Gaiveniai

Kaimas Taujėnų seniūnijoje, greitkelio Vilnius–Panevėžys 85-ajame kilometre, 4 km nuo seniūnijos centro – Taujėnų.

Gyvena 10 žmonių, iš jų: 4 vyrai ir 6 moterys (2011) [2].

 Krikštaponis, Pranas. Aš niekad nepamiršiu... – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Krikštaponis, Pranas. Aš niekad nepamiršiu… – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Pavadinime slypi asmenvardis Gaivenis, kuriam pradžią galėjo duoti tokių dvikamienių asmenvardžių kaip Gai-vilas trumpinys Gaivas ar pan. Maža tikimybė, kad tai būtų pravardinės kilmės asmenvardis, plg. „gaivus“ [5].

Apie Gaivenių kaimą rašoma Alfonso Čekausko knygoje „Mūsų kraštas“ [1], leidinyje „Taujėnai: skiriama Taujėnų miestelio 410 metų jubiliejui“ aprašomi kaimo vietovardžiai [6], vietovardžio kilmė taip pat aprašoma Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“ [5]. Apie Gaivenių kaimą yra informacijos yra informacijos periodikoje, internete.

Iki 1939 m. Gaiveniai buvo didelis kaimas, kurį sudarė 30 sodybų. Kaimas išsidėstęs viena ilga gatve nuo pietų į šiaurės pusę.

Kaimas unikalus tuo, kad iki 1975 m. čia buvo išsilaikiusi senoji liaudies tradicija, pažymima kaip derliaus maldavimų arba Kryžiaus (Kryžių, Kryžiavos, Kryžavos) dienos.  Tris dienas prieš šeštines žmonės, giedodami litanijas, apeidavo 5 kaimo kryžius, iš vakaro papuoštus gėlėmis ir kaspinais, prie kurių melsdavosi. Įsukant į Gaivenių kaimą buvo Juodasis kryžius, ties Juozo Žižio kiemu – Mėlynasis Pavasarnykų kryžius, kiti stovėjo Kamarauskų, Mikoliūnų, Žižienės kiemuose. Vėliau šie visi kryžiai buvo nuversti [3].

Kraštietis Pranas Krikštaponis, gimęs Taujėnų seniūnijos Paąžuolių kaime, autobiografinėje apybraižoje „Aš niekad nepamiršiu…“ vaizdingai ir autentiškai, įterpiant gimtojo krašto tarmybes, aprašo ne tik savojo bei šalia buvusių kaimų, tame tarpe ir Gaivenių, gyventojus, papročius, tradicijas [4].

 
Literatūra ir šaltiniai

1. Čekauskas, Alfonsas. Gaivenių kaimas // Čekauskas, Alfonsas. Mūsų kraštas. – Vilnius, 2011. – P. 199-200.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-11]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Ivoškaitė, Inga. Sunykusių kaimų takais / Inga Ivoškaitė, Aistė Mesonytė, Alvina Žižytė // Gimtoji žemė. – 2004, rugpj. 3, p. 4.
4. Krikštaponis, Pranas. Aš niekad nepamiršiu…: autobiografinė apybraiža. – Vilnius, 2008. – 176 p.
5. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 57.
6. Žinomiausi Taujėnų krašto vietovardžiai: [apie Gaivenių kaimą, p.45] // Taujėnai: skiriama Taujėnų miestelio 410 metų jubiliejui. – Ukmergė, 2005. – P. 45-46.

Parengė: Stanislava Talutytė, 2014; Sigita Astikienė, 2016 (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka)