1950 m. baigė Šeduvos vidurinę mokyklą. Baigęs vidurinę mokyklą buvo pašauktas į karinį jūrų laivyną. 1952 m. baigė Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) karinę povandeninio plaukiojimo jūreivystės mokyklą. Tais pat metais buvo paskirtas tarnauti povandeniniame laive [6]. 1957 m. baigė Kauno medicinos mokyklą, kur įgijo felčerio laboranto specialybę [3, 4]. 1958–1964 m. studijavo biologiją Vilniaus universitete. Nuo 1957 m. pagal įgytą specialybę dirbo Ukmergės ligoninėje [7].
V. Vyčas – buvęs ilgametis Ukmergės ligoninės Klinikinės diagnostinės laboratorijos klinikinis biologas, Lietuvos gydytojų sąjungos narys. Dirbdamas mediko darbą V. Vyčas aktyviai dalyvavo ir kultūriniame rajono gyvenime: buvo Ukmergės kultūros almanacho „Eskizai“ redakcinės kolegijos, Kultūros draugijos tarybos bei kitų įvairių draugijų, klubų bei organizacijų narys. V. Vyčas –Vieniavos herbo bajoras, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, buvęs šios sąjungos senatorius, pirmasis Ukmergės krašto bajorų vadas [8].
V. Vyčas yra išleidęs dvi prisiminimų knygas: „Lemtie, dėkoju tau už viską“ (2000) ir „Negesk, žiburėli, negesk“ (2001). Taip pat aktyviai rašė respublikinėje ir rajono spaudoje, jo publikacijos buvo spausdintos „Gimtosios žemės“, „Aistuvos“, „Lietuvos aido“, „Šiaurės Atėnų“, „Šilelio“, „Mūsų krašto“ laikraščiuose, žurnaluose „Lietuvos bajoras“, kultūros almanache „Eskizai“ bei kituose leidiniuose. Jis rinko archyvinę medžiagą apie Lietuvos ir Rusijos bajorų kultūros paveldą [6].
Kai kurie V. Vyčo parašyti straipsniai suregistruoti Marijos Brantienės sudarytoje, Lietuvos technikos bibliotekos išleistoje bibliografijoje „Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) veikla, 1994–2008“ (Vilnius, 2009).
2008 m. Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos seimo posėdyje V. Vyčui buvo suteiktas Garbės bajoro vardas [8].
2002 m. už indėlį į rajono kultūrą, išleistas prisiminimų knygas „Lemtie, dėkoju tau už viską“ (1995), „Negesk, žiburėli, negesk“ (2001) V. Vyčui buvo paskirta Ukmergės rajono savivaldybės literatūrinė Vlado Šlaito premija [1].
Apie V. Vyčą rašoma Ukmergėje išleistose jo atsiminimų knygose „Lemtie, dėkoju tau už viską“ (1995) ir „Negesk, žiburėli, negesk“ (2001). Jose pateikiamas bajorų Vyčų (Vicevičių) šeimos genealoginis medis, aprašoma bajorystės suteikimo istorija, gausu laiškų, straipsnių, susijusių su V. Vyču, jo šeima bei Lietuvos bajorais. Leidiniai gausiai iliustruoti nuotraukomis. V. Vyčo biografija pateikiama leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje 2000“ (Kaunas, 2000), „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“ [7], taip pat knygoje „Lietuvos bajorų palikuoniai“ [6] ir kt. Yra informacijos Ukmergės kultūros metraštyje „Eskizai“ [2], Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos leidžiamame žurnale „Lietuvos bajoras“, kituose periodiniuose leidiniuose, taip pat internete.
Vytautas Vyčas mirė 2010 m. kovo 14 d., eidamas 81 metus. Palaidotas Šeduvos kapinėse [5].
Literatūra ir šaltiniai
1. Bataitienė, Zita. Pilies parke sklandė poezijos dvasia: [apie „Poezijos pavasarėlio“ šventę, kurios metu V. Vyčui buvo įteikta literatūrinė Vlado Šlaito premija]. – Iliustr. // Ukmergės žinios. – 2002, geg. 28, p. 1.
2. Bataitienė, Zita. Vieniavos bajoras Vytautas Vyčas. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 19 (2009), p. 165.
3. Griškevičienė, Rasa. Suskaičiuosime bajorus…. – Iliustr. // Gimtoji žemė. – 1994, rugpj. 11, p. 2.
4. Pakėnas, Alfas. Kaip Lietuvos bajoras tarnavo sovietiniame karo laivyne. – Iliustr. // Lietuvos bajoras. – 2008, Nr. 13, p. 47-50.
5. Ražinskas, Algirdas. Vytautui Vyčui atminti: [apie Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narį, bajorą Vytautą Vyčą (1929–2010). – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 20 (2010), p. 214-216.
6. Vicevičiai: herbas Vieniava „Weniawa“: [apie Vytautą Joną Vyčą ir jo protėvius]. – Iliustr. // Lietuvos bajorų palikuoniai. – Vilnius, 2000. – P. 241-242.
7. Vyčas Vytautas Jonas: [biografija]. – Portr. // Kas yra kas Vilniaus apskrityje, 2003. – Kaunas. – P. 597-598.
8. Vytautas Vyčas (1929-2010): [buvęs gydytojas, Ukmergės rajono istorijos ir kultūros metraštininkas, literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatas, Vieniavos herbo bajoras: nekrologas] / „Gimtosios žemės“ redakcija. – Portr. // Gimtoji žemė. – 2010, kovo 16, p. 2.
9. Vyčas, Vytautas. Lemtie, dėkoju tau už viską : prisiminimai. – Ukmergė, 2000. – 126, [1] p.: iliustr, fotogr.
Parengė: Sigita Astikienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2018