Lazdynėliai

Lazdynėliai – Vilniaus miesto dalis, esanti šalia Lazdynų, į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante. Ribojasi su Lazdynais ir Bukčiais. Dažnai Lazdynėliai painiojami su Bukčiais. Vietovėje yra Lazdynėlių, Oslo, Pažagiškių ir Lietaus gatvės.

Lazdynų gyventojai nuo seno rajoną skiria į dvi dalis – Lazdynus ir Bukčius, kurie buvo dalinami dar į šešias dalis. Seniau Lazdynėlių teritorija buvo priskiriama Bukčiams. 1996 m. pastaroji teritorija buvo „sulazdyninta“ ir perkrikštyta į Lazdynėlius. Taigi, vietovardžio Lazdynėliai kilmė ta pati, kaip ir Lazdynų – tai yra vertinys iš lenkų kalbos žodžio leszczyna (lazdynas), mažybinė jo forma [1, 3].

Informacijos apie Lazdynėlius beveik nėra. Apie šią vietovę rašoma Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojų parengtoje knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“ [4]. Lazdynėlių gatvė paminėta Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus gatvės“ (Vilnius, 2000). Šiek tiek žinių apie vietovę suteikia straipsniai iš periodikos. Martyno Čerkausko straipsnyje minima, kada ir kaip atsirado Lazdynėlių pavadinimas [1].

Lazdynėliai plotu yra didesni už Lazdynus. Sovietmečiu pušyne buvo įkurtas metalinių garažų miestelis, kuris pamažu nyko, o jo vietoje buvo statomi gyvenamieji namai. Lazdynėliuose, esančiuose šalia Bukčių miško ir parko, vyrauja individualūs gyvenamieji namai, mažaaukštė statyba. 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo svarstomas statybų Lazdynėliuose detalusis planas, ketinta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. Netoliese yra vandenvietė, iš kurios vanduo pumpuojamas trečdaliui miesto. Dėl to šioje vietovėje sovietmečiu buvo uždrausta statyti didelius namus. Lazdynėlių gyventojai protestavo prieš daugiabučių statybas [2, 5, 6]. 

Lazdynėliuose yra senosios Bukčių kapinės. Jose buvo laidojami Bukčių, Šeškinės, Miškinių, Šaltūnų apylinkių mirusieji. Seniausias šiuo metu aptinkamas antkapis šiose kapinėse – metalinis kryžius, padarytas iš geležinkelio bėgių (1865 m.). Yra dar keli senesni lenkų bei sentikių XIX a. pab. – XX a. pr. kapai. Šiose kapinėse galima pamatyti keletą įdomių antkapių su stačiakampių ornamentų juostomis, saulutėmis – tai galėtų būti ir vietinio meistro darbas.

Lazdynėlių gyventojai gali grožėtis gamta, nes gyvena šalia didelio Bukčių miško. Prie pat miško, prie Rūko gatvės, yra Rūko tvenkinys.

Literatūra ir šaltiniai

1. Čerkauskas, Martynas. Lazdynai: gyvenimas miške prie arklio // Vakarinės naujienos. – 1998, liep. 31, p. 6.
2. Čižiūtė, Laura. Lazdynėliai vėl kovoja // Vilniaus diena. – 2007, gruod. 5, p.2.
3. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 29.
4. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. – 294, [2] p.: iliustr. – Bibliogr. sk. gale. – Vietovardžių r-klė: p. 294.
5. Trinkūnaitė, Sandra. Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams // Lietuvos rytas. – 2007, spal. 11, priedas „Sostinė“, p. 6.
6. Žemulis, Feliksas. Buldozeriais – per privačių namų kvartalus: [apie Lazdynėlių privačių namų savininkų protestą prieš savivaldybės planus statyti daugiaaukščius namus prie jų individualių būstų] // Lietuvos žinios. – 2007, spal. 25, p. 11.

Parengė: Dalia Abromavičienė, Jolanta Šavelytė (VSCB Lazdynų biblioteka), 2008; Linas Janulevičius (VAVB), 2016