Emilija Vileišienė. Nuotr. iš kn.: Aničas, Jonas. Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1999, p. 1.

E. Vileišienė gimė Kišiniove (Moldova). Tėvo, Rusijos imperijos kariuomenės aukšto karininko, pastangomis XX a. 8 dešimtmetyje mokėsi Sankt Peterburge Smolno kilmingų mergaičių institute. Jį baigusi apsigyveno pas brolį Joną Jasmantą. Dalyvavo Sankt Peterburgo studentų tautinėje visuomeninėje veikloje. Išmoko lietuvių kalbą, vaidino lietuviškuose spektakliuose, dainavo chore. 1879–1886 m. gyveno su broliu Kaukaze. 1886 m. grįžusi į Sankt Peterburgą pasiekė, kad katalikų Šv. Kotrynos bažnyčioje būtų įvestos lietuviškos pamaldos, legalizuota Petrapilio labdaringoji lietuvių ir žemaičių draugystė. 1889–1890 m. lankė gailestingosios sesers kursus. 1897–1935 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1915 m. pavasarį dalyvavo Sankt Peterburge Didžiosios kunigaikštytės Tatjanos komiteto skyrių įgaliotinių suvažiavime, buvo pristatyta imperatorienei Aleksandrai. 1928–1930 m. keliavo po Jungtinių Amerikos Valstijas lietuvių kolonijas, pasakojo apie lietuvių padėtį lenkų okupuotame Vilniaus krašte, rinko aukas. 1930 m. dalyvavo Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių minėjime. Kartu su kitais lietuviais iškilmingai sutiko ir pagerbė Vytauto Didžiojo paveikslą Pasvalyje. E. Vileišienė mirė 1935 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje. Palaidota šalia brolio Vilniaus miesto Senosiose Rasų kapinėse [1, 2, 4, 5].

E. Vileišienė bendradarbiavo laikraščiuose „Draugas“, „Dirva“, „Darbininkas“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos Rytai“, Lietuvos žinios“, „Rytų Lietuva“, Vilniaus aidas“, „Vilniaus rytojus“, „Vilniaus žinios“, „Vilnius“ [1].

1933 m. už labdaringą veiklą E. Vileišienė apdovanota Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu. 1933 m. Vilniaus lietuvių studentų sąjunga, 1934 m. Vytauto Didžiojo universiteto studentų vilniečių korporacija „Vilnija“ E. Vileišienę išrinko garbės nare, Vilniaus lietuvių katalikių šv. Zitos moterų draugija – garbės pirmininke [5].

Aničas, Jonas. Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

1999 m. Vilniuje išleista istoriko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Jono Aničo monografija „Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai“ [1]. Knygoje pateikiami svarbiausi A. Vileišio gyvenimo faktai, remiantis archyviniais dokumentais aptariama gydytojo ir jo žmonos žymios visuomenės veikėjos Emilijos Jasmantaitės-Vileišienės profesinė ir visuomeninė veikla. Leidinys gausiai iliustruotas, yra santrauka anglų kalba, pavardžių rodyklė.
Apie E. Vileišienę rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], „Lietuvių enciklopedijoje“ [7], teisininko, visuomenininko Antano Kučio knygoje „Vileišiai: trijų brolių darbai tautai“ [6], storikės, humanitarinių mokslų daktarės Nastazijos Kairiūkštytės ir pedagogės, visuomenės veikėjos, dr. Almos Gudonytės knygoje „Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ [5], poeto, literatūrologo, publicisto, vertėjo Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [10], rašytojo, žurnalisto, redaktoriaus Rapolo Mackonio knygoje „Senoji vilniečių karta“ [8], Viktoro Petkaus leidinyje „Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia“ [9], knygoje „Moterys, kūrusios Lietuvą“ [3], periodikoje. Yra informacijos internete.

Nuo 1897 m. iki mirties E. Vileišienė gyveno Vilniuje. 1900 m. Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje ištekėjo už gydytojo, visuomenės veikėjo Antano Vileišio. Emilijos ir Antano Vileišių namuose Gedimino pr. vykdavo slapti lietuviškieji vakarai, tapę svarbiu Vilniaus lietuvių kultūrinio gyvenimo reiškiniu. Aktyviai bendradarbiavo su Dvylikos Vilniaus apaštalų draugija, kovojo dėl lietuvių kalbos vartojimo Vilniaus bažnyčiose, mokyklose, viešajame gyvenime. 1905 m. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo Organizacinio komiteto veikloje [1, 5, 9, 10].
1904 m. įkūrė slaptą Vilniaus lietuvių moksleivių kuopą, 1911 m. pertvarkytą į Vilniaus „Aušros“ draugiją [2]. 1908 m. įsteigus Vilniaus lietuvių dviklasę mokyklą, parūpindavo neturtingiems mokiniams maisto, drabužių, mokyklinių priemonių. Vėliau Vilniaus lietuvių visuomenė Vilniaus dviklasę lietuvių mokyklą vadino Emilijos ir Antano Vileišių pradžios mokykla [1].
Nuo 1907 m. buvo aktyvi Lietuvių mokslo draugijos veikėja, nuo 1913 m. viena Vilniaus lietuvių tarnaičių Šv. Zitos draugijos vadovių, darbavosi plėtojant draugijos socialinę veiklą. Per Pirmąjį pasaulinį karą Vilnių užplūdus karo pabėgėliams buvo viena iš Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šepti steigėjų, komiteto narė. Važinėjo po parapijas steigdama draugijos skyrius ir rinkdama aukas, organizavo prieglaudas. 1914 m. visuomenininkė tapo Martyno Yčo įsteigto Didžiosios kunigaikštytės Tatjanos komiteto Vilniaus skyriaus nare. 1915 m. pavasarį Sankt Peterburge Didžiosios kunigaikštytės Tatjanos komiteto skyrių įgaliotinių suvažiavime kalbėjo apie sunkią lietuvių karo pabėgėlių ir tremtinių padėtį [1, 5].
Vokiečių okupacijos metais A. ir E. Vileišiai liko Vilniuje. E. Vileišienė ne kartą vyko pas vokiečių okupacinės valdžios atstovus ginti lietuvių reikalų. 1915 m. įsteigus Vilniaus lietuvių gimnaziją (vėliau Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija), visuomenininkės pastangomis Aušros Vartų g. 12 buvo įkurtas moksleivių bendrabutis. 1919–1924 m. buvo šio bendrabučio vedėja [1, 5].
1919 m. tapusi našle E. Vileišienė kovojo su lenkų okupacine valdžia dėl lietuvių kalbos teisių. Palaikė ryšius su visomis lietuvių organizacijomis. Užsiėmė labdaringa veikla. Kartu su kitais Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šepti nariais globojo vaikų, senelių prieglaudas, bendrabučius. Lenkams mieste įkūrus lietuvių karių belaisvių stovyklą, slapta organizavo lietuvių politinių kalinių globą ir maitinimą [1, 5, 9].
Buvo lietuvių kalbos atgavimo 25-ųjų metinių Vilniuje monėjimo iniciatorė ir organizatorė. Dirbo įvairių lietuvių draugijų valdybose. 1926 m. minint 25-ąsias Šv. Mikalojaus bažnyčios atkovojimo metines, E. Vileišienės iniciatyva išausta šios bažnyčios vėliava. 1927 m. kartu su K. Stašiu ir kitais lietuviais parašė pareiškimą Vilniaus arkivyskupui dėl Aušros Vartų koplyčios lotyniško užrašo pakeitimo lenkišku ir įteikė kurijai [1, 5]. 1932 m. visuomenininkė savo namus užleido lietuvių vaikų darželiui. Šeimos biblioteką ir archyvą, muziejines vertybes atidavė Lietuvių mokslo draugijai [1, 5, 10].

Vilniuje, Panerių seniūnijoje, E. Jasmantaitės-Vileišienės vardu pavadinta gatvė [4].

Jono Aničo knygoje „Antanas ir Emilija Vileišiai“ išspausdinta Emilijos Vileišienės raštų bibliografija [1].

Ikonografija

Literatūra ir šaltiniai

1. Aničas, Jonas. Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1999. – 477, [2] p.: iliustr., faks. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Bibliogr.: p. 425-456. – Pavardžių r-klė: p. 462-476; Prieiga per internetą: <https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004211429>.
2. Eidintas, Alfonsas. Vileišienė Emilija, Jasmantaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2025 [žiūrėta 2025-08-13]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/emilija-vileisiene/>.
3. Emilija Jasmantaitė-Vileišienė: 1861–1935. – Iliustr. // Moterys, kūrusios Lietuvą. – Vilnius, 2020. – P. 78–79.
4. Emilija Jasmantaitė-Vileišienė. Vilniaus DNR [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2025-08-13]. Prieiga per internetą: <https://zemelapiai.vplanas.lt/vilniausdnr/lt/persons/AA11169B-1FE7-4AC0-842A-13ED48759445>.
5. Kairiūkštytė, Nastazija. Vileišienė-Jasmantaitė Emilija : 1861 01 13-1935 08 26 : moksleivių auklėtoja, visuomenės veikėja: [biografija] / Nastazija Kairiūkštytė, Alma Gudonytė. – Portr. – Bibliogr.: 11 pavad. // Kairiūkštytė, Nastazija, Gudonytė, Alma. Lietuvybės kovų verpetuose. – Vilnius, 2009. – P. 330–333.
6. Kučys, Antanas. Emilija Vileišienė. – Iliustr. // Kučys, Antanas. Vileišiai. – Petersburg, 1993. – P. 232–246.
7. Kulbokienė, Veronika. Vileišienė-Jasmantaitė Emilija (1861.01.13 – 1935.08.26), Antano Vileišio žmona // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 79–80.
8. Mackonis, Rapolas. Emilija Vileišienė (1861–1935). – Iliustr., portr. // Mackonis, Rapolas. Senoji vilniečių karta. – Vilnius, 1999. – P. 210–219.
9. Petkus, Viktoras. Emilija Vileišienė: (1861 I 13 – 1935 VIII 26) // Petkus, Viktoras. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – P. 245.
10. Venclova, Tomas. Vileišienė Emilija (1861–1935). – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai II: papildymų knyga. – [Vilnius], [2023]. – P. 141.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2025