Pamūšis

Kaimas Taujėnų seniūnijoje, prie kelio Ukmergė–Taujėnai. Pro kaimą teka Mūšia (dešinysis Šventosios intakas).

Kaime gyvena 134 žmonės, iš jų 72 vyrai ir 62 moterys (2011) [4].

Kaimo pavadinimas yra vandenvardinės kilmės. Jis kilęs iš upelio Mūšia, kurio vardas siejamas su žodžiu „mūša” (stiprus bangų plakimas) [9].

Bendros informacijos apie Pamūšio kaimą yra „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje” [7], Alfonso Čekausko knygoje „Mūsų kraštas” [2]. Apie Pamūšio archeologinę dvarvietę rašoma Ingridos Semaškaitės sudarytame leidinyje „Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis” [6], apie kapinyną – „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [3] ir knygoje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais” [8]. Vietovardis minimas kalbininko Zigmo Zinkevičiaus sudarytame leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [9].

Pamūšyje gimė ir šio kaimo kapinėse palaidotas geologas, geografas, mineralogas, Lietuvos mokslų akademijos narys Juozas Dalinkevičius (1893-1980). Apie šį lietuviškosios geologų mokyklos puoselėtoją, kelių geologijos mokslo šakų pradininką išleistos knygos „Juozas Dalinkevičius“, „Akademikas Juozas Dalinkevičius“ [1, 5].
2001 m. kaime, prie jo tėvų – Vandos ir Boleslovo Dalinkevičių – sodybos buvo pašventintas kryžius.

Pamūšio kapinynas yra 0,1 km į pietvakarius nuo kaimo, 0,25 km į pietryčius nuo Mūšios ir Armukšnos santakos, , 0,2 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus–Panevėžio automagistralės, Mūšios kairiajame krante. Įrengtas žemoje smėlio kalvelėje ir užima 0,7 ha. Šioje vietoje  gyventojai rasdavo darbo įrankių, papuošalų, žirgo aprangos reikmenų. Radiniai nėra išlikę. Spėjama, kad kapinyne laidota II tūkstantmečio viduryje. 1976 ir 1984 m. kapinyną žvalgė MMT, 1978 m. – Istorijos institutas [3, 8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Akademikas Juozas Dalinkevičius / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Algimantas Grigelis. – Vilnius, 2014. – 853,[3] p.
2. Čekauskas, Alfonsas. Pamūšio kaimas // Čekauskas, Alfonsas. Mūsų kraštas. – Vilnius, 2011. – P. 200-201.
3. Dakanis, Bronius. Pamūšio kapinynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 107.
4. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-11]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Juozas Dalinkevičius / sudarė J. Paškevičius, A. Grigelis. – Vilnius, 1988. – 349, [1] p., 8 iliustr. lap.: iliustr.
6. Pamūšis. – Iliustr.  // Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis. – Vilnius, [2010]. – P. 281.
7. Pamūšis // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – [T.] 17, p. 360.
8. Varnas, Algirdas. Masteikių kapinyno 1993 metų tyrimai; Pamūšio senkapių tyrimai 1993 metais. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. – Vilnius, 1992/1993. – P. 178-186, 336.
9. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 118.

Parengė: Stanislava Talutytė, 2014; Sigita Astikienė, 2016 (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka)