„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Švenčionių rajonas Cirkliškio seniūnija Mėžionys

Mėžionių kaimas yra Cirkliškio seniūnijoje, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių. Per kaimą teka Mežios (Mėžės) upelis, įtekantis į Sudotos ežerą [14].

Kaime gyvena 54 žmonės (2011 m.) [4].

Mezionys

Mėžionių sodžiuje.- Švenčionys, 2003. Knygos viršelis

2002 m. Švenčionyse esantis Nalšios muziejus organizavo ekspediciją į etnografinį Mėžionių kaimą [5, 16]. Buvo išleistas leidinys „Mėžionių sodžiuje“ [10]. Yra parengtas lankstinys „Mėžionių gatvinis kaimas“.
2011 m. išleistoje Martyno Purvino monografijoje „Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida aptariama Mėžionių kaimo raida XIX a. pabaigoje – 1988 m., pateikiami sisteminio aprašymo (parengto 1984–1988 m.) fragmentai ir tos medžiagos analizė, atskleidžianti isavitus Rytų Lietuvos kaimo bruožus [12]. Apie šį kaimą plačiai rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“, Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [18], lietuviškose enciklopedijose [11, 13, 14, 17], periodikoje.

Prie Morkūnų sodybos augęs ąžuolas. Padavimai pasakoja, kad senosios tikybos laikais ties juo stovėjo aukurai ir buvo kūrenama amžinoji ugnis [18]. 
Kaimas įsikūrė XVI a. II pusėje per Valakų reformą. Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad ši vietovė buvo apgyvendinta jau 4-5 a. Mėžionys buvo didžiausias Strūnos dvarui priklausęs Švenčionių parapijos kaimas ir buvo vadinamas Didžiuoju Mėžioniu. XVIII a. – priklausė vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, XIX a. – Cirkliškio dvaro savininkams grafams Mostovskiams [1].
1 km į pietvakarius nuo kaimo yra Mėžionių (Paulinavo) pilkapynas [14]. Kaimo kalvotoje, mišku apaugusioje vietoje buvo keliolikos pilkapių grupė. 1894 m. rusų archeologas F. Pokrovskis tyrė 7 pilkapius, 1934 m. – Varšuvos universiteto archeologijos katedros darbuotojai – kitus 9 pilkapius. Juose rasti IV-V a. kapai. Rasta įvairių dirbinių (papuošalų, darbo įrankių). Pirmieji Mėžionių pilkapių radiniai saugomi Maskvos, Sankt Peterburgo, Varšuvos muziejuose [6, 7, 11].
Nuo 1923 m. Mėžionyse veikė lietuviška mokykla. Apie 1933-1934 m. ji buvo uždaryta [9].
 
Kaimas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą [8]. Gatviniame rėžiniame išretėjusiame kaime išlikęo vertingų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinių gatvinių vienpusių arba dvipusių sodybų ir pavienių pastatų [17].
Kaime yra dvejos kapinės: Šilelio – senieji, vadinami „biedniokų“ kapai ir Morozų – turtingesniųjų, kuriose palaidotas Tigro rinktinės partizanas Algirdas Gudonis [10].

Mėžinių kaime yra keli lankytini objektai.
0,5 km į pietvakarius nuo kelio Mėžionys-Papinigiai yra akmuo, kuris pasižymi ne tik dydžiu, bet ir išraižytais ženklais. Dėl dydžio ir įdubos, kurioje renkasi vanduo, akmuo vadinamas pirtimi. Šalia akmens buvęs šaltinis, žmonių vadintas stebuklingu [3, 18].

Yra medinis kryžius su užrašu „Mėžionių kaimo kryžius, statytas 1976 m. 2002 metais restauravo kryžių Gintaras Razmys ir Algis Petrikas” [2].

Lietuvių kalbos mokytoja Janina Saulytė yra sudariusi savo gimtinės vardyną, kuriame suregistruoti šiam kraštui būdingi vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai ir pavardės [15].

1948 m. buvo atidaryta biblioteka [11].

Literatūra ir šaltiniai

1.Bukina, Olga. Mėžionių kaimas savo istoriją skaičiuoja nuo ХVI amžiaus : mūsų kaimai. – Iliustr. // Žeimenos krantai. – 2007, rugpj. 18, p. 1-2, rugpj. 22, p. 3.2. 2.Cirkliškio seniūnija.- Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas 2005.- Vilnius, 2005. – P. 21-24.
3. Gylienė, Onutė. Gamtos paminklai – akmenys VĮ  Švenčionėlių miškų urėdijoje: [apie Mėžionių akmenį]. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2011, rugs. 3, p. 4.
4. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2017-01-11]. Prieiga per internetą: <http://statistics.bookdesign.lt/table_125_10.htm?lang=lt#sven_r>.
5. Jakštas, Algis. Kur tas šaltinėlis… : [apie projektą „Flantropijos plėtra Mėžionių etnografiniame kaime“]. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2003, rugpj. 2, p. 4, 7.
6. Kliaugaitė, Vida. Mėžionių  pilkapynas // Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2009.- T. 15, p. 17.
7. Kliaugaitė, Vida. Tyrinėjimai Mėžionių (Paulinavo) pilkapyne 1999 m.. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 1998/99, p. 172-183.
8. Kultūros paveldo objektų stebėsenos duomenys. Švenčionių rajono savivaldybė interaktyvus.1998-2011 [žiūrėta 2011-10-19]. Prieiga per internetą: < http://www.svencionys.lt/lit/Kulturos_paveldo_objektu_stebesenos_duom/5895>.
9. Martinkėnas, Vincas. Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais. – Vilnius, 1989, p. 90-91.
10. Mėžionių sodžiuje (Cirkliškio seniūnija, Švenčionių rajonas): Projekto „Filantropijos plėtra Mėžionių gatviniame kaime“ medžiaga / parengė Vanda Stanevičienė. – Švenčionys, 2003.- 108 p.: iliustr.
11. Mėžionys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.- Vilnius, 1968. – T. 2, p. 570.
12. Purvinas, Martynas. Mėžionių kaimo raida XIX a. pabaigoje – 1988 m.- Iliustr.// Martynas Purvinas. Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida.- Kaunas, 2011.- Kn. 1, p. 203-616.
13. Purvinas, Martynas. Mėžionys: Mėžionių k. / Martynas Purvinis,  Nijolė Tarnauskienė. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija.- Vilnius, 1998.- T. 1, d. 2: Rytų Lietuva,  p. 327-333.
14. Rimkevičienė, Jurgita. Mėžionys // Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2009.- T. 15, p. 17.
15. Saulytė, Janina. Mėžionių vardynas : gimtosios kalbos kuparėlis. – Iliustr. // Nalšios žinios. – 2008, saus. 29, p. 2, saus. 22, p. 2, vas. 26, p. 2.
16. Stanevičienė, Vanda. Senajame Mėžionių sodžiuje : [apie projektą „Flantropijos plėtra Mėžionių etnografiniame kaime“] // Švenčionių kraštas – 2002, birž. 29, p. 3.
17.Tarnauskienė, Nijolėir kt. Mėžionys. Mėžionių pilkapynas.- Iliustr.// Tarybų Lietuvos enciklopedija.- Vilnius, 1987.- T. 3, p. 66.
18. Vaitkevičius, Vykintas. Mėžionys, Cirkliškio seniūnija.- Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija.- Vilnius, 2006.- P. 298-299.

Parengė: Danutė Bučelienė (Švenčionių SVB), 2012; 2017