Gyvena 205 žmonės, iš jų: 101 vyras ir 104 moterys (2011) [2].

Kaimo pavadinimas yra vandenvardinės kilmės. Jis kilęs nuo Lėno ežero. Ežero pavadinimas siejamas su žodžiu „lėnas“ (tylus, ramus, nesmarkus) [8].

Apie Lėno kaimą rašoma „Lietuvių enciklopedijoje” [1], „Visuotinėje Lietuvių enciklopedijoje” [5], Broniaus Kviklio leidinyje „Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai” [4]. Apie Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios ir klebonijos kompleksą rašoma knygose „Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania” [3] ir „Panevėžio vyskupijos bažnyčios” [7]. Vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [8]. Apie Lėną yra informacijos periodikoje, internete.

Kaime veikia pirmasis šalyje Vaikų ir jaunimo socialinės reabilitacijos ir integracijos centras „Apsisprendimas“. Yra kilnojamasis paštas, Lėno bendruomenės sveikatos punktas.
Lėno kaimas minimas XVIII a. aktuose. 1788 m. priklausė Mozūrijos žemės teisėjui Przyborui [4].
1863 m. Lėno miške veikė V. Ibianskio, S. Kozakovskio, V. Lukoševičiaus, A. Minskio vadovaujami sukilėlių būriai, o  1945–1947 m. – Vyčio apygardos partizanai.
1923–1927 m. kaime buvo 74 sodybos ir 345 gyventojai.
1920 m. Lėno kaime, klebonijos patalpose, pradėjo veikti pradžios mokykla, kurią lankė apie 50 mokinių.
Iki 1960 m. pagal administracinį-teritorinį suskirstymą Lėnas priklausė Kavarsko rajonui.
Sovietmečiu Lėnas buvo apylinkės centras (1954–1963 m. ir 1966–1975 m.),  tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė [1, 4-5].

Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios ir klebonijos kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Bažnyčia – be aiškių stiliaus bruožų, stačiakampio plano, su žemesne apside, bokšteliu, vienabokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų ir plytų mūro bei metalinė. 1921 m. buvo pastatyta laikina medinė koplyčia, pradėta statyti  klebonija ir kiti parapijos ūkiniai pastatai. 1923–1924 m. kunigų Jurgio Kazakevičiaus ir Jono Laugalio iniciatyva pastatyta akmenų mūro bažnyčia.1925 m. bažnyčia nutinkuota iš lauko, 1927 m. įdėtos medinės lubos, 1928 m. atlikti kiti darbai. Prezidento Antano Smetonos, kilusio iš šių apylinkių, lėšomis buvo įrengtas didysis altorius, kuriame įtaisytas dailininko Jono Juozo Burbos tapytas šv. Antano paveikslas. 1935 m. prie bažnyčios pristatytas aukštas mūrinis bokštas. 1944 m. bažnyčia buvo apgriauta, vėliau suremontuota [3, 7].

1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo “Vyčio” apygardos vadas, kapitonas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. 2006 m. šalia šio kryžiaus pastatytas  septynių metrų aukščio obeliskas, įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą.

Leidinyje „Eik pas Moką pasimokyt…“ publikuoti padavimai apie Lėno ežerą [6].

Kaime veikia Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lėno kaimo padalinys, savo veiklos metus skaičiuojantis nuo 1952 m. Tais metais pirmoji biblioteka buvo atidaryta buvusiame klebonijos pastate. 1992 m. biblioteka perkeliama į Užugirio pagrindinės mokyklos patalpas, 2009 m. – vėl perkeliama į Lėno  kaimą. Aptarnaujamame regione gyvena 271 gyventojas, iš kurių 106 yra šios bibliotekos vartotojai. Kraštotyros fondą sudaro 47 fiz. vnt.,  43 pavad. dokumentai. Kraštotyros kartotekos apimtis –  1112 kortelių (2016).

Literatūra ir šaltiniai

1. Bendorius, Antanas. Lėnas. – Iliustr. – Parašas: A. B. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.), 1958. – T. 14, p. 383-384.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-11]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Kviklys, Bronius. Lėnas: šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1983. – T. 4: Panevėžio vyskupija, p. 224-225.
4. Kviklys, Bronius. Lėnas; Lėno apylinkės. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 487-489.
5. Lėnas. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 721-722.
6. Lėno ežeras // Eik pas Moką pasimokyt…: Ukmergės krašto padavimai ir pasakojimai. – Ukmergė, 2007. – P. 23.
7. Lėno šv. Antano Paduviečio bažnyčia. – Iliustr. // Panevėžio vyskupijos bažnyčios. – Kaunas, [2012]. – P. 123.
8. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 26-27.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2014; 2016