Gyvena 25 žmonės, iš jų: 11 vyrų ir 14 moterų (2011 m.) [2].

Miliūnų kaimo pavadinimas kilęs iš buvusio tėvavardžio Miliūnas (Milio ar Miliaus sūnus), padarytas greičiausiai iš dėmens Mil-, kurį turi dvikamieniai asmenvardžiai Mil-bu-tas, Mil-gaudas, Mil-kantas, Mil-noras, Mil-tautas, Mil-vydas ir pan. ir Ei-milas, Jo-milas, Taut-milas ir kt. Dėmuo Mil- pasižymi populiarumu, randamas daugiau negu 70-yje asmenvardžių. Jį turėjo prūsai, taigi kilme jis siekia labai senus baltų laikus. Siejamas su veiksmažodžiu „pa-mil-ti“ [4].

Miliūnų kaimo vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [4], apie kaime gimusį lietuvių kompozitorių Osvaldą Balakauską rašyta „Muzikos enciklopedijoje” [1]. Informacijos yra periodikoje, internete.

Miliūnų kaime gimė lietuvių kompozitorius Osvaldas Balakauskas (1937 m.) [1].
 
Šalia kaimo pastatytas kryžius buvusiame Biržytės miškelyje žuvusių partizanų Vytauto Gleiznio, Igno Grigo, Antano Kibarto, Adolfo, Algirdo ir Juozo Maskoliūnų atminimui [3].

Poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys Vaclovas Volkus yra užrašęs Miliūnų kaimo senolio, buvusio partizano Alfonso Masionio atsiminimus apie gimtąjį kaimą, jo gyventojus bei šio kaimo partizanus [3]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Balakauskas Osvaldas Jonas: [biografija]. – Portr. // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2000. – T. 1, p. 111.
2. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2013-05-17]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/publication-file/2888/Gyventoju_skaiciaus_pasiskirstymas_pagal_teritorija,_amziu_ir_lyti.pdf>.
3. Volkus, Vaclovas. Ką mena Miliūnų kaimo senolis, buvęs partizanas Alfonsas Masionis. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2007, bal. 12, p. 4.
4. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 55-56. 

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2011; 2013