Kaimo pavadinimas yra fiziografinės (gamtos) kilmės. Jis kilęs iš žodžio „stiepra“ (raistas) [2].

Apie šią vietovę informacijos beveik nėra. Vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [2].

Tautosakininkės Bronislavos Kerbelytės parengtame leidinyje „Žemės atmintis: lietuvių liaudies padavimai“ yra publikuotas padavimas apie Stieprų akmenis: „Miške prie Lėno upės buvo akmuo Stiepruose. Ten didelis akmuo, vadinamas Rapolu. O kitas akmuo Juozapas buvo. Tie akmenys seniau slinko vienas prieš kitą. Žymėjo tos slinkimo vietos – grioviai buvo. Nebetoli jau buvo, gal pusantro, gal du kilometrai. Žmonės pradėjo bijoti, kad nesusidurtų, nes bus pasaulio pabaiga. Tai kvietė kunigą, o tas  šventino ir vardus davė: Rapolas ir Juozapas. Tai ir sustojo toje vietoje. Tas Rapolas pilkas, didžiulis, aplink gal dvidešimt  metrų. Kai kelią kasė, upę pylė, tai užpylė. Gal prieš dešimt metų, prie rusų jau. O Juozapas buvo Šambališkyje, Medučio žemėje. Tas Medutis Juozapą pardavė Smetonai, o tas prezidentas pamatus iš Juozapo pasidarė. Dvarui” [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-11]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 124.
3. Žemės atmintis: lietuvių liaudies padavimai. – Vilnius, 1999, p. 122.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2014; 2016