Kaimas Veprių seniūnijoje, 4 km į pietryčius nuo Veprių miestelio, 9 km į šiaurės vakarus nuo Gelvonų, kairiajame Šventosios krante. Kaimo pietiniu pakraščiu teka Širvinta, į kurią ties Samantoniais įteka Siemanys.

Kaime gyvena 30 žmonių: 14 vyrų ir 16 moterų (2011) [6].

Kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Jis kilęs iš tėvavardžio Samantonis – taip vadintas žmogaus, vardu Samantas, sūnus [9].

1917 m. liepos 25 d. Samantonių kaime įvyko valstiečių pasipriešinimas vokiečių okupacinės valdžios įsakui atiduoti visą metų derlių, kurio metu  buvo nušauti 7 valstiečiai, dar 2 mirė nuo žaizdų. 1928 m., kautynių vietoje, Samantonių kaimo kryžkelėje, pastatytas akmeninis kryžius, įamžinęs žuvusiųjų už duoną atminimas. 1975 m. kryžius buvo perkeltas į Sližių kapines [10].

Apie Samantonių senovės gyvenvietę rašoma Lietuvos archeologijai skirtose knygose. Tyrinėjimų medžiagos apie šią vietovę galima rasti archeologės, habil. dr. Reginos Volkaitės-Kulikauskienės (1916-2007) knygoje „Lietuvos archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai“ (Vilnius, 1958, p. 16-17.), taip pat archeologės, habil. dr. Rimutės Jablonskytės-Rimantienės, tyrinėjusios akmens amžiaus paminklus ir radinius, knygoje „Akmens amžius Lietuvoje“ [3], straipsnyje „Pirmykščiai būstai Samantonyse“, kuris publikuotas leidinyje „Lietuvos TSR architektūros klausimai“ [4]. Nemažai informacijos apie Samantonių  praeitį galima rasti enciklopedijose [2, 5], kraštotyrininko, žurnalisto ir visuomenininko Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“ [1], kraštotyros monografijose „Vepriai“ ir „Gelvonai“, kuriose publikuoti archeologų Gintauto Zabielos ir Manvydo Vitkūno moksliniai straipsniai [7-8].

Šventosios upės kairiajame krante, netoli Širvintos žiočių yra Samantonių senovės gyvenvietė, priskirta viduriniojo akmens amžiaus – mezolito (8-4 tūkstm. pr. Kr.) laikotarpiui. Samantonių gyvenvietėje ankstyviausi aptikti radiniai datuojami epipaleolitu (pačia mezolito pradžia) [3]. Pirmieji gyventojai apsigyveno ne vėliau kaip prieš dešimt tūkstančių metų – 8-ajame tūkstm. pr. Kr. Samantonių senovės gyvenvietėje rasta ankstyvojo mezolito laikotarpiui priskiriamų titnaginių strėlių antgalių, gremžtukų, rėžtukų. Šiaurinėje gyvenvietės dalyje rasta vėlyvesnio akmens amžiaus periodo – neolito, radinių: titnago dirbinių (strėlių antgalių, gremžtukų, grandiklių), šlifuotų akmeninių kirvių, molinių indų šukių.
Ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpiui priskiriami Samantonių kaime rasti kai kurių būstų pėdsakai. Tarp jų – ovalaus pastato su židiniu nežymūs likučiai. Pastato būta maždaug 10, 5 m ilgio ir 6, 5 m pločio. Pastatas buvo stulbinės konstrukcijos. Sienos buvo pintos iš šakų, horizontaliai įtvirtintų tarp vertikalių laikančiųjų stulpų, iš vidaus apkrėstos moliu. Įėjimas – rytinėje pastato pusėje. Du pastato viduje buvę stulpai laikė stogą. Netoli įėjimo asloje išlikusios trijų židinių duobutės, pilnos anglėto smėlio. Židiniuose buvo keletas plokščių apdegusių akmenų. Vieno židinio duobėje ir šalia jos rasta didelių indų šukių. Indai buvo moliniai su grūsto granito priemaiša, įvairių formų (plokščias apskritas dubuo, rutulinė amfora siauru kakliuku, kibiro formos puodai, nežymiai profiliuotos taurės) [1-5,7-8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Kviklys, Bronius. Veprių apylinkės: [apie Samantonis, p. 548]. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 547-548.
2. Puzinas, Jonas. Samantonys. – Bibliogr.: 1 pavad. – Parašas: J. P. // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1961. – T. 26, p. 382.
3. Rimantienė, Rimutė. Akmens amžius Lietuvoje. – Vilnius, 1996, p. 61, 63, 64, 207, 236.
4. Rimantienė, Rimutė. Pirmykščiai būstai Samantonyse. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Kaunas, 1960. – T. 1, p. 62-63.
5. Rimantienė, Rimutė. Samantonių stovyklavietė // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 21, p. 9.
6. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą:<http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
7. Vitkūnas, Manvydas. Gelvonų apylinkių archeologiniai paminklai; [apie Samantonių senovės gyvenvietę, p. 133-134]. – Iliustr. // Gelvonai: monografija. – Vilnius, 2009. – P. 127-159.
8. Zabiela, Gintautas. Veprių valsčiaus senovės bruožai: [apie Samantonių senovės gyvenvietę, p. 54-58]. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose  // Vepriai. – Vilnius, 2010. – P. 53-65.
9. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 46-47.
10.Žentelis, Jonas. Kovos dėl duonos. – Iliustr. // Vepriai. – Vilnius, 2010. – P. 168-171.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2015; 2016