Taujėnų seniūnija

Taujėnų seniūnija yra Ukmergės rajono šiaurės rytuose. Tai antra pagal užimamą plotą seniūnija rajone. Ribojasi su Panevėžio rajono Vadoklių seniūnija, Anykščių rajono Traupio ir Kavarsko seniūnijomis, Ukmergės rajono Siesikų, Vidiškių ir Pivonijos seniūnijomis. Seniūnijos teritorijai priklauso 56 gyvenamosios vietovės, iš jų: 1 miestelis ir 55 kaimai [22]. Didesnės bei minėtinos dėl juose esančių žymių objektų yra šios vietovės: seniūnijos bei parapijos centras – Taujėnų miestelis, Taujėnų kaimas, Lėnas, Baleliai, Užulėnis ir kt. vietovės. Seniūnijos teritorija teka Mūšia, yra Lėno ežeras, Mūšios, Taujėnų tvenkiniai, driekiasi didžiausi rajone Taujėnų, Kraupėnų, Garbėnų, Giružių, Briedžiukų, Kėno, Užulėnio miškai. Taujėnų miškų masyvuose, besidriekiančiuose ir Panevėžio rajone, plėtojamas Ukmergės miškų urėdijos profesionaliosios medžioklės ūkis. Taujėnų miškuose suka lizdus reti, pagal Europos standartus I-os kategorijos saugotini paukščiai (juodasis gandras, mažasis erelis rėksnys, pilkoji meleta ir kt.). 2004 m. buvo įsteigtas Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas, kurio viena iš paskirčių išsaugoti miškų ekosistemą ir saugomus paukščius [21]. Seniūnijos teritorijoje yra valstybinis Barnėnų telmologinis (pelkių) draustinis (24 ha), kuriame saugoma Vidurio Lietuvos lygumai būdinga Barnėnų pelkė. Seniūnijos teritorija praeina magistralinis kelias Vilnius–Panevėžys, senasis kelias Ukmergė–Panevėžys.

Seniūnijos plota – 23376 ha, iš jų 57,9 proc. užima miškai, 34,2 proc. – žemės ūkio naudmenos, 3 proc. – vandenys, 4,9 proc. – kitos paskirties plotai [19]. Seniūnijos teritorijoje gyvena 1599 žmonės, iš jų: 829 moterys ir 770 vyrų (2011) [22].
 
Taujėnų miestelis yra 15 km į šiaurę nuo Ukmergės, Mūšios upelio dešiniajame krante, prie senojo Ukmergės–Panevėžio kelio.
Taujėnų miestelio pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Šaknį Tau- turi pavardės Tau-j-ūnas, Tau-j-enis, Tau-j-ėnas [25].
 
Taujenai

Taujėnai. – Ukmergė, 2005. Knygos viršelis

Biržys, Petras (Akiras). Lietuvos miestai ir miesteliai. - Nr. 2: Taujėnai. - Kaunas, 1928. Knygos viršelis

Biržys, Petras (Akiras). Lietuvos
miestai ir miesteliai. – Nr. 2: Taujėnai. – Kaunas, 1928. Knygos viršelis

Apie Taujėnus yra išleisti keli kraštotyros pobūdžio leidiniai. 1928 m. atskiru leidiniu Taujėnai aprašyti literato, muzikanto, kraštotyrininko Petro Biržio, plačiai žinomo Pupų dėdės ir Akiro slapyvardžiais, knygoje iš serijos istorinių apybraižų ir monografijų „Lietuvos miestai ir miesteliai“ – „Taujėnai“, kurioje yra Taujėnų dvaro aprašymų, papročių, nuotraukų [2]. Kraštotyros pobūdžio leidinyje „Taujėnai“, skirtame miestelio 410 metų jubiliejui, kurį sudarė Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Taujėnų filialo vyr. bibliotekininkė Gražina Žukauskienė, aprašoma Taujėnų miestelio ir dvaro istorija, pateikiami vietovardžio kilmės padavimai ir pasakojimai, galima rasti informacijos apie veikiančias įstaigas, kaimų, žinomiausių Taujėnų krašto vietovardžių aprašymus [17].  Leidinyje „Taujėnai 2015: skiriama Taujėnų miestelio 420 metų jubiliejui“ (Ukmergė, 2015) pateikiami trumpi istoriniai faktai apie veikiančias įstaigas, sutalpinta daug nuotraukų iš nūdienos gyvenimo. 2011 m. išleista pedagogo, visuomenės veikėjo Alfonso Čekausko, gimusio Taujėnų valsčiuje, Šalnų kaime, sudaryta knygelė „Mūsų kraštas“ [3].  

Taujėnų dvaro, miestelio raidos studija paskelbta Algimanto Miškinio monografijos „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“ ketvirtajame tome „Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai“ [Vilnius, 2009]. Šioje knygoje autorius pateikia pakankamai išsamią miestelio urbanistinę raidą istorinės raidos kontekste. 

Taip pat informacijos apie Taujėnų istoriją, bažnyčią bei dvarą galima rasti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus išleistame lankstinyje „Taujėnai“ (Ukmergė, 2004), enciklopedijose, Lietuvos turistams skirtuose naujausiuose leidiniuose [5, 13–14].

Čekauskas, Alfonsas. Mūsų kraštas. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Čekauskas, Alfonsas. Mūsų kraštas. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Taujėnai. – Ukmergė, 2015. Knygos viršelis

Taujėnai. – Ukmergė, 2015. Knygos viršelis

Taujėnų vietovė (valsčius) ir Taujėnų dvaro vardas pirmą kartą archyviniuose dokumentuose minimi nuo 1595 m. Nuo XVI a. Taujėnai buvo privati valda ir priklausė įvairioms giminėms, paskutiniai savininkai iki 1939 m. buvo Radvilos. Taujėnų miestelis kūrėsi prie dvaro ir lėtai augo visą XVII a. Taujėnai XVIII a. viduryje jau buvo nemaža gyvenvietė, nes 1756 m. (kitais duomenimis – 1771 m.) čia pastatyta bažnyčia, o 1776 m. suteikta prekymečių ir turgaus privilegija. 1702–1705 m. Švedų karo metu Taujėnų dvaras buvo užpultas ir nuniokotas. 1780 m. Taujėnai jau vadinami miesteliu. 
1785 m. pagal Pjero De Rosio projektą Benediktas Marikonis pastatė pagrindinį Taujėnų dvaro rūmų korpusą – reprezentacinius rūmus, įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje peizažinių parkų. 1790 m. Taujėnai labai nukentėjo nuo gaisro: sudegė beveik visi miestelio pastatai, bažnyčia.
XIX a. pab. Taujėnai buvo valsčiaus centras, jungiantis 128 kaimus.
Tarpukario Lietuvoje Taujėnuose buvo pradžios mokykla, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, girininkija, pieninė, policijos nuovada, apie 10 parduotuvių, malūnas, lentpjūvė, biblioteka-skaitykla.
Kaip ir kitos Lietuvos vietovės, Taujėnai nukentėjo per pokario trėmimus. 1945–1946 m. Taujėnų apylinkėse veikė „Plieno“ partizanų būrys.
1950 m. Taujėnai tampa apylinkės centru, nuo 1995 m. – seniūnijos centru [2, 6].

Taujėnų herbas

Taujėnų herbas

Taujėnai istorinio herbo neturėjo. 2005 m. buvo patvirtinti Taujėnų herbas ir vėliava (dailininkas Rolandas Rinkūnas). Kadangi miestelį puošia klasicizmo stiliaus dvaro rūmai ir parko ansamblis, vėlyvojo klasicizmo bažnyčia, be to, Taujėnų apylinkėse suka lizdus reti saugotini paukščiai – juodieji gandrai, todėl miestelio herbe ir vėliavoje pavaizduotos trys dorėninės kolonos ir gyvatę pamynęs juodasis gandras. Simbolių kalboje gandras – laimės paukštis todėl, kad naikina gyvates. Tai jį sieja ir su Kristumi, ir jo apaštalais, kurie naikino šėtono padarus. Daugelyje pasaulio kultūrų gandras simbolizuoja vaikų meilę tėvams. Kolonos simbolizuoja dievišką jėgą, žemišką gyvenimo energiją, pastovumą ir tvirtumą. Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę [16].
 
Taujėnai 2006 m. rugsėjo 22 d. įstojo į ESCO (Europos gandrų miestų organizacija), 2001 m. įsikūrusią Latvijoje, Staicelės savivaldybėje. Ši organizacija vienija Europos miestus ir miestelius, kurių herbe yra gandras. ESCO organizacijai priklauso Latvijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Ukrainos miestai. Iš Lietuvos šiai organizacijai priklauso Ramygala ( Panevėžio raj.) ir Taujėnai [23]
 
Taujėnų vardą garsina iš šio miestelio kilę, jame gyvenę ar dirbę kraštiečiai: poetas Virgilijus Kaziūnas (1937–1977, palaidotas Taujėnų kapinėse), poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas (2007) Kęstutis Navakas, aštuonerius metus gyvenęs ir mokęsis Taujėnuose, aktorius Algirdas Pintukas, rašytojas Petras Kuliavas, monsinjoras Jonas Voveris.
 
Taujėnų miestelio plano struktūra stačiakampė. Pagrindinių kelių susikirtime yra nedidelė keturkampė aikštė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius. Keliai jungia Taujėnus su Kavarsku, Vadokliais, Ukmerge, Panevėžiu.
 
Žymiausi Taujėnų architektūros paminklai yra šie: mūrinė, vėlyvojo klasicizmo stiliaus Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, pastatyta 1820–1858 m. (architektas Šurinas). Bažnyčią pradėjo statyti Taujėnų dvaro savininkas grafas Benediktas Marikonis, o baigė kunigaikštis Karolis Radvila su žmona Jadvyga Pliateryje-Radviliene, kurie palaidoti bažnyčios šventoriuje [7]. Dešinėje šventoriaus pusėje stovi taip pat klasicizmo stiliaus varpinė, pastatyta 1854–1858 m. Bažnyčioje yra daug dailės kūrinių, įtrauktų į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Tai balto marmuro didysis altorius, XIX a. liaudies skulptoriaus darbo skulptūra „Nukryžiuotasis“, apie 1900 m. Varšuvos šv. Luko dirbtuvėse sukurtas vitražas „Šventojo kryžiaus atsiradimo istorija“ yra retas to laikotarpio kūrinys Lietuvoje, XIX a. vidurio molbertinės tapybos paveikslas „Nazarietis“ bei skulptūros „Šv. Kazimieras“ ir „Šv. Stanislovas“, arnotas, 1874 m. stogastulpis [10, 20].
2008 m., minint Taujėnų bažnyčios 150-ties metų jubiliejų, priešais bažnyčią pastatytas Rūpintojėlis (tautodailinkas Rimantas Zinkevičius).
 
Žymus valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Taujėnų dvaro rūmai yra 0,5 km į šiaurę nuo miestelio, šalia senojo kelio Ukmergė–Panevėžys. Dvaras minimas nuo XVI a. pradžios. Dailius italų stiliaus klasicistinius rūmus pasistatė dvaro savininkas Benediktas Marikonis XVIII a. pab. pagal žymaus italų architekto Pjero de Rosio projektą. XIX a. Taujėnų dvaras, atitekęs Radviloms, garsėjo turtingumu ir prašmatnumu. Šiandien Taujėnų dvaras – tai kaimo turizmo, aktyvaus poilsio, pobūvių ir konferencijų organizavimo centras [9, 11–12].
 
Įdomus XVIII a. prie rūmų įkurtas vienas seniausių Lietuvoje angliškojo peizažinio planavimo parkas. Svarbus parko komponentas buvo penkių tvenkinių kaskada. Tarpukario metais parke buvo didžiausias Lietuvoje gėlynas. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų [1, 4].
 
Taujėnuose yra ir daugiau visuomeninės paskirties įmonių pastatų. Tai seniūnija, vidurinė mokykla, paštas (nuo 1770 m.), kooperatyvo parduotuvė, T. Juškos parduotuvė, ambulatorija, priešgaisrinė tarnyba, veterinarija, ŽŪK „Taujėnų sodai“, kultūros namai, biblioteka. 2002 m. įkurta Taujėnų miestelio bendruomenė [17].
 
Ant Taujėnų vidurinės mokyklos pastato yra dvi atminimo lentos. Vienoje iš jų įamžintas 1940–1954 metų sovietinės okupacijos aukų – Taujėnų krašto mokytojų at­minimas. Antrojoje – mokytojo Juozo Smalsčiaus, žuvusio 1944 m., atminimas.
 
Taujėnų miestelio centre apie 1929–1930 m. buvo pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Tai granitinė kolona su metaliniu kryžiumi viršuje ant laiptuoto pavidalo postamento. Apie 1956 m. paminklas buvo nugriautas. 1989 m. – atstatytas. Paminklo viršutinė dalis buvo išsaugota vienoje taujėniškių sodyboje, o kitos dalys – atkastos [8].
 
Miestelyje yra keletas paminklų ir kryžių, skirtų pokario aukoms atminti. Vienas iš jų yra miestelio centre, o kitas – prie vidurinės mokyklos.
 
Nuo 1992 m. Taujėnų pastoracinė taryba, o nuo 2006 m. pastoracinė taryba ir bendruomenė leidžia proginį leidinį „Tėviškėlė“
 
Vilniuje veikia taujėniškių kraštiečių klubas „Taujėnų varpai“.

Sofija Tyzenhauzai­tė. Reminiscencijos. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Sofija Tyzenhauzai­tė. Reminiscencijos. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Taujėnų vardas dažnai minimas grožiniuose kūriniuose ir atsiminimuose. Pirmosios Lietuvoje moters rašytojos, romanistės Sofijos Tyzenhauzaitės-Šuazel-Gufje (1790-1878), savo vaikystę ir jaunystę praleidusios Taujėnų dvare giminaičių grafų Marikonių šeimoje, istoriniame romane „Reminiscencijos apie imperatorių Aleksandrą I ir apie imperatorių Napoleoną I“ (Vilnius, 2004) vaizdingai aprašomi Taujėnų rūmai bei Rusijos imperatoriaus Aleksan­dro I viešnagės šiame dvare.
Kunigo, istoriko Valerijono Meištavičiaus (Walerian Meysztowicz) atsiminimų knygoje „Pašnekesiai apie žmones ir laikus“ (Vilnius, 2004) neįtikėtinai gyvai perteikti pasakojimai apie gyvenime sutiktus žmones – valstiečius, politikus, dvarininkus ir kt. Vienas iš pasakojimų skirtas Taujėnų rūmų bei jų savininkų Radvilų aprašymui.

 Krikštaponis, Pranas. Aš niekad nepamiršiu... – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Krikštaponis, Pranas. Aš niekad nepamiršiu… – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Kraštiečio Prano Krikštaponio, gimusio netoli Taujėnų esančiame Paąžuolių kaime, autobiografinėje apybraižoje „Aš niekad nepamiršiu…“ (Vilnius, 2008) vaizdingai ir autentiškai, įterpiant gimtojo krašto tarmybes, aprašomi patirti šeimos gyvenimo įspūdžiai, išgyvenimai nuo pokario iki dabarties laikų.

Kito kraštiečio – Petro Kuliavo romano „Dvasia, dvasytė“ (Kaunas, 1995) personažai – ūkininkai, mokytojai, gimnazistai, samdiniai – autentiški Taujėnų valsčiaus žmonės, gyvenę, dirbę tarpukario metais.

Politinio kalinio Stasio Žižio, gimusio Taujėnų valsčiuje Namikių kaime, prisiminimų, poezijos ir dokumentikos knygoje „Jaunystę atidavėm Tėvynei“ (Ukmergė, 1998) pasakojama apie šeimą ir gyvenimą tėviškėje, sudėti prisiminimai apie partizanų veiklą Taujėnų krašte.
 
Žmonių atsiminimai apie Taujėnų krašto „Vyčio“ apygardos „Žaibo“ būrio partizanus spausdinami knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (Vilnius, 1998).

Taujėnams taip pat skirta nemažai eilėraščių, esė bei kitų kūrinių. Kraštietis, poetas, eseistas, literatūros kritikas ir vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laurea­tas Kęstutis Navakas esė knygoje „Du lagaminai sniego“ (Vilnius, 2008) atpasakodamas savo biografijos detales prisimena, kad iš gimtinės Tau­jėnuose aštuonerių sulaukęs vi­siems laikams persikėlė į Kauną. Šioje knygoje dvi esė – „Kepurė“ ir „Vinis“ autorius skiria kraštui, kuriame praleido vaikystę. Vaikystės atsiminimuose likusi gy­va močiutė, siuvusi bažnytinius rū­bus, ir Radvilų parkas bei dvaro rū­mai, dėdė Virgilijus Kaziūnas, vienintelis tuomet Taujėnų poetas, rašęs į rajono laikraštį „Gimtoji žemė“ keistas eiles apie „žalią arklį ir raudoną medį“, organizuodavęs poezijos skaitymus per Vėlines. Ir pagrindinis vaikys­tės didmiestis – Ukmergė.

Albume „Raktai į Lietuvos miestus (2) = Keys to the Cities of Lithuania“ (Vilnius, 2012) publikuota Kęstučio Navako esė „Taujėnai: tarp Dvaro ir Miestelio = Taujėnai: Between the Estate and the Town“ (p. 71-76). Autorius rašo: „Mažutis, kuklus Taujėnų miesteliukas. <…> autobusų stotelė primena Vudstoką, tipiški grafičiai parafrazuoja herbą su juoduoju gandru ir gyvate, o vienas užrašų skelbia, jog „čia gyventi gera“. Žinau. Pragyvenau čia pirmuosius savo aštuonerius metus. <…> ir negaliu nepritarti grafičiui ant autobusų stotelės: čia mūsų namai, čia gyventi gera“.

Taujėniškis poetas Virgilijus Kaziūnas (1937–1977) eilėraščių knygoje „Medžių laikas“ (Vilnius, 1982) nemaža eilių skyrė Taujėnų gamtos grožiui. Taip pat eilių Taujėnams yra parašę poetai Vladas Vaitkevičius [24], Vytautas Skripka [15]. Rolandas Janickas yra sukūręs žodžius ir muziką dainai „Taujėnų daina“ [17].

XIX a. dailininkas, kompozitorius, intelektualas Napoleonas Orda (1807–1883 ), pėsčiomis 1875–1877 m. keliaudamas po Lietuvą, savo piešiniuose įamžino vertingiausius nykstančio paveldo vaizdus, tarp jų ir Taujėnų dvaro rūmus. Su šiais piešiniais galima susipažinti pasklaidžius N. Ordos litografijų albumą „Senosios Lietuvos vaizdai“ (Vilnius, 1999) bei Vytauto Levandausko ir Renatos Vaičekonytės-Kepežinskienės monografiją „Napoleonas Orda: senosios Lietuvos architektūros peizažai“ (Vilnius, 2006).

Taujėnuose biblioteka veikė jau 1920 m., manoma, kad kunigaikščio K. Radvilos rūmuose [6]. Viešoji biblioteka įsteigta 1939 m., priėmus Viešųjų bibliotekų įstatymą.  Po 1950 m. pertvarkant bibliotekų tinklą Taujėnų biblioteka pavadinta klubu-skaitykla. Dabartinėse patalpose biblioteka įsikūrusi nuo 1969 m. Biblioteka kaupia, saugo, skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro 144 fiz. vnt., 129 pavad. dokumentai. Kraštotyros kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių yra 1465 (2016 m.) [18].

Literatūra ir šaltiniai

1. Architektai ir jų kūryba: [apie Taujėnų dvaro rūmus ir parką, p. 322-323]. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija: monografija. – Vilnius, 1994. – T. 2, p. 275-332.
2. Biržys, Petras. Lietuvos miestai ir miesteliai / Akiras. – Kaunas, 1928. – Nr. 2: Taujėnai. – 48 p.: iliustr.
3. Čekauskas, Alfonsas. Mūsų kraštas. – Vilnius, 2011. – 243, [1] p.: iliustr., faks., portr.
4. Isokas, Gediminas. Taujėnų parkas. – Iliustr. // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 334-337.
5. Jankevičiūtė, Giedrė. Taujėnai. – Iliustr. // Lietuva: vadovas. – Vilnius, 2006. – P. 167-168.
6. Kviklys, Bronius. Taujėnai. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 484-486.
7. Kviklys, Bronius. Taujėnai: Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1983. – T. 3: Kauno arkivyskupija, p. 414-415.
8. Liorenšaitienė, Nijolė. Nepriklausomybės paminklas: Taujėnai // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 193.
9. Rupeikienė, Marija. Projektai paruošti, o rūmai nyksta // Statyba ir architektūra. – 1982, Nr. 6.
10. Rupeikienė, Marija. Taujėnų bažnyčios ansamblis. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 118-121.
11. Rupeikienė, Marija. Taujėnų dvaro rūmai ir parkas. – Iliustr. – Bibliogr.: 2 pavad. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 117-118.
12. Samas, Aloyzas. Prikeltas naujam gyvenimui: [apie Taujėnų dvarą]. – Iliustr. // Kaimų istorijos: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 200-202.
13. Semaška, Algimantas. Taujėnai. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 549-550.
14. Semaškaitė, Ingrida. Taujėnai. – Iliustr. // Semaškaitė, Ingrida. Dvarai: spindesys ir skurdas. – Vilnius, 2008. – P. 360-362.
15. Skripka, Vytautas. Taujėnuose: [eilėraštis] // Mažoji rinktinė. – Vilnius, 2007. – P. 54.
16. Taujėnai: [apie herbą]. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, 2008. – P. 428-429.
17. Taujėnai: skiriama Taujėnų miestelio 410 metų jubiliejui. – Ukmergė, 2005. – 54 p.: iliustr.
18. Taujėnų kaimo padalinys. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka  [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmergesvb.lt/lt/kontaktai/bibliotekos-padaliniai>.
19. Taujėnų seniūnija. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 318-319.
20. Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia: Ukmergės dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas. – Kaunas, 2009. – P. 111.
21. Ukmergės miškų urėdija. – Vilnius, 2006, p. 15.
22. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
23. Vasiliauskaitė, Vanda. Kur gyvena darbštūs žmonės ir peri juodieji gandrai. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2009, bal. 14, p. 24.
24. Vaitkevičius, Vladas. Taujėnuose // Vaitkevičius, Vladas. Horizontas be širmos: eilėraščiai. – Vilnius, 1991. – P. 13.
25. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 30-31.

Parengė: Gražina Žukauskienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Taujėnų kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016