Žemaitkiemio seniūnija – viena mažiausių tarp Ukmergės rajono kaimo seniūnijų. Ribojasi su Želvos, Lyduokių, Vidiškių seniūnijomis, Anykščių rajono Kurklių ir Molėtų rajono Balninkų seniūnijomis. Seniūnijos teritorijai priklauso 45 gyvenamosios vietovės, iš jų: 1 miestelis, 13 viensėdžių, 2 kaimų dalys, 29 kaimai [18]. Didesnės bei minėtinos dėl juose esančių žymių objektų yra šios vietovės: seniūnijos bei parapijos centras – Žemaitkiemio miestelis, Antatilčiai, Berzgainiai, Radiškis, Valai, Valtūnai ir kiti kaimai. Seniūnijos teritorija teka Plaštakos, Kirnės, Zizdros bei kt. upeliai. Pietvakarinė seniūnijos riba remiasi į Siesarties, šiaurės vakarų – į Šventosios upes. Yra du Žemaitkiemio, Kliepšių ir Alaušo (Balninkų) ežerai. Driekiasi Medinų, Kopūstėlių, Žemaitkiemio, Valų miškai. Seniūnijoje yra valstybinis Plaštakos hidrografinis draustinis, užimantis apie 40 ha plotą. Draustinyje saugomas gilaus slėnio mažai vingiuotas Plaštakos upelis. Taip pat seniūnijos teritorijoje yra ir dalis valstybinio Siesarties kraštovaizdžio draustinio, kuriame saugomas Siesarties upės slėnio kraštovaizdis su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrių nerštavietėmis. Per seniūniją vingiuoja 71 km vietinės ir apie 30 km respublikinės reikšmės kelių [23].
Seniūnijos plotas – 8800 ha, iš jų: 94,8 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 2,4 proc. – miškai, 1,0 proc. – ežerai, 1,8 proc. – kitos paskirties plotai [22]. Seniūnijos teritorijoje gyvena 768 žmonės, iš jų: 418 moterų ir 350 vyrų (2011) [18].
1998 m. Žemaitkiemio seniūnija apdovanota Vilniaus apskrities viršininko administracijos I laipsnio diplomu už gražiausiai tvarkomą gyvenvietę. 2004 m. – Kultūros vertybių apsaugos departamento padėkos raštu už seniūnijoje esančių piliakalnių išsaugojimo darbus [22].
Žemaitkiemio miestelis įsikūręs 14 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės, Žemaitkiemio ežero pietvakariniame krante. Šalia yra Kirnių (Dvaro) ežeras. Miestelis iš pietų pusės ribojasi su Valų, iš šiaurės – su Žemaitkiemio, iš pietvakarių – su Antatilčių, iš šiaurės rytų – su Kliepšių kaimais. Netoliese yra Žemaitkiemio miškas. Keliai veda į Ukmergę, Vidiškius, Laičius.
Žemaitkiemio miestelyje gyvena 313 žmonių, iš jų: 148 vyrai ir 165 moterys (2001) [18].
Žemaitkiemyje yra visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose įsikūrusios įvairios įstaigos: tai seniūnija, žemėtvarkos skyrius, pagrindinė mokykla, paštas, ambulatorija, kultūros namai, biblioteka, dvi parduotuvės. 2003 m. įkurta Žemaitkiemio miestelio bendruomenė [23].
Žemaitkiemio pavadinimui pradžią davė persikėlėliai iš Žemaičių kunigaikštijos (nebūtinai žemaičių tarmės ploto). Pavadinimo antrasis komponentas -kiemas lietuvių kalboje reiškė „atskirą sodybą, ūkį, net kaimą“. Taigi Žemaitkiemis – gyvenvietė, kur apsigyveno žemaitis (istorine to žodžio prasme). Žemaitkiemis kai kuriuose slaviškuose ir lotyniškuose tekstuose vadinamas Žmuidki, Zmoydki [20].
Žemaitkiemis – mūsų tėvų ir protėvių žemė. – Ukmergė, 2008. Knygos viršelis
Apie Žemaitkiemį yra išleistas kraštotyros pobūdžio leidinys
„Žemaitkiemis – mūsų tėvų ir protėvių žemė“ (sudarytojai – Rita Mikutienė ir Giedrius Mikutis), kuriame aprašoma miestelio, Šv. Kazimiero bažnyčios, mokyklos, bibliotekos, kitų miestelyje esančių įstaigų istorija. Leidinys gausiai iliustruotas spalvotomis, dabarties įvykius įamžinusiomis fotografijomis bei ankstesnį miestelio ir jo žmonių gyvenimą atspindinčiomis nuotraukomis, paimtomis iš archyvų ir asmeninių albumų [24]. Įdomi medžiaga apie Žemaitkiemyje ir jo apylinkėse XVI a. dar labai plačiai paplitusias pagoniškąsias apeigas pateikta leidinyje
„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“, kuriame galima susipažinti su garsaus jėzuitų pamokslininko, misionieriaus Jokūbo Lavinskio pateikta ataskaita apie 1583 m. misiją Žemaitkiemyje, kurios metu kovojęs su gyventojų pagoniškais įpročiais [2]. Apie unikalų gamtos reiškinį, įvykusį šiose apylinkėse ir išgarsinusį Žemaitkiemio vardą Lietuvoje, atskiru leidiniu išleistas žymaus Lietuvos geologo, mineralogo
Mykolo Kaveckio katalogas
„Žemaitkiemio meteoritas, kritęs 1933 m. vasario mėn. 2 d.“, kuriame detaliai aprašomi Žemaitkiemio meteorito pavyzdžiai (Kaunas, 1933). Gamtotyros mokslų laikraštyje „Kosmos“ Žemaitkiemio meteorito paieškas yra detaliai aprašęs prof.
Kazys Sleževičius [14]. Minėtini VU Geologijos ir mineralogijos muziejaus tvarkytojos geologės
Eugenijos Rudnickaitės straipsniai apie meteoritų kolekciją, kurios didžiąją ir nepakartojamą dalį sudaro Andrioniškio ir Žemaitkiemio meteoritai, apie kuriuos taip pat rašoma astronomijos enciklopediniuose žodynuose, įvairiuose geologijai ir mineralogijai skirtuose leidiniuose, įvairiose publikacijose [11, 19].
Istorijos šaltiniuose Žemaitkiemio vardas minimas nuo 1482 m. Tuo metu Žemaitkiemio dvaras priklausė Mantvydams, o XVI a. vedybų keliu atiteko Radviloms. 1577 m. Žemaitkiemį Radvilos buvo užstatę jėzuitams, kurie, iš dvaro sukaupę pinigų, 1578 m. Vilniuje įkūrė teologijos fakultetą, kuris po metų buvo sujungtas su jau veikusia Humanitarine mokykla ir Filosofijos bei laisvųjų menų fakultetu, duodamas pradžią Vilniaus universitetui. 1581 m. Jurgis Radvila atsisakė žemės ir užrašė ją Vilniaus jėzuitų akademijai. Nuo 1568 m. minimas Žemaitkiemio miestelis. Apie 1586 m. Žemaitkiemyje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1722 m. Žemaitkiemis gavo turgaus ir prekymečio privilegiją. 1773 m., panaikinus Jėzuitų ordiną, Žemaitkiemio dvaras atiteko Edukacinei komisijai ir priklausė Ukmergės paseniūnui Ignui Petkevičiui, vėliau – Marikoniams, Daratai Lopacinskienei, Karoliui Bistramui. Prieš antrąjį pasaulinį karą dvaras priklausė Aleknams ir Putnams. Žemaitkiemio pagrindinės mokyklos istorija siekia 1777 m. Tais metais jėzuitai įkūrė parapijinę mokyklą. Mokyklos istorija išsamiai aprašyta lankstinyje „Žemaitkiemio mokykla, 1777-1997“ (Ukmergė, 1997). 1815 ir 1892 m. Žemaitkiemis degė.
1864 m. Žemaitkiemis tapo valsčiaus centru. Tarpukario Lietuvoje Žemaitkiemyje buvo valsčiaus savivaldybė, pradžios mokykla (1923 m. pastatytas naujas pastatas), paštas, įkurtas 1918 m., smulkaus kredito unija, kelios parduotuvės ir kt. 1933 m. vasario 2 d. Žemaitkiemio apylinkėse iškrito meteoritų lietus. Iš viso buvo surinkta 20 įvairaus dydžio gabalų, kurių bendras svoris – 42 kg. Kaip ir kitos Lietuvos vietovės, Žemaitkiemis nukentėjo per pokario trėmimus. Žemaitkiemio apylinkėse kovojo B rinktinės vado Alfonso Morkūno-Plieno vadovaujamas rinktinės būrys. Sovietmečiu miestelis buvo Žemaitkiemio apylinkės ir kolūkio centras, dabar – seniūnijos ir parapijos centras [4, 9, 24].
Žymiausias miestelio architektūros paminklas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą – Šv. Kazimiero bažnyčios statinių kompleksas, kurį sudaro bažnyčia, sandėlis ir šventoriaus akmenų mūro tvora su vartais. Bažnyčią 1586 m. pastatė Garsias Alabianus, Vilniaus jėzuitų kolegijos rektorius ir dedikavo Šv. Kazimierui. Tai viena pirmųjų Šv. Kazimierui skirtų bažnyčių Lietuvoje. Apie 1716 m. bažnyčia buvo perstatyta ar pastatyta nauja, kuri 1892 m. per miestelio gaisrą sudegė. Pasklidus gandui, kad vietoj bažnyčios bus statoma stačiatikių cerkvė, parapijiečiai paskubomis pastatė iš Želvos nupirktą laikiną bažnyčią. 1892 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia, tačiau buvo ilgai negautas valdžios leidimas statyti. Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčios statybos bylos padariniai buvo reikšmingi visai Lietuvai. Vidaus reikalų ministras 1896 m. išleido potvarkį (galiojo iki 1899 m.), kuriuo buvo teigiama, kad bažnyčioms atstatyti ar perstatyti valdžios leidimo nereikia. Apie Žemaitkiemio gyventojų narsumą kovojant su caro valdžia dėl bažnyčios statybos buvo sukurtas epas–poetinis pasakojimas, kuris, deja, iki mūsų dienų neišliko. Kunigo Antano Jucevičiaus rūpesčiu 1899–1902 m. pastatyta dabartinė mūrinė, neobaroko stiliaus Šv. Kazimiero bažnyčia [4, 8]. Bažnyčioje yra išlikę religinio meno kūrinių. Iš vertingesnių, įtrauktų į kultūros vertybių registrą, yra XIX a. molbertinės tapybos paveikslas „Švenčiausiosios Mergelės Marijos žengimas į dangų”, XIX a. liaudies skulptorių medinės skulptūros „Jėzus Nazarietis” ir „Prisikėlęs Kristus” [5, 7]. Apie 1909 metus pastatyti galingi vargonai.
Šventoriuje pastatytas 2000-iesiems Kristaus gimimo metams skirtas koplytstulpis (skulptorius Adolfas Tarasevičius). Taip pat šventoriuje yra Barboros Putnienės dovana bažnyčiai – Šv. Kazimiero skulptūra (skulptorius Jonas Putna, dailininkas Sigitas Straigis).
Apie 2 km į šiaurę nuo Žemaitkiemio miestelio, prie Kirnių (Dvaro) ežero yra Žemaitkiemio buvusi dvaro sodyba (Žemaitkiemio k.). Kompleksas užima 8,1 ha plotą ir jį sudaro 8 dvaro pastatai: gyvenamas namas, kumetynas, tvartas, rūsio liekanos ir kt. Šiuo metu didžiąją dvaro dalį valdo Aleknaitė-Putnienė su savo vaikais. Restauruotas pagrindinis dvaro pastatas. Dvaro sodybos kieme yra skulptūra per karą žuvusiam lakūnui Klemensui Putnai. Ten pat stovi ir 2008 m. pastatytas kryžius [13].
Žemaitkiemis. – Ukmergė, 2005. Lankstinio viršelis
Žemaitkiemio miestelyje yra nemažai lankytinų objektų. Informacijos apie lankytinus objektus ir vietas galima rasti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus išleistame lankstinyje
„Žemaitkiemis“ (Ukmergė, 2005), enciklopedijose, Lietuvos turistams skirtuose leidiniuose [12].
Poeto Vlado Šlaito atminimo įamžinimas Žemaitkiemyje. – Ukmergė, 2005. Atvirukas
2005 metais, minint poeto
Vlado Šlaito 85-ąsias gimimo metines, Žemaitkiemyje, jo vaikystės gimtajame name, buvo įrengtas
atminimo kambarys. Surinkta ekspozicija, sutvarkyta aplinka. Šalia namelio pastatytas ąžuolinis
koplytstulpis (autorius
Viktoras Žentelis).
Miestelio kapinės, pagal žmonių pasakojimus, įkurtos tuo pačiu metu kaip ir bažnyčia, apie 1902 metus. Kapinės užima 1,71 ha. Šiose kapinėse palaidota ir poeto Vlado Šlaito mama Antanina Šlaitienė, miestelio knygnešiai.
1928 m. vietos šaulių būrio rūpesčiu netoli bažnyčios buvo pastatytas medinis Šaulių kryžius, kuris 1952 m. vietos valdžios įsakymu nugriautas ir sunaikintas. 1989 m. nugriautojo kryžiaus vietoje pastatytas naujas medinis kryžius (meistras Rapolas Diečkus), o pastarajam nugriuvus, vėl atstatytas [6].
1998 m. miestelio centre pastatytas paminklinis akmuo 1945-1948 metais Žemaitkiemio apylinkėse žuvusiems ir išniekintiems Lietuvos gynėjams. Akmenį padovanojo ir užrašą iškalė UAB “Riedulys“ menininkai.
2006 metais prie Žemaitkiemio ežero, šalia kelio į Karališkius, pastatytas koplytstulpis, skirtas Švento Jono atminimui (tautodailininkas, medžio drožėjas Bronius Tvarkūnas).
Mokyklos kieme, minint mokyklos 220-ies metų jubiliejų, pastatytas Rūpintojėlio koplytstulpis (skulptorius Rimantas Zinkevičius).
Poezijos atlaidai Žemaitkiemy… – Ukmergė, 2006. Knygos viršelis
Žemaitkiemio vardas minimas grožiniuose kūriniuose, atsiminimuose bei įvairiuose leidiniuose, skirtuose iš šio krašto kilusiems ar jame gyvenusiems visai Lietuvai žinomiems ir jai nusipelniusiems žmonėms. Dr. kunigo
Kazimiero Ambraso knygoje
„Simonas iš Valtūnų“, skirtoje prelatui
Simonui Morkūnui, savo sielovados, labdaros ir veiklios artimo meilės pėdsakus palikusį ne tik Žemaitkiemyje, Kaune, bet ir Amerikoje, galima susipažinti su Žemaitkiemio miestelio ir apylinkių istorija, bažnyčios istorija [1]. Dar vienam iš šios vietovės kilusiam kanauninkui
Vytautui Kapočiui skirtoje knygoje
„Pašauktas mylėti artimą“ rašoma apie Žemaitkiemio parapiją [10].
Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka parengė ir išleido leidinį
„Poezijos atlaidai Žemaitkiemy…“ (Ukmergė, 2006), kuriame sudėtos Ukmergės rajono literatų ir kraštiečių poetų eilės Žemaitkiemiui bei iš čia kilusiam poetui
Vladui Šlaitui.
Miestelyje veikia Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Žemaitkiemio kaimo padalinys, savo veiklos metus skaičiuojantis nuo 1950 metų. Biblioteka įsikūrusi seniūnijos pastate, suremontuotose, atnaujintose patalpose. 2005 metais čia įkurtas viešosios interneto prieigos taškas (VIPT). Įvestas internetas, pastatyti 3 kompiuteriai, daugiafunkcinis aparatas. Biblioteka kaupia, saugo, skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro 337 fiz. vnt., 150 pavad. dokumentai. Kraštotyros kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių yra 1055 (2014 m.) [21].
Literatūra ir šaltiniai
1. Ambrasas, Kazimieras. Simonas iš Valtūnų. – Kaunas, 1997. – 294 [1] p.: iliustr.
2. Jokūbo Lavinskio laiškas Jonui Pauliui Kampanui: 1583 // Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. – Vilnius, 2001. – T. 2: XVI amžius, p. 608-610.
3. Kviklys, Bronius. Žemaitkiemis. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 499-503.
4. Kviklys, Bronius. Žemaitkiemis: Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1983. – T. 3: Kauno arkivyskupija, p. 475-479.
5. Latonas, Stasys. Žemaitkiemio bažnyčios dailės kūriniai: skulptūra. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 137.
6. Liorenšaitienė, Nijolė. Šaulių kryžius: Žemaitkiemis // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 194-195.
7. Mikėnas, Saulius. Žemaitkiemio bažnyčios dailės kūriniai: paveikslas „Marijos ėmimas į dangų“ // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 137.
8. Misius, Kazys. Ukmergės dekanatas: [apie Žemaitkiemio šv. Kazimiero bažnyčią, p. 206]. – Iliustr. / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Misius Kazys, Šinkūnas Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 199-207.
9. Misius, Kazys. Žemaitkiemis / Kazys Misius, Algimantas Miškinis. – Iliustr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 650.
10. Pašauktas mylėti artimą: [kunigo dekano Vytauto Kapočiaus sukakčiai prisiminti, 1976-2001]. – Utena, 2001. – 272, [2] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 272 (28 pavad.).
11. Rudnickaitė, Eugenija. Vilniaus universiteto geologijos muziejaus prie geologijos ir mineralogijos katedros meteoritų kolekcija: (iš dangaus nukritęs paveldas). – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 28 pavad. // Lietuvos muziejų rinkiniai. – Nr. 5 (2006), p. 70-75; Geologijos akiračiai. – 2006, Nr. 3, p. 51-60.
12. Semaška, Algimantas. Žemaitkiemis. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas: miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas. – Vilnius, 2008. – P. 554.
13. Semaškaitė, Ingrida. Žemaitkiemis // Semaškaitė, Ingdrida. Dvarai: spindesys ir skurdas. – Vilnius, 2008. – P. 369.
14. Sleževičius, Kazys. Lietuvoje vėl nukrito meteoritų // Kosmos. – Kaunas, 1933. – P. 23-25.
15. Šlaitas, Stasys. Žemaitkiemio miestelėlis // Ukmergės diena. – 1995, rugs. 30, p. 7.
16. Šlaitas, Vladas. Nendrės; Relikvijos; Eilėraštis bobulei Žemaitkiemyje; Be partitūros; Esu paženklintas: [eilėraščiai] // Šlaitas, Vladas. Saulė ant šaligatvio: poezija, proza, vertimai, laiškai. – Vilnius, 1997. – P. 41, 134, 264, 315, 374.
17. Šlaitas, Vladas. Žemaitkiemio ežeras: [eilėraštis] // Šaltinis. – 1973, Nr. 3, p. 81.
18. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
19. Vaitkevičius, Vykintas. Žemaitkiemio meteoritas: reto gamtos reiškinio vieta / Vykintas Vaitkevičius, Valentinas Baltrūnas. – Iliustr. // Lietuva: 101 įdomiausia vieta. – Vilnius, 2008. – P. 102-103.
20. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 34.
21. Žemaitkiemio kaimo filialas. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmergesvb.lt/lt/kontaktai/bibliotekos-padaliniai>.
22. Žemaitkiemio seniūnija. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 326-327.
23. Žemaitkiemis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 887-888.
24. Žemaitkiemis – mūsų tėvų ir protėvių žemė. – Ukmergė, 2008. – 72 [3] p.: iliustr.
Parengė: Ramunda Misiūnienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Žemaitkiemio kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2010; 2016