Kaimas Taujėnų seniūnijoje, 11 km į šiaurės vakarus nuo Taujėnų, netoli Vilniaus–Panevėžio greitkelio, Lėno ežero pietrytiniame krante.

Kaime gyvena 68 žmonės, iš jų: 30 vyrų ir 38 moterys (2011) [2].

Kaimo pavadinimas yra vandenvardinės kilmės. Jis kilęs nuo ežero Lėnas, kurio pavadinimas siejamas su žodžiu „lėnas“ (tylus, ramus, nesmarkus), pridedant priešdėlį užu- (senesnis už- variantas) [17].

Kaime gimė pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (1874–1944), Lietuvos karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas Juozas Krikštaponis (1912–1945). 1945 m. sausio 12 d. įvykusių Užulėnio miško kautynių tarp Vyčio apygardos partizanų ir NKVD kariuomenės metu žuvo 24 partizanai, tarp jų ir apygardos vadas J. Krikštaponis.

Apie Užulėnį, Užulėnio (Užugirio) dvarą paskelbta nemažai populiaraus pobūdžio publikacijų. Prezidento Antano Smetonos knygos „Pasakyta. Parašyta“ (Kaunas, 1992) viename iš straipsnių „Gražioji pasaka – tikroji teisybė“ šiltai aprašomas gimtasis Užugirio kraštas: „Mano gimtoji apylinkė (keturi kaimai) tarp girių, su Lėno ežeru viduryje… Dėl to ir praminta ji Užugiriu. Tai nuošalus senoviškas kampelis. Rudenį ir pavasarį jis veik neprivažiuojamas: aplink raistai ir pelkės <…>. Malonu būdavo matyti ir Užulėnio dūminės trobos ir jų šiaudiniai apsamanoję pažaliavę stogai. Tai buvo dainų ir pasakų kraštas <…>“.
Nemažai informacijos galima rasti prezidento Antano Smetonos asmenybei skirtose knygose. Išeivijoje išleistos lietuvių literatūros tyrinėtojo, žurnalisto Aleksandro Merkelio (1938–1939 m. buvo prezidento A. Smetonos sekretorius)  monografijos „Antanas Smetona:  jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ (New York (N.Y.), 1964) pirmajame skyriuje „Šviesos takais“ autorius literatūriškai aprašo Antano Smetonos senelio Kazimiero tėviškę, Užulėnio kaimą.
Poeto Kazio Binkio beletrizuotoje biografinėje apybraižoje „Antanas Smetona, 1874–1934: šešių dešimčių metų sukaktuvėms paminėti“  (Kaunas, 1934) vaizdingai aprašoma A. Smetonos tėviškė ir giminė: „Ne iš puikių dvaro rūmų, ne iš garsios bajorų giminės yra kilęs ir mūsų prezidentas Antanas Smetona. <…> gimė ir augo paprastoje sodžiaus bakūžėje <…>“.

Šliogeris, Vaclovas. Antanas Smetona. – (Sodus (Mich.), 1966. Knygos viršelis

Buvusio A. Smetonos adjutanto ir asmeninio sekretoriaus, pulkininko Vaclovo Šliogerio atsiminimuose „Antanas Smetonas: žmogus ir valstybininkas“ (Sodus (Mich.), 1966) detaliai pristatoma prezidento gimtinė: gimtasis namas Užulėnyje, A. Smetonos vardo pradžios mokykla Užulėnyje, Lėno ežeras, rūmai Užugiryje, prezidento vasarojimas Užugirio dvare, bendravimas su kaimo gyventojais.
Minėtinas lietuvių švietimo ir kultūros veikėjo, dr. Prano Meškausko-Germanto straipsnis „Tautos vado tėviškėj” [8].
Informacijos apie Užulėnį galima rasti kraštotyrininko, žurnalisto ir visuomenininko Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“ [6].
Nemažai informacijos apie Užugirio dvarą, kaip kultūros paveldo objektą, galima rasti Lietuvos dvarams skirtuose leidiniuose: žurnalistės Ingridos Semaškaitės knygose „Lietuvos pilys ir dvarai: istorijos ir legendos, architektūros bruožai“ (Vilnius, 2005, p. 161), „Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimas“ (Vilnius, 2008, p. 363-364), „Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis“ (Vilnius, 2010, p. 433), „Atgimę dvarai“ (Vilnius, 2012, p. 287-288), „Lietuvos pilys ir dvarai: turistiniai maršrutai krašto keliais (4)“ (Vilnius, [2003], p. 161). 
Leidinyje „153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ publikuotas Juliaus Zarecko straipsnis „Užugirio dvaras“ [16].
Minėtinas Rusnės Marčėnaitės straipsnis „Pirmojo šalies prezidento dvaras: atgaivintos istorijos fragmentai”, publikuotas žurnale „Statyba ir architektūra” [7].
Taip pat informacijos galima rasti enciklopedijose, Lietuvos turistams skirtuose leidiniuose, respublikinėje bei rajono spaudoje [9, 12-14].
Apie Užugirio dvaro parką rašoma gamtininko Gedimino Isoko knygoje „Lietuvos gamtos paminklai“ [3], dendrologo, dr. Laimučio Januškevičiaus leidinyje „Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus“ [4] trumpa informacija pateikiama kraštovaizdžio architekto Antano Tauro knygoje „Mūsų parkai“ [10].

Užugiris: prezidento A. Smetonos gimtinė. – Ukmergė. Lankstinys

Kaimo vidurinėje  dalyje,  kelio,  juosiančio Lėno ežerą, pietvakarinėje pusėje yra memorialinis, istorinis nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą – Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtosios sodybos vieta. A. Smetona gimė senojoje Smetonų sodyboje. Naujoji sodyba, kurios vietą dabar žymi maketas, buvo pastatyta 1880–1885 m. Čia ir augo būsimasis Prezidentas. Sodyboje lankėsi daug įžymių žmonių: 1896 m. čia gyveno ir kartu su A. Smetona rinko medžiagą kalbininkas Jonas Jablonskis, tarpukaryje viešėjo J. Tumas-Vaižgantas, dainininkas Kipras Petrauskas, teatralas A. Oleka-Žilinskas. Apie 1927 m. prie namo šiaurinio fasado buvo pritvirtinta  balto marmuro lenta su užrašu:  „Čia 1874 m. gimęs Lietuvos nepriklausomybės kūrėjas prezidentas Antanas Smetona“. 1944 m. sodyba sudegė. Sovietmečiu  A. Smetonos vardą buvo stengiamasi ištrinti iš žmonių atminties. Tik 1989 m. prie sodybos pamatų buvo pastatytas paminklinis akmuo, o 1999 m. sutvarkyta visa sodybvietė, kurioje yra: A. Smetonos gimtosios sodybos maketas, paminklinis akmuo, prie kurio pritvirtinta juodo marmuro lenta su užrašu„Respublikos prezidento Antano Smetonos gimtinė“, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro ženklas (aut. Stasys Lankelis, 1998 m.), gyvenamojo namo pamatai [14].                                                                                   

Kaime yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Užugirio dvaro sodyba. Prezidento Antano Smetonos vasaros rezidencija pagal tradiciją yra vadinama dvaru, nors jis pats šią sodybą vadino kukliai – Užugirio kiemu. Dvaro žemės suformuotos Lėno palivarko pagrindu. Šis palivarkas priklausė rašytiniuose šaltiniuose nuo XVI a. II p. minimam Taujėnų dvarui. 1922 m., pradėjus vykdyti žemės reformą, Radviloms priklausę Taujėnų dvaro palivarkai buvo nusavinti ir išparceliuoti. Dalis palivarko žemių atiteko Lėno šv. Antano Paduviečio bažnyčiai, Užulėnio pradžios mokyklai, kita – naujakuriams. Dvaro istorija prasidėjo 1934 m., kai švenčiant  prezidento A. Smetonos 60-metį ir atsižvelgiant į jo prisirišimą prie gimtinės – Užulėnio kaimo, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. 1935 m. iš Lėno bažnyčios, Užulėnio pradžios mokyklos ir naujakurių pietinėje Lėno ežero pakrantėje už pinigus, surinktus platinant A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus, supirkta apie 80 ha žemės. Dar 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras. Dvaro sodybos bei pastatų projektus 1935 m. parengė inžinierius architektas Feliksas Vizbaras. Prieškario moderno stiliaus dvaro rūmai – dviaukštis, kampinio plano, plytų mūro, tinkuotas pastatas su rūsiu.  Stovi pagrindiniu fasadu į Lėno ežerą. Pirmame aukšte – 7 kambariai ir pagalbinės patalpos, antrajame aukšte – 8 kambariai ir pagalbinės patalpos. Rūmuose buvo įrengtas vandentiekis, kanalizacija, telefono ryšys. A. Smetona čia praleido tik kelias vasaras. Po 1940 m. Lietuvos valstybės okupacijos dvaras buvo nacionalizuotas, 65 ha žemės dvaro žemės ir ūkiniai pastatai atiteko tarybiniam ūkiui,  o rūmuose buvo įkurdinta tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija. 1954 m. dvaro centras priklausė čia įkurtai Užugirio narkologinei ligoninei, vėliau buvo Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės narkologinis skyrius. 1991 m. ligoniai iš dvaro teritorijos buvo iškeldinti. 2002 m. prie dvaro sodybos įkurta viešoji įstaiga „Pasaulio lietuvių namai“. 2008 m. dvaras perduota Ukmergės rajono savivaldybei. 2014 m. vasario 14 d. visuomenei atidarytas atnaujintas prezidentui priklausęs Užugirio dvaras [5, 15-16].

Šalia rūmų buvo įkurtas nedidelis mišraus stiliaus parkas su geometrinio plano rūmų teritorija ir šalia ežero prisiglaudusia peizažine dalimi. Parkas tarsi dviejų dalių: viena – priešais rūmus, antra – miškas. Rūmų link veda puošni karpotųjų beržų alėja. Parke vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai: mažalapė liepa, paprastasis klevas, ąžuolas, pušis, drebulė, blindė. Taip pat auga egzotinių augalų: vakarinės tujos, balzaminis kėnis, europiniai ir sibiriniai maumedžiai ir kt. Parkas neturi aiškios erdvinės struktūros. Parką pagyvina didelis ir gražus Lėno ežeras. 1986 m. parkas priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. 2003 m. įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą [3-4, 10].

Prezidento Antano Smetonos rūpesčiu jo gimtajame Užulėnyje 1932 m. buvo pradėti mokyklos statymo darbai. 1935 m. birželio 13 d. mokyklos rūmai buvo iškilmingai pašventinti. Tai buvo viena moderniausių to meto Lietuvos mokyklų. Savo išore ir įrengimais mokykla, lyginant su to meto apylinkių gyventojų buitimi, atrodė kaip ištaigingi rūmai. Dviejų aukštų mūrinėje mokykloje buvo įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija. Duše ir voniose – karštas vanduo, klasėse – elektriniai skambučiai, butuose mokytojams – radijo antenos. Kieme buvo įrengtos sporto ir žaidimų aikštelės. Mokykla nuo 1936 m. balandžio 15 d. buvo vadinama Užugirio Prezidento A. Smetonos vardo pradžios mokykla. Šis vardas 1940 m. buvo panaikintas ir mokyklai sugrąžintas tik 1990 m. Ta proga priešais mokyklą pastatytas stogastulpis su užrašu „Prezidento A. Smetonos Užugirio devynmetė mokykla“. Ant mokyklos fasado yra paminklinė lenta su užrašu: „Šioje mokykloje 1938–1945 metais dirbo ir gyveno Lietuvos patriotė, partizanų ryšininkė, mokytoja Valentina Budnikienė ir jos vyras ,“Plieno“ būrio partizanas Florijonas Budnikas.1945 m.liepos 26 d. juos žvėriškai nukankino NKVD smogikai. Apie jų meilę Tėvynei ir žūtį  šlama  Lėno miško ąžuolai. Atminimą įamžino sūnūs Juozas, Antanas ir Gediminas“. Šiuo metu mokyklos pastate veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio filialas [14].

Užulėnio kaimo rytinėje dalyje, prie kelio, XX a. trečio dešimtmečio pabaigoje buvo pastatytas medinis kryžius. Prie kryžiaus kaimo žmonės pasitikdavo į tėviškę parvažiuojantį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Po Antrojo pasaulinio karo kryžius buvo nugriautas. 1990 m. atstatytas (kryžių padarė A. Čeponis, Nukryžiuotojo skulptūrą išdrožė M. Dirsė) [11].

Užulėnio kapinių vidurinėje dalyje ant kalvelės yra Smetonų šeimos kapai [14].

Užulėnis, Užugirio dvaras minimi grožinėje literatūroje. Knygoje Vaižgantas „Raštai“ (Vilnius, 2013, T. 13), kuriame publikuojama 1929-1933 m. publicistika (straipsniai, apybraižos, kalbos), viename iš straipsnių „Jaunosios Antano Smetonos dienos“ aprašomas Užugirio kraštas, yra taujėniškio Augustino Grigaliūno šiam kraštui skirtas eilėraštis „Nežinota seniau Lėno…“ (p. 300-302).
Yra publikuoti ukmergiškės Veronikos Kapočiūtės-Stankevičienės prisiminimai apie gyvenimą Užugirio dvare, apie pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos šeimą [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Ežerskytė, Loreta. Užugirio dvare – ir gražiausios dienos, ir didžiausi išbandymai. – Iliustr. // Portretai. – Ukmergė, 2014. – [Kn.] 3, p. 79-88.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-11]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Isokas, Gediminas. Užugirio parkas. – Iliustr. // Gediminas Isokas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 337-338.
4. Januškevičius, Laimutis. Užugirio (Užulėnio) dvaro parkas. – Iliustr. // Laimutis Januškevičius. Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus. – Kaunas, 2010. – P. 266-269.
5. Kačinskaitė, Indrė. A. Smetonos „Užugirio [Užulėnio] kiemas”. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 20 pavad. // Kultūros paminklai. – [Nr.] 11 (2004), p. 140-149.
6. Kviklys, Bronius. Lėno apylinkės. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 487-489.
7. Marčėnaitė, Rusnė. Pirmojo šalies prezidento dvaras: atgaivintos istorijos fragmentai. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2014, Nr. 3, p. 44-47.
8. Meškauskas-Germantas, Pranas. Tautos vado tėviškėj. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 24 (2014), p. 21-29.
9. Patašius, Algimantas. Užulėnio stogastulpis. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 133-134.
10. Tauras, Antanas. Mūsų parkai. – Vilnius, 1989, p. 64.
11. Užulėnis: kryžius // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 194.
12. Užulėnis. – Iliustr. // Lietuva. – Vilnius, [2006]. – P. 173-174.
13. Užulėnis // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 24, p. 483.
14. Vasiliauskas, Zenonas. Antano Smetonos gimtinės paminklai. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 133.
15. Zarankaitė, Toma. Užugirio dvaro architektūros politiškumas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Eskizai. – Nr. 23 (2013), p. 130-137.
16. Zareckas, Julius. Užugirio dvaras. – Iliustr. // 153 įdomiausi Lietuvos dvarai. – Kaunas, 2011. – P. 134-135.
17. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 26, 119.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2015; 2016