1920–1927 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1928 m. už politinę veiklą suimtas ir pašalintas. 1928 m. eksternu baigė gimnaziją. 1929–1930 m. kalintas Varnių prievartinio darbo stovykloje. Mokėsi matininkų kursuose Kaune, 1930–1940 m. dirbo matininku. 1940–1941 m. – Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas. Karo pradžioje pasitraukė į Rusiją. 1942–1944 m. tarnavo 16-oje lietuviškojoje divizijoje [4, 8]. 1944–1945 m. – Vilniaus apskrities, 1945–1947 m. – Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas. 1947–1957 m. – Medžioklės ūkio valdybos prie LSSR MT viršininkas. 1952 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1956–1974 m. buvo Vilniaus universiteto dėstytojas. 1957–1970 m. – Gamtos apsaugos komiteto prie LSSR MT pirmininkas [2]. Mirė 1983 m. birželio 19 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
V. Bergas – gamtos apsaugos kultūros pradininkas. Jo dėka 1959 m. Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Tarybų sąjungoje Gamtos apsaugos įstatymas, o 1960 m. įkuriama Gamtos apsaugos draugija, kūrėsi draustiniai, nacionaliniai parkai, atsirado Ventės Rago ornitologinė stotis, Žuvinto rezervatas, įvairios gamtos tyrimų stotys visoje Lietuvoje [1, 4]. V. Bergo iniciatyva buvo išsaugotas ir įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą Šeškinės ozas Vilniuje. Jis yra knygų „Medžiotojo ir žvejo vadovas“ (Vilnius, 1968), „Žuvinto rezervatas“ (rusų k., 1968) bendraautoris. Gamtosaugininko iniciatyva 1957 m. atnaujinta žurnalo „Mūsų girios“ leidyba. Rašė straipsnius žurnalams „Mūsų gamta“, „Žemėtvarka ir melioracija“. Mėgo gamtą, fotografuodavo kaimo vaizdus, dalyvaudavo konkursuose [8].
Gamtosaugininko dokumentinis palikimas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šiame fonde yra 50 saugojimo vienetų dokumentų, chronologinės ribos – 1928–1983 m. [4].
Apie V. Bergą išleista atsiminimų knyga „Gamtos riterio lobiai“ [4]. Leidinyje spausdinama ištraukų iš V. Bergo dienoraščių, rašytų 1951–1983 m. Pateikiama dokumentų, V. Bergo bibliografija, daug nuotraukų.
Gamtosaugininko biografiją rasime įvairiose lietuviškose enciklopedijose [2], taip pat „Žemės ūkio enciklopedijoje” (T. 1. Vilnius, 1998), Tamaros Arnastauskienės ir Algimanto Jakimavičiaus knygoje „Lietuvos zoologai XVIII–XX a.“ (Vilnius, 1997), Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [3]. Yra straipsnių periodiniuose leidiniuose, informacijos internete.
2013 m. birželio 5 d. Vilniuje, ant namo Donelaičio g. 16 („Naujamiesčio seniūnija”), kur 1965–1983 m. gyveno žymus gamtosaugininkas, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Stasys Makaraitis) [1, 9].
1983 m. rudenį V. Bergo gimtajame krašte, Ukmergės rajone, Rečionyse („Vidiškių seniūnija”), buvo pasodinta gamtosaugininko vardu pavadinta ąžuolų giraitė ir pastatytas stogastulpis su užrašu „Viktoro Bergo ąžuolų giraitė”, sukurtas liaudies meistro Rimanto Zinkevičiaus. Ši, memorialine tapusi, vieta yra globojama ir gražiai tvarkoma Rečionių pagrindinės mokyklos mokinių bei mokytojų [4].
2008 m. Rečionių kaime (Ukmergės r.) viena iš gatvių buvo pavadinta Viktoro Bergo vardu (žr. Gimtoji žemė. 2008, rugpj. 5, p. 1).
V. Bergo atminimas įamžintas Trakų rajone. 1970 m. tiesiant automagistralę Vilnius–Kaunas trasos 23 kilometre buvo numatyta pašalinti labai seną Rykantų ąžuolą. V. Bergo pastangomis kelininkai išsaugojo šį medį. Dabar jis vadinamas Bergo ąžuolu [4, 5].
2006 m. Aukštadvaryje buvo pradėti sodinti medeliai būsimajam Viktoro Bergo parkui [7].
1996 m. įsteigta Viktoro Bergo premija už nuopelnus aplinkos apsaugai [2].
Atsiminimų knygoje „Gamtos riterio lobiai“ pateikiama V. Bergo bibliografija, parengta Vilniaus universiteto darbuotojų Nijolės Giniotienės ir Reginos Pastarnokienės [4, p. 214-226]. Čia suregistruoti V. Bergo knygos ir straipsniai (1937–2002 m.) ir literatūra apie Viktorą Bergą.
Literatūra ir šaltiniai
1. Aplinkos dienos proga – pagarba Lietuvos gamtos riteriui: [interaktyvus]. 1999-2016 [žiūrėta 2016-11-25]. Prieiga per internetą: <http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/aplinkos-dienos-proga-pagarba-lietuvos-gamtos-riteriui.d?id=61553922>.
2. Bergas Viktoras. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 84-85.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Bergas Viktoras (1906 01 03 –1983 06 19): gamtosaugininkas, pedagogas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 53.
4. Gamtos riterio lobiai: atsiminimų knyga apie gamtosaugininką Viktorą Bergą / [sudarė Karolis Jankevičius, Juozas Stasinas]. – Vilnius, 2007 – 231, [1] p.: iliustr.
5. Grikevičius, Rimantas. Rykantų (Viktoro Bergo) ąžuolas. – Iliustr. // Tėviškės gamta. – 2005, sausis (Nr. 1), p. 7.
6. Isokas, Gediminas. Viktoras Bergas, pokario gamtosauga ir „Mūsų girių” istorijos štrichai // Mūsų girios. – 2007, Nr. 7, p. 9-10.
7. Petkūnas, Kęstutis. Aukštadvaryje sodinamas Viktoro Bergo parkas [Trakų r.]. – Iliustr. // Žaliasis pasaulis. – 2007, bal. 19, p. 11.
8. Skuodžiūnas, Vytautas. Viktoras Bergas: (1906–1983). – Iliustr. // Žemėtvarka ir hidrotechnika. – 2006, Nr. 1, p. 86-88.
9. Žeimantas, Vytautas. Garsiam gamtosaugininkui Viktorui Bergui memorialinė lenta [Vilniuje]. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2013, birž. 26, p. 7.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2014; 2016