukėnų telmologiniai, Gemeliškio, Smiltynės, Svirplinės, Adomiškio botaniniai–zoologiniai), 3 valstybiniai kompleksiniai (Siesarties, Žuvintės bei Širvintos kraštovaizdžio), 3 savivaldybių gamtiniai (Deltuvos, Vaisgėliškio botaniniai bei Kryto zoologinis) bei 5 savivaldybių kompleksiniai (Antakalnio, Dubakalnio, Kopūstėlių, Lyduokių, Rizgonių kraštovaizdžio) draustiniai [4].
Kultūros paveldo departamento duomenimis rajone yra 428 kultūros paveldo objektai. Tarp jų – 136 architektūros, 57 istorijos, 46 archeologijos, 17 dailės objektų. Iš visų rajone esančių kultūros paveldo objektų valstybės saugomi yra 116. [3, 7].
Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro 2015 m. išleistoje gausiai iliustruotoje, lietuvių ir anglų kalbomis parašytoje knygoje „Ukmergė“ šiuolaikiškai pristatytas Ukmergės kraštas. Ukmergiškiams ir svečiams bus įdomu susipažinti su miesto istoriniais faktais, visiems puikiai žinomomis ir ne kartą aplankytomis vietomis – senamiesčiu, dvarais, piliakalniais, gamtos paveldo objektais, miškais, upėmis, kurie puikiai panaudojami žygiams, vandens turizmui. Knygoje pristatomi ir visoje Lietuvoje žymūs ukmergiškiai menininkai, kūrėjai, kurie Ukmergės vardą garsina ir tarptautiniu mastu.
Kai kurie Ukmergės rajono lankytini objektai:
MUZIEJAI
Ukmergės kraštotyros muziejus (Ukmergė, Kęstučio a. 5).
Muziejaus padaliniai:
Užugirio krašto muziejus (Užugiris, „Taujėnų seniūnija“).
Veprių krašto muziejus (Vepriai, „Veprių seniūnija“).
Visuomeniniai muziejai:
Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos etnokultūros muziejus (Ukmergė, J. Tumo-Vaižganto g. 44).
Ukmergės A. Smetonos gimnazijos istorijos muziejus (Ukmergė, J. Basanavičiaus g. 7).
Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos istorijos muziejus (Ukmergė, Linų g. 4)
Veprių vidurinės mokyklos istorijos muziejus (Vepriai, „Veprių seniūnija“).
Želvos vidurinės mokyklos istorijos muziejus (Želva, „Želvos seniūnija).
PAMINKLAIS Ukmergės rajone pagerbti šie žmonės:
Viktoras Bergas – matininkas, gamtosaugininkas, pedagogas, gimęs Šaukavoje (Δ Rečionys, „Vidiškių seniūnija“).
Pranas Gaida-Gaidamavičius (1914–2013) – kunigas, žurnalistas, teologijos mokslų daktaras (Δ Bajorai, „Želvos seniūnija“).
Zigmas Gaidamavičius (1910–1989) – choro dirigentas (Δ Bajorai, „Želvos seniūnija“).
Paulius Galaunė – meno istorikas, grafikas, muziejininkas, kultūros veikėjas, gimęs Pageležių kaime (Δ Pageležiai, „Veprių seniūnija“).
Aaronas Klugas – mokslininkas, Nobelio premijos laureatas (Δ Želva, „Želvos seniūnija“).
Juozas Krištaponis – karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas (Δ Ukmergė).
Kazimieras Mikalauskas – gydytojas (Δ Ukmergė, parkas prie ligoninės, Vytauto g. 105).
Povilas Plechavičius (1890–1973) – Lietuvos karo veikėjas, generolas leitenantas (Δ Kadrėnai, „Vidiškių seniūnija“).
Jonas Puzinas – archeologas, gimęs Svaronyse (Δ Svaronys, „Pivonijos seniūnija“).
Antanas Smetona – pirmasis Lietuvos prezidentas, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, gimęs Užulėnio kaime (Užulėnis, Užugiris „Taujėnų seniūnija“).
Alfonsas Svarinskas – kunigas, disidentas (Δ Kadrėnai, „Vidiškių seniūnija“)
Vladas Šlaitas – poetas (Δ Žemaitkiemis, „Žemaitkiemio seniūnija“).
Ąžuolinė skulptūrinė kompozicija (skulpt. Rimantas ir Stasys Zinkevičiai), skirta iš šio kaimo kilusių medžio drožėjų, kryždirbių Gabrielio ir Kazimiero Katinų atminimui, atidengta 2006 m. (Δ Griežionys, „Lyduokių seniūnija“).
PAMINKLAI genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams atminti:
Kryžius partizanų Vytauto Strazdo-Bebro ir Jono Grybausko-Paukštelio žuvimo vietoje, pastatytas 1992 m. (Δ Jogvilai, „Lyduokių seniūnija“).
Paminklinis akmuo Didžiosios kovos apygardos (DKA) Plieno rinktinės partizanų apygardos vado Alfonso Morkūno-Plieno, štabo viršininko Prano Grigo-Geniuko bei kitų partizanų žūties vietoje, atidengtas 1997 m. 2001 m. prie paminklinio akmens pritvirtinta juodo granito atminimo lenta (Δ Juodkiškiai, „Lyduokių seniūnija“).
Paminklas Didžiosios kovos apygardos (DKA) „Plieno“ rinktinės partizanų, būrio vado Jono Pažūsio-Dagio ir Stasio Zarembos-Beržo žūties vietoje (aut. Romas Navickas), pastatytas 1999 m. (Δ Beržalota, buvusi H. Šmigelskienės sodyba, „Šešuolių seniūnija“).
Kryžius ir paminklinis akmuo, įamžinantis čia žuvusių dviejų Didžiosios kovos apygardos (DKA) partizanų – Algirdo Rukšos-Zubraus ir Antano Radzevičiaus-Lapo atminimą, pastatytas 1999 m. 2005 m. pavasarį ant paminklinio akmens pritvirtinta juodo granito atminimo lenta (Δ Bartkūnai, 0,5 km nuo piliakalnio, „Pivonijos seniūnija“).
Paminklinis kryžius partizanams Antanui Šalčiūnui-Fricui ir Valerijui Butkui-Tigrui atminti, pastatytas 1999 m. ( Δ Lyduokiai, Taikos g., „Lyduokių seniūnija“).
Kryžius Didžiosios kovos apygardos (DKA) partizanų ryšininkų ir rėmėjų Vlado ir Bronislavos, antisovietinio judėjimo dalyvių Antano, Edvardo ir Jono Burokų atminimui, pastatytas 2005 m. (Δ Nuotekai, buvusi Burokų sodyba, „Lyduokių seniūnija“).
Paminklas Ukmergės krašto laisvės kovotojams ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) pogrindžio leidinio „Varpas“ spaudėjams: Stanislavai Vaineikienei, Vytautui Vaineikiui, Antanui Burokui ir Jonui Algirdui Kujaliui. Paminklas atidengtas 2011 m. (Δ Jogvilai, Vaineikių sodyba, „Lyduokių seniūnija“).
Medinis atminimo kryžius, pastatytas 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo “Vyčio” apygardos vadas, kapitonas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų (Δ Lėnas, Lėno miškas, „Taujėnų seniūnija“).
Obeliskas, skirtas visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimui, pastatytas 2006 m. Lėno miške (Δ Lėnas, Lėno miškas, „Taujėnų seniūnija“).
PAMINKLINĖMIS LENTOMIS Ukmergės rajone pagerbti šie žmonės:
Boleslovas Dirmantas – advokatas, švietėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, Ukmergės apskrities savivaldos organizatorius, pirmasis miesto burmistras (Ukmergė, Kauno g. 20).
Jonė Deveikė (Deveikytė)-Navakienė – teisės istorikė, visuomenės veikėja (Ukmergė, Vytauto g. 49).
Vladas Šlaitas – poetas (Ukmergė, Vytauto g. 62).
Memorialinė lenta 1918 m. žuvusiems Siesikų savanoriams (Siesikai, Siesikų bažnyčios šventorius, „Siesikų seniūnija“).
Memorialinė lenta, įamžinanti 1940–1954 metų sovietinės okupacijos aukų – Taujėnų krašto mokytojų atminimą (Taujėnai, Taujėnų vidurinė mokyklos pastatas, „Taujėnų seniūnija“).
Memorialinė lenta 1944–1955 m. kovotojams už Lietuvos laisvę (Deltuva, Vytauto g. 22, „Deltuvos seniūnija“).
Memorialinė lenta, įamžinanti pirmąjį Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvį 1919 metais (Deltuva, senosios klebonijos pastatas, „Deltuvos seniūnija”).
ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI
Koplytstulpis 2000-iesiems Kristaus gimimo metams (skulpt. Adolfas Tarasevičius) (Žemaitkiemis, bažnyčios šventorius, „Žemaitkiemio seniūnija“).
Kryžius, sukurtas Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, pastatytas 1987 m. (Vidiškiai, Vidiškių bažnyčios šventorius, „Vidiškių seniūnija“).
Paminklas „Karžygys“ (skulpt. Jonas Žentelis), pastatytas 2004 m. minint Šešuolių 670-ies metų sukaktį (Šešuoliai, prie pagrindinės Šešuolių sankryžos, „Šešuolių seniūnija“).
Koplytstulpis ir paminklas-aukuras (skulpt. Vladas Žulys), pastatytas 2005 m., minint 570-ąsias Pabaisko mūšio metines (Pabaiskas, prie kelio link Gelvonų, „Pabaisko seniūnija“).
Paminklas Pabaisko mūšiui paminėti (skulpt. Viktoras Žentelis), pastatytas 2005 m. (Pabaiskas, „Pabaisko seniūnija“).
Koplytstulpis pirmosios Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčios, pastatytos 1436 m., 550 metų ir 150 metų dabartinės bažnyčios jubiliejui atminti (Pabaiskas, bažnyčios šventorius, „Pabaisko seniūnija“).
Paminklinis akmuo Vidiškių miestelio 500 metų jubiliejui (skulpt. Alvydas Pučinskas), pastatytas 2002 m. (Vidiškiai, „Vidiškių seniūnija“).
Koplytstulpis, skirtas Baro konfederacijos įvykiams atminti, pastatytas XVIII a. pab.–XIX a. pr. (Vepriai, „Veprių seniūnija“).
Koplytstulpis su šv. Jono Nepomuko skulptūrėle, pastatytas XIX a. pab. (skulpt. Kazimieras Katinas), 1999 m., minint Valų kaimo 300 metų jubiliejų, atstatytas (skulpt. Rimantas Zinkevičius) (Valai, „Žemaitkiemio seniūnija“).
Paminklinis akmuo Valų kaimo įkūrimui, pastatytas 1999 m. (Valai, „Žemaitkiemio seniūnija“).
Obeliskas Rusijos ir Prancūzijos 1812 birželio 28 d. mūšiui atminti (arch. Gintautas Karvelis), pastatytas 1998 m. (Deltuva, prie dabartinio Žalgirių kaimo ir Deltuvos kapinių, „Deltuvos seniūnija“).
Paminklas 1831 m. sukilėliams (arch. Jonas Kovalskis-Kova), atidengtas 1935 m. ant Skerdimų (Majako) kalno, restauruotas 1989 m. (Dovydiškiai, „Deltuvos seniūnija“).
Stela, įamžinanti žydų sinagogą, veikusią XIX a., pastatyta 2008 m. (Ukmergė, Vilniaus-Antakalnio gatvių sankryža).
Koplytstulpis „Rūpintojėlis“ (skulpt. Rimantas Zinkevičius), pastatytas minint Žemaitkiemio mokyklos 220-ies metų jubiliejų (Žemaitkiemis, „Žemaitkiemio seniūnija“).
Paminklas „Rūpintojėlis“ (skulpt. Rimantas Zinkevičius), pastatytas 2008 m. minint Taujėnų bažnyčios 150-ies metų jubiliejų (Taujėnai, „Taujėnų seniūnija“).
Paminklinis akmuo, įamžinantis Siesikų miestelio pirmosios mokyklos, veikusios nuo 1885 m., atminimą, atidengtas 2003 m. (Siesikai, „Siesikų seniūnija“).
Skulptūra Vidiškių mokyklos 100 metų jubiliejui (skulpt. Julius Urbonavičius), pastatyta 2001 m. (Vidiškiai, „Vidiškių seniūnija“).
Paminklinis akmuo Vidiškių mokyklos 100 metų jubiliejui (skulpt. Alvydas Pučinskas), pastatytas 2002 m. (Vidiškiai, „Vidiškių seniūnija“).
Koplytstulpis – Vargo mokyklos simbolis (skulpt. Rimantas Zinkevičius), pastatytas 1989 m. minint Želvos vidurinės mokyklos 80 metų jubiliejų (Želva, „Želvos seniūnija“).
Paminklinis kryžius žuvusiems 1914 metų kare (Lentvorai, Lentvorų miško pakraštyje, prie Jankūnų vienkiemio, „Lyduokių seniūnija“).
Šaulių kryžius (skulpt. Rapolas Diečkus), pastatytas 1928 m., 1952 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas (Žemaitkiemis, „Žemaitkiemio seniūnija“).
Skulptūra, sukurta Lietuvos kariuomenės 90-mečio ąžuolynui (skulpt. Vaidas Ramoška), pastatyta 2008 m. Pabaisko mūšio vietoje (Pabaiskas, „Pabaisko seniūnija“).
Laisvės paminklas, pastatytas 1928 m., 1951 m. nugriautas, 1989 m. pastatyta paminklo kopija (skulpt. Viktoras Žentelis) (Siesikai, „Siesikų seniūnija“).
Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas apie 1929–1930 m., 1956 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas (Taujėnai, „Taujėnų seniūnija“).
Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ (Atkurtoji Lietuva) (skulpt. L. Truikys), pastatytas 1930 m., 1951 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas (skulpt. Erikas Varnas) (Ukmergė).
Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas ir stogastulpis, pastatyti 1928 m., 1949 m. nugriauti, 1989 m. atstatyti (skulpt. Viktoras Žentelis) (Lyduokiai, „Lyduokių seniūnija“).
Obeliskas – paminklas „Lietuvos laisvei“ (aut. Pranas ir Karolis Račeliai), pastatytas 1934 m., 1952 m. nugriautas. 1989 m. pastatyta paminklo kopija (skulpt. Viktoras Žentelis) (Šešuoliai, „Šešuolių seniūnija“).
Koplytstulpis, skirtas 1946–1948 m. šioje vietoje likusių užkastų Žemaitkiemio valsčiuje ir Vidiškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui (skulpt. Jonas Virbalas), pastatytas 1990 m. (Vidiškiai, „Vidiškių seniūnija“).
Paminklas žuvusiems 1941 m. sukilėliams, 1944–1953 m. Lietuvos partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams, pastatytas senosiose Lyduokių kapinėse (Lyduokiai, „Lyduokių seniūnija“).
Paminklas šioje vietoje užkastų, 1945–1953 m. Želvos apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui (skulpt. Henrikas Šilgalis), pastatytas 1991 m. (Želva, prie kelio Želva-Kiaukliai, „Želvos seniūnija“).
Paminklinis akmuo 1945–1948 m. Žemaitkiemio apylinkėse žuvusiems Lietuvos gynėjams, pastatytas 1998 m. (Žemaitkiemis, „Žemaitkiemio seniūnija“).
Paminklas žuvusiems Vyčio apygardos partizanams, pastatytas 1989 m. (Vaivadiškiai, Vaivadiškių dvaro parkas, „Siesikų seniūnija“).
Paminklinis akmuo žuvusiems Didžiosios Kovos apygardos „Plieno“ būrio partizanams (skulpt. Antanas Kmieliauskas) (Kazimierava, „Šešuolių seniūnija“).
Paminklas, skirtas Lietuvos laisvės gynėjų atminimui (skulpt. J. Aukštuolis) (Vepriai, „Veprių seniūnija“).
Kryžius 1944–1955 m. žuvusiems partizanams atminti (skulpt. Pranas Kaziūnas), pastatytas 2001 m. (Deltuva, „Deltuvos seniūnija“).
Kryžius, skirtas 1946–1948 m. Žemaitkiemio valsčiuje ir Vidiškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui (skulpt. Jonas Virbalas), pastatytas 1989 m. (Vidiškiai, „Vidiškių seniūnija“).
Kryžius kilusiems iš šio krašto kovotojams ir žuvusiems Lietuvos partizanams atminti, pastatytas 1998 m. (Nuotekai, „Lyduokių seniūnija“).
Kryžius žuvusiems Lietuvos partizanams, pastatytas 2001 m. (Varžos, „Pivonijos seniūnija“).
Kryžius žuvusiems Lietuvos partizanams (skulpt. Pranas Kaziūnas), pastatytas 2001 m. (Kazimierava, „Šešuolių seniūnija“).
Kryžius žuvusiems Lietuvos partizanams (Miliūnai, „Siesikų seniūnija“).
Kryžius Avižieniuose gyvenusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimui, pastatytas 2001 m. (Avižieniai, „Žemaitkiemio seniūnija“).
Skulptūra „Varpas“, įamžinanti pirmosios, įsteigtos 1966 m., Atkočių mokyklos atminimą, pastatyta 2006 m. (Atkočiai, „Deltuvos seniūnija“).
Kryžius atgimstančiai Lietuvai, pastatytas 1988 m. prieš Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčią (Pabaiskas, „Pabaisko seniūnija“).
Kryžius, įamžinantis Lietuvos Atgimimą (skulpt. Pranas Kaziūnas), pastatytas 1991 m. (Dainava, „Deltuvos seniūnija“).
Šv. Marijos koplytstulpis, skirtas Atgimimo ir Atkuriamos Lietuvos metams pažymėti (skulpt. Marijus Petrauskas), pastatytas 1990 m. (Dainava, senosios Dimšiškių kapinaitės, „Deltuvos seniūnija“).
Kryžius jubiliejiniams 2000-iesiems metams (skulpt. Remigijus Rudokas), pastatytas 2000 m. (Lyduokiai, bažnyčios šventorius „Lyduokių seniūnija“).
Kryžius jubiliejiniams 2000-iesiems metams (skulpt. Rimantas Zinkevičius), (Krikštėnai, bažnyčios šventorius, „Pivonijos seniūnija“).
Paminklas „Kristaus stovykla“ („Laiminantis Kristus“), pastatytas 1934 m. (Gružos, „Siesikų seniūnija“).
Prisikėlimo kryžius „Kentėjusiems, kenčiantiems, kentėsiantiems“ (skulpt. Vladas Urbanavičius), pastatytas 2000 m. (Želva, priešais bažnyčią, „Želvos seniūnija“).
Paminklinis akmuo išnykusiems kaimams (skulpt. Jonas Žentelis) (Vepriai, „Veprių seniūnija“).
MENO OBJEKTAI
Koplytstulpiai:
„Dovydiškių rūpintojėlis“ (skulpt. Česlovas Talačka) (Dovydiškiai, „Deltuvos seniūnija“),
Koplytstulpis Šv. Jonui (skulpt. Jonas Tvarkūnas) (Žemaitkiemis, „Žemaitkiemio seniūnija“), Koplytstulpis Šv. Jurgiui (Deltuva, „Deltuvos seniūnija“),
Koplytstulpis Šv. Rokui (Kurėjai, „Lyduokių seniūnija“),
„Varpas“ (skulpt. Remigijus Rudokas) (Dovydiškiai, „Deltuvos seniūnija“).
Skulptūros:
Šv. Kazimierui (skulpt. Jonas Putna) (Žemaitkiemis, „Žemaitkiemio seniūnija“),
„Balansas“ (skulpt. Larsas Kortenas) (Ukmergė),
„Europos pagrobimas“ (skulpt. Ričardas Širvelis) (Ukmergė),
„Geldutė“ (skulpt. Viktoras Žentelis) (Vepriai, „Veprių seniūnija“),
„Gyvybės globėja“ (skulpt. Jonas Žentelis) (Vepriai, „Veprių seniūnija“),
„Išmestas tinklas“ (skulpt. Julius Zareckas) (Ukmergė),
„Jaunystė“ (skulpt. Viktoras Žentelis) (Ukmergė),
„Labora“ (skulpt. Jonas Žentelis) (Vepriai, „Veprių seniūnija“),
„Laiko spiralė“ (skulpt. Vytautas Tallat-Kelpša) (Ukmergė),
„Medus“ (skulpt. Dmitrijus Jakimčiukas) (Ukmergė),
„Neptūnas“ (skulpt. Viktoras Žentelis) (Vepriai, „Veprių seniūnija“),
„Neršianti žuvis“ (skulpt. Ričardas Širvelis) (Ukmergė),
„Plūdė“ (skulpt. Vaidas Ramoška) (Ukmergė),
„Protėvio dvasia“ (skulpt. Rimantas Zinkevičius) (Šemetiškiai, „Deltuvos seniūnija“),
„Stulpas laivui pririšti“ (skulpt. Julius Zareckas) (Ukmergė),
„Šeima“ (skulpt. Vaclovas Krutinis) (Ukmergė),
„Upelio dvasia“ (skulpt. Dmitrijus Jakimčiukas) (Ukmergė),
„Vandens keliai“ (skulpt. Anicetas Vambutas) (Ukmergė),
„Veidas“ (skulpt. Vaidas Ramoška) (Ukmergė),
„Vėliavnešiai“ (skulpt. Vaclovas Krutinis) (Ukmergė),
„Vilkmergė“ (skulpt. Vilimas Ketvirtis) (Ukmergė).
Stogastulpis su daugeliu šventųjų skulptūrų (skulpt. Rimantas ir Stasys Zinkevičiai) (Griežionys, „Lyduokių seniūnija“).
Stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra (skulpt. Rimantas ir Stasys Zinkevičiai) (Griežionys, „Lyduokių seniūnija“).
Ąžuolinių figūrų kompozicija (skulpt. Vaidotas Ramoška) – 12 pumpurų, simbolizuojančių jauno žmogaus ugdymo kelią, pastatyta 1999 m. (Želva, Želvos vidurinės mokyklos kiemas, „Želvos seniūnija“).
Amžių sandūros skulptūrų skveras, įkurtas 1999 m. (Vepriai, „Veprių seniūnija“).
Rajono skaitytojus aptarnauja Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka [1], 27 kaimo padaliniai, 1 paslaugų punktas (kaime) [8].
Ukmergės rajone leidžiami leidiniai:
laikraštis „Gimtoji žemė“ (3 kartus per savaitę, nuo 1944 m.),
nepriklausomas laikraštis Ukmergės krašto visuomenei „Ukmergės žinios“ (2 kartus per savaitę, nuo 1999 m.),
informacinis reklaminis savaitraštis „Ukmergė“ (nuo 1996 m.),
Ukmergės kultūros metraštis, almanachas „Eskizai“ (kasmetinis, nuo 1991 m.).
Savaitraštis „Vilkmerge.lt“[žurnalas] (nuo 2014 m. gruodžio mėn.).
Literatūra ir šaltiniai
1. Astikienė, Sigita. Tvirtos Vlado Šlaito šaknys Ukmergėje // Tarp knygų. – 2022, Nr. 7-8, p. 23-25.
1a. Danauskas, Jonas. Žaliasis slėpinys: nuo Neries, Šventosios – lig Lėno: [fotoalbumas] / Jonas Danauskas, Aldona Kvedarienė. – Vilnius, 2014. – 168 p.: iliustr.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2016-06-30]. Prieiga per internetą:<http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/publication-file/2888/Gyventoju_skaiciaus_pasiskirstymas_pagal_teritorija,_amziu_ir_lyti.pdf>.
3. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2016-06-30]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-search-results//68fd62ee-d3ad-41ff-a5e7-ace4b8c44b5f///////////////428>
4. Lietuvos saugomos teritorijos: [apie Ukmergės rajone esančius draustinius, p. 65-66, 69, 74, 79-80, 83-84, 89]: informacinis leidinys-žinynas. – [Kaunas], 2006. – 325, [1] p.: iliustr., žml.
5. Ukmergė: informacinis-reprezentacinis leidinys. – Ukmergė [i.e. Vilnius, 2006]. – 96 p.: iliustr., portr., žml.
6. Ukmergės apskritis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 368.
7. Ukmergės rajonas: [apie kultūros paminklus]. – Iliustr., žml. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 96-121.
8. Ukmergės rajonas. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: pažintis su Lietuva. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 302-327.
9. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-06-30]. Prieiga per internetą: <http://ukmergesvb.lt/lt/kontaktai/bibliotekos-padaliniai>.
10. Vilniaus ukmergiečių bendruomenė [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2015-04-12]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmergieciai.lt/>.
11. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011. – 144 p.: iliustr.
Parengė: Stanislava Talutytė, 2008; Sigita Astikienė, 2016 (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka)