Baleliai

Kaimas Taujėnų seniūnijoje, 14 km į vakarus nuo Kavarsko, 7 km į šiaurės vakarus nuo Taujėnų. Kaimas ribojasi su Traupiu, Raguva, Taujėnais. Per kaimą teka upelis Mūšia (dešinysis Šventosios intakas). Iš šiaurės vakarų prieina Balelių miškas. Per Balelius praeina senasis kelias Ukmergė–Panevėžys. Baleliai priklauso Traupio parapijai.

Kaime gyvena 161 žmogus, iš jų: 76 vyrai ir 85 moterys (2011) [6].

Balelių kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Jis padarytas iš dvikamienio asmenvardžio dėmens, išplėsto mažybine–malonine priesaga ir greičiausiai kilęs iš trumpinio Balas mažybinės–maloninės formos Balelis. Siejamas su veiksmažodžiu „bal-ti“, tačiau tam prieštarauja priegaidės neatitikimas, dėl to dėmens Bal- kilmė ir senumas – neaiškūs. Be to, kaimo pavadinimas Baleliai gali būti dar ir fiziografinės kilmės, pvz. „balelė“, „bala“. Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio Baleliai buvo vadinami Balaliais (ir dokumentuose) [9].

Bendros informacijos apie Balelius pateikiama „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje” [3], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje” [4]. Apie Balelių dvaro rūmus rašoma leidinyje „Lietuvos dvarai: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis” [2], apie Baleliuose esančią senovės šventovę rašo Vykintas Vaikevičius knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija” [8]. Nemažai informacijos yra periodinėje spaudoje, internete.  

Kaime, reorganizavus Balelių pagrindinę mokyklą, pastate įkurtas universalus daugiafunkcinis centras, kuriame veikia šešios įstaigos – Taujėnų vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius, vaikų darželis, biblioteka, bendruomenės sveikatos punktas, kultūros namai, renkasi kaimo bendruomenė. Kaime vyksta tradicinė šventė – Kaziuko mugė, švenčiama nuo 2002 m.

Balelių kaime gimė žymus kanklių meistras, kanklininkas Antanas Bujokas (g. 1931) [1].

Balelių vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1348 metais. Istoriniuose šaltiniuose Baleliai paminėti 1378 m. – Hermano Vartbergės (Hermani de Wartberge) Livonijos kronikoje: „Livonijos magistras su savo žmonėmis narsiai ėjo  prieš lietuvius, būtent Upytės, kur ištisas devynias dienas ir naktis žudė, degino, viską griovė ir naikino. < > … septintą poilsį darė Baleliuose (Ballellen) … < > [7].
Deltuvos dvaro inventoriuje nurodyta, jog 1610 metais Baleliai turėjo 10 kiemų ir 11,5 apsėto valako. Balelių dvaras XVI a. pab. ir XVII a. per. priklausė Upytės pavietui.
1918 m. buvo įkurta Balelių pradinė mokykla, veikusi Viškonių kaime. 1923 m. Varnėnų (Balaliukų) kaime pastatyta nauja mokykla  ir pavadinta  Balelių pradine. 1949 m. atidaryta penkta klasė ir pavadinama Balelių progimnazija, 1951 m.  – Balelių septynmete. 1969 m. Baleliuose pastatyta nauja mokykla. Šiuo metu kaime yra Taujėnų vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius.
1923 metais Baleliuose buvo 240 gyventojų, iš jų 59 – Taujėnų dvare.
Pagal 1937 m. Taujėnų valsčiaus žemės planą, kai kaimas skirstėsi į vienkiemius, Baleliams priklausė 41 žemės sklypas, kurį sudarė 344 ha.
Balelių kaimo žemės į vienkiemius buvo išdalintos apie 1938 m.
1944 m. Balelių kaimo vyrai kovojo Žaibo, Šarūno, Juozo Krikštaponio  Lietuvos partizanų būriuose.
1949 m. Baleliuose buvo įsikūręs Vinco Kudirkos vardo kolūkis. Kiti kaimai – Šarkėnų ir Viškonių – sudarė „Raudonosios žvaigždės“ kolūkį, Juodgirio ir Pienių kaimai – „Naujo gyvenimo“ kolūkį. 1950 m., apjungus šiuos kolūkius, susikūrė kolūkis „Taika“, kuris 1964 m. buvo perorganizuotas į Balelių tarybinį ūkį [3].

Kaime yra dvaro sodybos likučiai: rūmai, svirnas. Rūmai tinkuoto mūro, pastatyti ant aukštų akmens mūro pamatų. Statinys ne kartą remontuotas, jau praradęs autentišką vaizdą, apsuptas kolūkinių laikų pastatų griuvėsių. Dvaro sodyba kūrėsi nuo XIX a. pradžios. Šiuo metu sodyba baigia sunykti [2].

1928 m. Nepriklausomybės  dešimtmečio proga Balelių kaimo gale buvo pastatytas aukštas medinis kryžius, kuris sovietmečiu buvo nugriautas, o 2000 m. – atstatytas (tautodailininkas Kostas Tulušis).

2008 m., minint kaimo 660 m. jubiliejų,  pastatytas ąžuolo ir akmens paminklas (autorius Anatolij Maštaler).

Viškonių, Balelių ir Varnėnų kaimo sankirtoje buvo senkapis – taip vadinamos Balaliukų kapinės. Nuo XX a. vidurio kapinės atnaujintos.

0,5 km į šiaurės vakarus nuo kaimo, nurodoma senovės šventvietė – 1 ha ploto pieva Bobkapis.  Pasakojama, kad „toje vietoje buvusios užkastos dvi kerėtojos. Užkastos gyvos už žmonių suvedžiojimą, kurie užkerėti namų neatrasdavo“ [8].

Balelių kaimui yra sukurta daina ir keletas eilėraščių, kuriuos parašė Ignas Bujokas [5].

Kaime veikia Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Balelių kaimo padalinys, savo veiklos metus skaičiuojantis nuo 1954 metų. Biblioteka ne kartą kraustėsi į kitas patalpas. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. įsikūrė Balelių universaliame daugiafunkciniame centre. Balelių padalinio aptarnaujamame regione yra 15 kaimų, gyvena 410 gyventojų, iš kurių 155 yra šios bibliotekos vartotojai. Kraštotyros fondą sudaro 43 fiz. vnt., 43 pavad. dokumentai. Kraštotyros kartotekos apimtis – 902 kortelės (2016 m.). 

Literatūra ir šaltiniai

1. Ambrasaitė, Alė. Meistro rankose kanklės suskamba gėriu: [apie Antaną Bujoką]. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 9 (1997), p. 72.
2. Baleliai. – Iliustr. // Lietuvos dvarai: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis. – Vilnius, [2010]. – P. 47.
3. Baleliai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966, T. 1, p. 152.
4. Baleliai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985, T. 1, p. 172.
5. Bujokas, Ignas. Balelių kaimo himnas; Gražus kaimas Baleliai; Balelių kryžius:  [eilėraščiai] // Širdies kraštelį atskleidus. – Vilnius, 2004. – P. 3, 51, 192.
6. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-11]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
7. Latvis, Henrikas. Livonijos kronikos / Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. – Vilnius, 1991, p. 208.
8. Vaitkevičius, Vykintas. Pieva Bobkapis //  Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, [2006]. – P. 146.
9. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 57.

Parengė: Stanislava Talutytė, 2014; Sigita Astikienė 2016 (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka)