„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Vilniaus miestas Antakalnio seniūnija / Antakalnis Dvarčionys

Dvarčionys – Antakalnio seniūnijos dalis, nutolusi 8 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus centro. 1950–1959 m. Dvarčionys priklausė Naujosios Vilnios rajonui, o 1959 m. prijungti prie Vilniaus miesto [2].

Vietovė anksčiau vadinta Dvarčėnais. Vietovės pavadinimas tikriausiai kilęs iš Dvarčionės upelio vardo.

Apie Dvarčionis rašoma lietuviškose enciklopedijose [2], minima leidiniuose „Vilniaus miesto saugomos teritorijos“ [3] ir „Žmogaus ir gamtos sauga“ [8] bei periodikoje. Daug straipsnių skirta ūkio objektui – „Dvarčionių keramikai“, šios gamyklos problemoms [1].

Tai buvusi darbininkų gyvenvietė, išaugusi prie 1888 m. įsteigto plytų fabriko. Jo savininkais buvo valstietis Udrevičius, matininkas Fiodoras Doskalčiukas, valstietis Martynas Stecha. Tuometinėje plytinėje dirbo apie šimtas žmonių. Žaliava plytoms – raudonas molis iš vietinio karjero. 1940 m. plytinė buvo nusavinta. Kadangi Antrojo pasaulinio karo metais apgriautam Vilniui atstatyti reikėjo plytų, tai gamykla buvo išplėsta ir rekonstruota ir vėl pradėjusi veikti 1951 m. 1994 m. įsteigta bendra Lietuvos Italijos įmonė, „Dvarčionių keramika“. 1997 m. atidaryta naujoji keramikos gamykla. Šiuo metu „Dvarčionių keramika“ yra didžiausia keraminių plytelių gamintoja Baltijos regione [7].

Kadaise Dvarčionyse yra buvęs dvarelis, kuris nugriautas sovietmečiu. Yra išlikę tik ūkiniai pastatai.

Yra Dvarčionių geomorfologinis draustinis, įsteigtas 1992 m. Jo svarbiausias tikslas – išsaugoti raiškų Dvarčionių dubaklonį. Draustinio plotas – daugiau nei 106 ha. Draustinyje labai daug įvairių paukščių [3].
Viena šios vietovės įžymybių – šaltinis, kurio vanduo, kaip nustatyta jį ištyrus, yra bene pats švariausias Vilniuje. Šis šaltinis vandenis renka miške, kur teršalų beveik nėra [4, 7]. Dvarčionės upelio baseino tvenkiniai, pušynai gyventojams sudaro kurorto sąlygas [3, 7, 8]. Bioenergetikų tvirtinimu, Dvarčionys pastatyti kone idealiame bioenergetiniame lauke [7].

Dvarčionyse (netoli keramikos gamyklos) yra pastatyta medinė  Šv. Juozapo  darbininkų globėjo skulptūra (aut. Gediminas Radzevičius) .

Kelis eilėraščius apie Dvarčionis sukūrė poetas Audrius Musteikis [5, 6].

Dvarčionių biblioteka (Keramikų g. 4) yra įsteigta 1955 m. Kraštotyros fondą sudaro apie 60 egz. leidinių, uždaryta 2015 m.

Literatūra ir šaltiniai

1. „Dvarčionių keramika“ švenčia jubiliejų // Respublika. – 2003, lapkr. 25, priedas „Pastogė“, p. 2.
2. Dvarčionys // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 204.
3. Geomorfologiniai draustiniai: Dvarčionių valstybinis geomorfologinis draustinis. – Iliustr. // Vilniaus miesto saugomos teritorijos. – Vilnius, 2009. – P. 20-21.
4. Ivaškevičius, Arūnas. Šaltinių vanduo it loterija / Arūnas Ivaškevičius, Aistė Pileckytė. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2008, bal. 21, p. 1, 5.
5. Musteikis, Audrius. Dvarčionių gatvė: [eilėraštis] // Šiaurės Atėnai. – 2007, liep. 28, p. 7; Prieiga per internetą: <http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110131122535/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=854&kas=straipsnis&st_id=5340>.
6. Musteikis, Audrius. Dvarčionys: [eilėraštis] // Poezijos pavasaris. – 2007. – Vilnius, 2007. – P. 191-192.
7. Musteikis, Audrius. Priemiestis, kur telkiasi gera energetika // Dienovidis. – 1998, vas. 13-19, priedas „Vilniaus balsas“, p. 2.
8. Stepanavičienė, Virgilija. Dvarčionės baseino vandens telkiniai ir jų augalija // Žmogaus ir gamtos sauga. – Vilnius, [2006]. – P. 199-201.

Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2008; Nijolė Sisaitė (VAVB), 2016.