Radžiūnai

Kaimas Taujėnų seniūnijoje, 5 km nuo seniūnijos centro – Taujėnų.

Gyvena 31 žmogus, iš jų: 16 vyrų ir 15 moterų (2011) [1].

Kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Pavadinime slypi buvęs tėvavardis Radžiūnas (Radžio ar Radžiaus sūnus) [8].

Radžiūnų kaimas aprašytas knygoje „Taujėnai: skiriama Taujėnų miestelio 410 metų jubiliejui” [3], paminėtas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [8]. Informacijos apie kaime esančią senąją Lietuvos šventvietę yra Šarūno Laužadžio leidinyje „Pažįstama ir dar nežinoma Lietuva: įdomiausios geografinės, istorinės ir sakralinės vietos” [2], archeologo Vykinto Vaitkevičiaus knygose „Alkai: baltų šventviečių studija” [4], „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais” [5], „Lietuva: 101 legendinė vieta” [6], „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija” [7]. Apie vietovę šiek tiek informacijos yra ir periodikoje.

Radžiūnuose yra senoji Lietuvos šventvietė, unikali mitologinė vietovė – alkakalnis Saulės krėslas. Vietiniai žmonės sako:  „Ten visą dieną saulė „sėdi“ (šildo) kaip ant krėslo“ [6]. Alkakalnis yra rytinėje kaimo pusėje, pelkėtoje žemumoje, 15×22 m dydžio, plokščiu viršumi, apie 1 m aukščio šlaitais. Kalvos pietinėje pusėje nuo seno stovi medinis kryžius, o šiaurinėje pusėje yra užslinkusi įduba (laužavietė). Rytuose tekėjęs (šiuo metu numelioruotas) upelis vadintas Alkupiu. Kadangi kalvoje ir ariant jos pakraščius buvo randama degėsių, anglių ir akmenų, manoma, kad ant Radžiūnų Saulės krėslo buvo senovės lietuvių aukuras. Dar iki XX a. vidurio per Sekmines ant Saulės krėslo buvo meldžiamasi, kūrenamas laužas [2, 4-5].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-11]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Laužadis, Šarūnas. Deltuvos žemės įžymybės: [apie Saulės krėslą, p. 10]. – Iliustr. // Šarūnas Laužadis. Pažįstama ir dar nežinoma Lietuva: įdomiausios geografinės, istorinės ir sakralinės vietos. – Vilnius, 2007. – P. 8-17.
3. „Maži kaimeliai – didelė dvasia”: [apie Radžiūnų kaimą, p. 43]. – Iliustr. // Taujėnai: skiriama Taujėnų miestelio 410 metų jubiliejui. – Ukmergė, 2005. – P. 42-45.
4. Vaitkevičius, Vykintas. Alkai: baltų šventviečių studija. – Vilnius, 2003, p. 40-42.
5. Vaitkevičius, Vykintas. Mitologinių ir sakralinių objektų žvalgymai: [apie Radžiūnų alkalnį, p. 526-527] // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. – Vilnius, 1998/1999. – P. 525-535.
6. Vaitkevičius, Vykintas. Saulės krėslas:  Radžiūnų alkalnis / Vykintas Vaitkevičius, Daiva Vaitkevičienė. – Iliustr., žemėl. // Vaitkevičius, Vykintas, Vaitkevičienė, Daiva. Lietuva: 101 legendinė vieta. – Vilnius, 2011. – P. 46-47.
7. Vaitkevičius, Vykintas. Ukmergės rajonas: [apie  kalną Saulės krėslas,  p. 173]. – Iliustr. // Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 143-187.
8. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 56.

Parengė: Stanislava Talutytė, 2014; Sigita Astikienė, 2016 (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka)