„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Vilniaus miestas Pašilaičių seniūnija / Pašilaičiai

Pašilaičiai yra Vilniaus šiaurės vakarų dalyje, išsidėstę kalvotoje vietoje, tarp Justiniškių, Fabijoniškių ir Šeškinės, prie Vilniaus – Panevėžio automobilių magistralės. Šalia Pašilaičių yra  Gineitiškės, Pavilionys, Tarandė.

Seniūnijos plotas 7,9 km2. Čia gyvena 33056 gyventojai (2011 m.) [3].

Pašilaičiuose veikia keli prekybos centrai, kavinės, paštas, Vilniaus rajono centrinė poliklinika. Pastaroji šiame rajone veikia nuo 1988 m. ir kasmet aptarnauja apie 70 tūkst. Vilniaus rajono gyventojų bei 20 tūkst. vilniečių. Poliklinikos žinioje – 12 ambulatorijų įvairiose rajono gyvenvietėse, 4 šeimos gydytojo kabinetai, 3 odontologijos kabinetai, 5 medicinos punktai ir palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės Riešėje, Juodšiliuose ir Šumske [5]. Pašilaičių mikrorajono viduryje 1987 m. pastatytas anuomet labai modernus pagrindinis prekybos centras „Pašilaičiai“, kurį suprojektavo architektas Stasys Garuckas. Rytinėje Laisvės prospekto pusėje įsikūrusios komercinės įmonės. Visoje mikrorajono teritorijoje veikia 4 lietuvių mokyklos – Žemynos progimnazija ir gimnazija, Gabijos gimnazija, pradinė Medeinos mokykla ir rusų A. Puškino vidurinė mokykla, penki vaikų darželiai [8, 9].

Informacijos apie šią Vilniaus vietovę yra mažai. Naujausių duomenų galima rasti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus darbuotojų parengtoje knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių“ [7].  Prasidėjus Pašilaičių mikrorajono statyboms, architektams skirtame žurnale „Statyba ir architektūra“, pasirodė keli straipsniai-interviu su statytojais bei architektais [2, 9]. Bendrojo pobūdžio informacija pateikta „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [8] bei „Tūkstantmečio knygoje“ [9]. Pašilaičiai minimi aptariant Vilniaus urbanistiką Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijų straipsnių rinkinyje „Mokslas – Lietuvos ateitis“ (T. 1) [4]. Žurnale „Verslo klasė“ paskelbta menotyrininko Ernesto Parulskio esė „Pašilaičiai“ [6]. 1996–1997 m. buvo leidžiamas laikraštis „Pašilaičių žinios“. Taip pat šiam mikrorajonui buvo skirtas laikraščio „Vilniaus diena“ priedas „Pašilaičiai“.

Pašilaičiai – buvęs kaimas netoli Vilniaus. Istoriniuose šaltiniuose šis kaimas minimas nuo XVIII a [8]. XIX amžiaus pabaigoje čia gyveno 89 gyventojai, 1953 m. – virš 200. Naujasis mikrorajonas gavo kaimo vardą. Iki Vilniaus plėtros čia gyvenę keli šimtai žmonių pamažu įsiliejo į didmiesčio gyvenimą, persikraustė gyventi arčiau miesto centro ar kur kitur. Plečiant Vilnių, 1980 m. patvirtintas naujas Generalinis planas, pagal kurį 1985 m. buvo suformuotas naujas Pašilaičių gyvenamasis rajonas. 1987 m. statybos įsibėgėjo. Projekto autorius – architektas Kazimieras Rimantas Balėnas [2].

Pagrindinės mikrorajono gatvės, gavusios lietuvių deivių vardus, yra šios: Žemynos, Medeinos ir Gabijos. Jos simbolizuoja žemę, mišką ir ugnį. Ši Vilniaus vietovė pratęsia miesto urbanistines tradicijas, nors turi ir kai ką savito. Atokiau nuo senosios Vilniaus dalies, organiškai atskirti gražiai apželdintais šlaitais ir išsidėstę palei Laisvės pr. Pašilaičiai primena Vilniaus „architektūrines kalvas“. Viena, mažesnioji teritorijos dalis buvo paskirta monolitiniams namams. Ją suprojektavo architektai A. Lėckienė, D. Ruseckas, J. Maknienė, J. Šeibokas ir kt. Šioje teritorijoje esantys namai buvo išdėstyti lygumoje ir užstatyti šachmatine tvarka. Kita, didesnioji Pašilaičių teritorijos dalis, buvo paskirta stambiaplokščiams namams, kuriuos juosia žiedinės gatvės. Šiandien visą Pašilaičių gatvių planą iš viso sudaro 3 žiedai. Jų viduryje – ramios, automobilių nepasiekiamos, pėsčiųjų erdvės. Jose iki šiol auga buvusio kaimo sodžių medžiai. 5, 9 ir 12 aukštų gyvenamieji namai pastatyti netankiai, aplinka erdvi, nemažai žalumos. Pašilaičiai – vienas iš labiausiai ekonomiškai išplėtotų sostinės rajonų: pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų Ukmergės gatvėje ir Laisvės prospekte [10, 11]. Šiuo metu rajonas sparčiai plečiasi Ukmergės kryptimi. Prie magistralės pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas  Perkūnkiemis.

1994 m., minint 5-ąsias Vilniaus Gabijos vidurinės mokyklos (nuo 1997 m. – gimnazija) įsteigimo metines, prie mokyklos (Pašilaičių g. 13) buvo pastatyta Gabijos skulptūrėlė, kurią sukūrė liaudies meistras skulptorius Vladas Rakuckis (žr. adresu, sk. Apie gimnaziją. Istorija ir atributika).

2010 m. lapkričio 19 d., minint Lietuvos ir Austrijos Respublikos Zalcburgo federacinės žemės 40 metų bendradarbiavimo sukaktį, kaip atsakas į Zalcburge Vilniaus vardu pavadintą gatvę – Vilnius Strasse – Pašilaičiuose, netoli parduotuvės „SBA baldai“ (Ukmergės g. 256), buvo iškilmingai atidaryta Zalcburgo alėja [12]. Šis pavadinimas suteiktas buvusiai bevardei Pašilaičių seniūnijos gatvei.
2006 m. Pašilaičių seniūnija (kaip ir Verkių) buvo išrinkta švariausia Vilniaus miesto seniūnija [11].

Pašilaičiuose yra miškelių (prie Laisvės prospekto ir Gabijos gatvės). Viena Pašilaičių aikštė, kadaise apleista ir šiukšlina, buvo sutvarkyta ir pavadinta Ugnijos skveru. Jame kasmet rengiamos įvairios bendruomenės šventės. Čia visus metus veikia atvira treniruoklių aikštelė.

2010 m. gegužės 4 d. prie Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos (Gabijos g. 8) pradėtas sodinti „Tautų vienybės“ parkas, skirtas 2010 m. balandį lėktuvo katastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio (Lech Aleksander Kaczyński) (1949 06 18–2010 04 10) atminimui [1].

Netoli Pašilaičių telkšo ledyninės kilmės Gineitiškių ežeras.

Literatūra ir šaltiniai

1. Ąžuolų parkas: [apie Pašilaičiuose pradėtą sodinti “Tautų vienybės” parką] // Vilniaus diena. – 2010, geg. 5, p. 3.
2. Balėnas, Kazimieras. Vilniaus mikrorajonai – projektai ir tikrovė: [apie Šeškinės, Justiniškių, Pašilaičių ir Fabijoniškių mikrorajonus]. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1985, Nr. 11, p. 4–5.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2016-08-31]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Mačiulis, Algimantas. Urbanistinio miesto audinio atkūrimas reintegruojant ekstensyviai užstatytas teritorijas // Mokslas – Lietuvos ateitis. – T. 1, Nr. 2 (2009), p. 27–30.
5. Mikulevič, Irena. Jiems galima patikėti sveikatą: Vilniaus rajono poliklinika švenčia 25-metį. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2013, lapkr. 21-27, p. 1, 8–9.
6. Parulskis, Ernestas. Pašilaičiai // Verslo klasė. – 2014, Nr. 4, p. 94–95.
7. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Papild. ir patais. leid. – Vilnius, 2015. – 294, [2] p.: iliustr. – Bibliogr. sk. gale. – Vietovardžių r-klė: p. 294, p. 132 – 135.
8. Pašilaičiai. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 17, p. 599-600.
9. Pašilaičių seniūnija. – Iliustr. // Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2, p. 89.
10. Sabaliauskas, Zigmantas. Pašilaičiai – stambiaplokščiai ir monolitiniai. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1990, Nr. 4, p. 11–13.
11. Vilniaus pakraštys tapo vos ne centru: Pašilaičių bendruomenės pirmininkė Janina Aidukienė apie rajoną pasakoja su meile: [pokalbis su J. Aidukiene / užrašė Rūta Grigolytė]. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2012, rugpj. 11, priedas „Pašilaičiai“, p. 2–3.
12. Vilniuje atidaryta Zalcburgo alėja. Diena.lt [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2016-08-31]. Prieiga per internetą: <http://www.diena.lt/naujienos/miestas/vilniuje-atidaryta-zalcburgo-aleja-312219?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed>.

Parengė: Alma Matulienė (Vilniaus m. SCB, Karoliniškių biblioteka), 2010; 2016

Objektai
Gineitiškių ežeras
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/pasilaiciu-seniunija/"]