Mėžionys

Mėžionių kaimas yra Cirkliškio seniūnijoje, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių. Per kaimą teka Mežios (Mėžės) upelis, įtekantis į Sudotos ežerą [14].

Kaime gyvena 54 žmonės (2011 m.) [4].

Mezionys

Mėžionių sodžiuje.- Švenčionys, 2003. Knygos viršelis

2002 m. Švenčionyse esantis Nalšios muziejus organizavo ekspediciją į etnografinį Mėžionių kaimą [5, 16]. Buvo išleistas leidinys „Mėžionių sodžiuje“ [10]. Yra parengtas lankstinys „Mėžionių gatvinis kaimas“.
2011 m. išleistoje Martyno Purvino monografijoje „Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida aptariama Mėžionių kaimo raida XIX a. pabaigoje – 1988 m., pateikiami sisteminio aprašymo (parengto 1984–1988 m.) fragmentai ir tos medžiagos analizė, atskleidžianti isavitus Rytų Lietuvos kaimo bruožus [12]. Apie šį kaimą plačiai rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“, Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [18], lietuviškose enciklopedijose [11, 13, 14, 17], periodikoje.

Prie Morkūnų sodybos augęs ąžuolas. Padavimai pasakoja, kad senosios tikybos laikais ties juo stovėjo aukurai ir buvo kūrenama amžinoji ugnis [18]. 
Kaimas įsikūrė XVI a. II pusėje per Valakų reformą. Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad ši vietovė buvo apgyvendinta jau 4-5 a. Mėžionys buvo didžiausias Strūnos dvarui priklausęs Švenčionių parapijos kaimas ir buvo vadinamas Didžiuoju Mėžioniu. XVIII a. – priklausė vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, XIX a. – Cirkliškio dvaro savininkams grafams Mostovskiams [1].
1 km į pietvakarius nuo kaimo yra Mėžionių (Paulinavo) pilkapynas [14]. Kaimo kalvotoje, mišku apaugusioje vietoje buvo keliolikos pilkapių grupė. 1894 m. rusų archeologas F. Pokrovskis tyrė 7 pilkapius, 1934 m. – Varšuvos universiteto archeologijos katedros darbuotojai – kitus 9 pilkapius. Juose rasti IV-V a. kapai. Rasta įvairių dirbinių (papuošalų, darbo įrankių). Pirmieji Mėžionių pilkapių radiniai saugomi Maskvos, Sankt Peterburgo, Varšuvos muziejuose [6, 7, 11].
Nuo 1923 m. Mėžionyse veikė lietuviška mokykla. Apie 1933-1934 m. ji buvo uždaryta [9].
 
Kaimas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą [8]. Gatviniame rėžiniame išretėjusiame kaime išlikęo vertingų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinių gatvinių vienpusių arba dvipusių sodybų ir pavienių pastatų [17].
Kaime yra dvejos kapinės: Šilelio – senieji, vadinami „biedniokų“ kapai ir Morozų – turtingesniųjų, kuriose palaidotas Tigro rinktinės partizanas Algirdas Gudonis [10].

Mėžinių kaime yra keli lankytini objektai.
0,5 km į pietvakarius nuo kelio Mėžionys-Papinigiai yra akmuo, kuris pasižymi ne tik dydžiu, bet ir išraižytais ženklais. Dėl dydžio ir įdubos, kurioje renkasi vanduo, akmuo vadinamas pirtimi. Šalia akmens buvęs šaltinis, žmonių vadintas stebuklingu [3, 18].

Yra medinis kryžius su užrašu „Mėžionių kaimo kryžius, statytas 1976 m. 2002 metais restauravo kryžių Gintaras Razmys ir Algis Petrikas” [2].

Lietuvių kalbos mokytoja Janina Saulytė yra sudariusi savo gimtinės vardyną, kuriame suregistruoti šiam kraštui būdingi vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai ir pavardės [15].

1948 m. buvo atidaryta biblioteka [11].

Literatūra ir šaltiniai

1.Bukina, Olga. Mėžionių kaimas savo istoriją skaičiuoja nuo ХVI amžiaus : mūsų kaimai. – Iliustr. // Žeimenos krantai. – 2007, rugpj. 18, p. 1-2, rugpj. 22, p. 3.2. 2.Cirkliškio seniūnija.- Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas 2005.- Vilnius, 2005. – P. 21-24.
3. Gylienė, Onutė. Gamtos paminklai – akmenys VĮ  Švenčionėlių miškų urėdijoje: [apie Mėžionių akmenį]. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2011, rugs. 3, p. 4.
4. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2017-01-11]. Prieiga per internetą: <http://statistics.bookdesign.lt/table_125_10.htm?lang=lt#sven_r>.
5. Jakštas, Algis. Kur tas šaltinėlis… : [apie projektą „Flantropijos plėtra Mėžionių etnografiniame kaime”]. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2003, rugpj. 2, p. 4, 7.
6. Kliaugaitė, Vida. Mėžionių  pilkapynas // Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2009.- T. 15, p. 17.
7. Kliaugaitė, Vida. Tyrinėjimai Mėžionių (Paulinavo) pilkapyne 1999 m.. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 1998/99, p. 172-183.
8. Kultūros paveldo objektų stebėsenos duomenys. Švenčionių rajono savivaldybė interaktyvus.1998-2011 [žiūrėta 2011-10-19]. Prieiga per internetą: < http://www.svencionys.lt/lit/Kulturos_paveldo_objektu_stebesenos_duom/5895>.
9. Martinkėnas, Vincas. Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais. – Vilnius, 1989, p. 90-91.
10. Mėžionių sodžiuje (Cirkliškio seniūnija, Švenčionių rajonas): Projekto „Filantropijos plėtra Mėžionių gatviniame kaime” medžiaga / parengė Vanda Stanevičienė. – Švenčionys, 2003.- 108 p.: iliustr.
11. Mėžionys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.- Vilnius, 1968. – T. 2, p. 570.
12. Purvinas, Martynas. Mėžionių kaimo raida XIX a. pabaigoje – 1988 m.- Iliustr.// Martynas Purvinas. Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida.- Kaunas, 2011.- Kn. 1, p. 203-616.
13. Purvinas, Martynas. Mėžionys: Mėžionių k. / Martynas Purvinis,  Nijolė Tarnauskienė. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija.- Vilnius, 1998.- T. 1, d. 2: Rytų Lietuva,  p. 327-333.
14. Rimkevičienė, Jurgita. Mėžionys // Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2009.- T. 15, p. 17.
15. Saulytė, Janina. Mėžionių vardynas : gimtosios kalbos kuparėlis. – Iliustr. // Nalšios žinios. – 2008, saus. 29, p. 2, saus. 22, p. 2, vas. 26, p. 2.
16. Stanevičienė, Vanda. Senajame Mėžionių sodžiuje : [apie projektą „Flantropijos plėtra Mėžionių etnografiniame kaime”] // Švenčionių kraštas – 2002, birž. 29, p. 3.
17.Tarnauskienė, Nijolėir kt. Mėžionys. Mėžionių pilkapynas.- Iliustr.// Tarybų Lietuvos enciklopedija.- Vilnius, 1987.- T. 3, p. 66.
18. Vaitkevičius, Vykintas. Mėžionys, Cirkliškio seniūnija.- Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija.- Vilnius, 2006.- P. 298-299.

Parengė: Danutė Bučelienė (Švenčionių SVB), 2012; 2017