„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Vilniaus miestas Panerių seniūnija / Paneriai Vaidotai

(Apie Vaidotus žr. taip pat: Vilniaus rajonas, Pagirių seniūnija).

Vaidotai – pietinė Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Vokės (Neries intako) krante. Pietvakarinė Vaidotų kaimo dalis nuo 1999 m. priklauso Vilniaus miesto Panerių seniūnijai, kita gyvenvietės dalis priklauso Vilniaus rajono Pagirių seniūnijai. Pietuose ribojasi su Pagiriais ir Keturiasdešimt Totorių, vakaruose – su Metropoliu ir Daniliškėmis.

Literatūros apie šią vietovę nedaug. Trumpai rašoma 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ (žr. adresu), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [4], Stanislovo Buchavecko knygoje „Pėsčiomis po gimtąjį kraštą“ [1]. Apie Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčią rašoma Broniaus Kviklio leidinyje „Lietuvos bažnyčios“ [2], „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [3], taip pat gausiai iliustruotoje, lietuvių ir lenkų kalbomis išleistoje, knygoje „Vilniaus rajono sakralinis paveldas“ [5]. 

Vaidotuose yra piliakalnis, kuris 2013 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 33861). Archeologų nuomone, pagal išvaizdą jis galėtų būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia.
Vaidotai – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose paminėta 1375 m. Vietovės istorija labai susipynusi su Baltosios Vokės, kuri priklausė Vaidotų apylinkėms, istorija. Čia buvusios Radvilų ir Žmijovskių-Olizarų valdos. Dešiniajame Vokės krante nuo seno buvo Baltosios Vokės dvaras. 1838 m. dvarą įsigijo grafas Aleksandras Lenskis. Dvaro savininkų rūpesčiu 1910 m. dvaro sodybos vakarinėje pusėje (dabar – Vaidotuose) pastatyta bažnyčia. 1921 m. buvo įkurta Vokės parapija, kuriai priklausė ir Vaidotų apylinkės [1, 5]. 1939 m. čia buvo įkurta pradinė mokykla. Iki 1950 m. Vaidotai buvo apylinkės centras. 1999 m. gyvenvietės pietvakarinė dalis prijungta prie Vilniaus miesto.

Vaidotuose yra didelė geležinkelio stotis. Čia veikia moderni, svarbiausia šalies geležinkelio skirstymo stotis, pastatyta Nepriklausomybės metais. Sukurtas savotiškas Vilniaus-Vaidotų-Panerių trikampis, kurį jungia ir geležinkelio linijų žiedas. Todėl prekinių vagonų sąstatai, viena ar kita kryptimi patekę į Vilnių, gali nesustodami važiuoti į Vaidotus. Čia formuojami nauji sąstatai ir nukreipiami atitinkamais adresais [4].

Seniausias Vaidotų istorinis pastatas yra Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia. Anksčiau ji buvo vadinama Baltosios Vokės Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo parapijos bažnyčia. 1813 m. Vilniaus Šv. Stepono parapijos klebonas Vaidotų kaime, Vokės kairiajame krante, pastatė koplyčią. Manoma, kad 1905 m. buvo patvirtintas architekto Tadeušo Rostvorovskio parengtas bažnyčios projektas. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1910 m. grafų Hilarijaus ir Vladimiro Lenskių iniciatyva. Bažnyčia turėjo įamžinti 1913 m. sukankančias Romos imperatoriaus Konstantino Didžiojo suteiktos krikščionybės išpažinimo laisvės 1600-ąsias metines. Bažnyčia neobarokinė, kryžminio plano, bebokštė, 3 navų. 2010 m., minint bažnyčios 100-ąsias metines, buvo pašventintas naujas altorius [6]. 
Prie įėjimo į bažnyčią yra atminimo lenta, skelbianti apie tragišką bažnyčios statytojų Lenskių šeimos likimą. Atminimo lentos iniciatorė – Kanadoje gyvenanti Lenskių giminaitė. Nuo 1949 m. Vaidotų bažnyčioje klebonavo ir prieglobstį rado kunigas, ikikarinės Vilniaus karaliaus Žygimanto Augusto gimnazijos prefektas Leopoldas Chomskis (1885–1982), poeto, būsimojo Nobelio premijos laureato, Česlovo Milošo, mokytojas. Vėliau poetas dedikavo jam du eilėraščius, kurie spausdinami knygoje „Gimtoji Europa“. Kunigo pastangomis bažnyčia buvo atnaujinta. L. Chomskis palaidotas Vaidotų bažnyčios šventoriuje [2, 3, 5].
Bažnyčios šventoriuje stovi plieno strypų varpinė.

Eilėraštį lenkų kalba „Nad szumiącą Waką w cichych Wojdatach“ yra parašiusi iš Lietuvos kilusi poetė Alina Liasota (Lassota) (rink. „Bez ostatniego kadru“, Warszawa, 1993).

Literatūra ir šaltiniai

1. Buchaveckas, Stanislovas. Pėsčiomis po gimtąjį kraštą. – Vilnius, 1989, p. 51.
2. Kviklys, Bronius. Baltoji Vokė (Vaidotai): Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1985. − T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2. Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 115-116.
3. Rupeikienė, Marija. Baltosios Vokės bažnyčia: [dabar – Vaidotų]. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 302–303.
4. Vaidotai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 24, p. 512-513.
5. Vaidotų – Baltosios Vokės Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia = Kościół pw. Nawrócenia św. Apostoła Pawła w Wojdatach-Białej Wace. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 88–90.
6. Vorobej, Teresa. Namai, kuriuose tobulinamos širdys: Vaidotų bažnyčios konsekracijos 100-osios metinės. − Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. − 2010, lapkr. 11-18, p. 3.

Parengė: Nijolė Radžiūnienė (Vilniaus m. SCB, Gerosios Vilties biblioteka), 2010; Danguolė Dainienė (VAVB), 2016