Alfas Pakėnas. Dainuojančiuose šuliniuose. – Vilnius, 2013. Knygos viršelio atvartas

A. Pakėnas baigė Deltuvos vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo mokytoju Ukmergės ir Širvintų rajonuose. Vėliau grįžo į tėviškę, ūkininkavo, Savo sodyboje rengdavo poezijos vakarus. Dirbo rajono laikraščių „Gimtoji žemė“, „Ukmergės diena“ žurnalistu. Su šeima persikėlė gyventi į Kauną, pradėjo dirbti Maironio literatūros muziejuje, vėliau vadovavo Vaižganto memorialiniam muziejui [3, 5, 6]. Mirė 2024 m. birželio 21 d. Palaidotas Deltuvos kapinėse Ukmergės rajone.

Parašė ir išleido eilėraščių rinkinius: „Raudonas aušros gaidys“ (1976), „Dainuojančiuose šuliniuose“ (2013), publicistikos knygas: „Žvaigždė galiniame lange“ (2022), „Ataudai“ (2025). Sudarė ir parengė spaudai knygas: Reginos Pakėnienės „Paslėpsiu tave nuo pasaulio“ (2004), Juozo Krumino „Sugrįžimo laivas“ (2006), Viktorijos Kumpikevičiūtės rinktinę „Vasara laukuos“ (2019), Paulius Širvio „Palik tik dainą man…“ (2020). Sudarė ir redagavo Vlado Vaitkevičiaus poezijos rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (2006), parengė spaudai Kazimiero Jakučio eilėraščių knygą „Apeiginė liepa“ (2006), Liudviko Oškinio eilėaščių ir dienoraščių knygą „Mėlynas aidas“ (2008), Kazimiero Jakučio knygą „Stapukioko daina“ (2017). Parengė atsiminimų knygas: „Metai su Pauliumi“ (2007), „Neužmirštamas Vaižgantas“ (2009), „Pilkoji Algirdo Verbos žvaigždė“ (2014), „Trečias brolis. Atsiminimai apie Joną Strielkūną“ (2023) [4, 6].

Už savo kūrybinę veiklą rašytojas yra pelnęs ne vieną premiją ir apdovanojimą. 1997 m. suteiktas Rytų Lietuvos literatų kūrybos konkurso geriausio publicisto vardas. 2014 m. įteiktas Kauno m. savivaldybės 3-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas. 2019 m. apdovanotas literatūrine Vaižganto premija. 2023 m. tapo 28-osios respublikinės poezijos šventės-konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ laureatu.

2006 m. A. Pakėnas tapo Vlado Šlaito literatūrinės premijos laureatu. Premija jam skirta už eilėraščių rinkinį „Vilnonė provincija“, publikacijas apie Vladą Šlaitą, surinktą Ukmergės rajone gyvenusių literatų kūrybinį palikimą [1] „Šlaito negalima nemylėti“, – sakė laureatas, vertindamas poeto kūrybos ir sielos amžinumą [2].

Rašytojas bendradarbiavo respublikinėje ir rajono spaudoje, jo publikacijos, eilėraščiai, esė spausdinti Kauno kultūros ir meno savaitraštyje „Nemunas“, krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštyje „XXI amžius“, kultūros gyvenimo žurnale „Naujoji Romuva“ ir daugelyje kitų leidinių. Buvo Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ redakcinės kolegijos narys. A. Pakėno eilėraščiai publikuoti almanachuose „Poezijos pavasaris“ (1999 ir 2002).

Apie A. Pakėną rašoma respublikinėje, rajono spaudoje, internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Aštuntasis laureatas – Alfas Pakėnas. – „G. ž.“ inform. // Gimtoji žemė. – 2006, rugs. 28, p. 4.
2. Bataitienė, Zita. „Šlaito negalima nemylėti“ [šventės metu buvo paskelbtas aštuntasis Vlado Šlaito literatūrinės premijos laureatas, kuriuo tapo Kaune gyvenantis kraštietis Alfas Pakėnas] / autorės nuotr.. – Iliustr. // Ukmergės žinios. – 2006, rugs. 30, p. 3.
3. Kondratas, Benjaminas. Alfas Pakėnas: [žurnalistas, publicistas, poetas, muziejininkas, rašytojas]: [biografija] / Benjaminas Kondratas // Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius, 2004. – p. 167.
4. Pakėnas, Alfonsas. – Kaunas, 2025. – 199, [1] p.: iliustr., faks., portr.
5. Šemelytė, Rita. Vaižganto atminties saugotojas: [apie Vaižganto memorialinio muziejaus vedėją, poetą Alfą Pakėną]. – Iliustr. // Šeimininkė. – 2007, rugpj. 22–28 (Nr. 34), p. 4.
6. Vaitkevičius, Vladas. Nebegrįši laukų takeliu: [poetas, publicistas, muziejininkas, Vlado Šlaito ir Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinių premijų laureatas Alfonsas Pakėnas (1953–2024)]: [nekrologas]. – Iliustr. // XXI amžius. – 2024, liep. 12, p. 20.

Parengė: Rita Adomonytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2025