Teresė Balkutė-Zolotuchinienė. Nuotr. iš kn.: Trakuvos literatų kūryba. – Vilnius, 2010, p. 16.

Teresė Balkutė-Zolotuchinienė mokėsi Senosios Varėnos, Druskininkų vidurinėse mokyklose, 1955 m. baigė Vilniaus bibliotekininkystės technikumą, 1967 m. – Vilniaus valstybinį universitetą. Dirbo Akmenės, Daugų, Trakų rajono bibliotekose, taip pat Vilniaus mokslinėje-techninėje, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose. Nuo 1964 m. gyvena Trakuose. Rašo eiles, publicistiką [3, 4].

Bibliotekininkė yra parengusi metodinių ir bibliografinių leidinių: „Lietuvos TSR valstybinės tarpžinybinės bibliotekų komisijos veikla (1960–1981)“ (1982), „Spaudinių fondai ir jų panaudojimas respublikos pavaldumo miestų valstybinėse masinėse bibliotekose“ (1982).

T. Balkutė-Zolotuchinienė aktyviai dalyvauja literatūrinėje veikloje – nuo 2000 m. yra Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras“ pirmininkė, 2003 m. įstojo į Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungą. Yra viena iš Trakų krašto literatų almanachų „Trakuvos poezija“ (2004), „Trakuvos literatų kūryba“ (2010), „Trakų krašto literatai“ (2015), „Trakų krašto literatai – 20“ [4] sudarytojų. Šiuose leidiniuose publikuoti jos eilėraščiai ir kiti tekstai. T. Balkutė-Zolotuchinienė yra išleidusi savo kūrybos knygas „Mano kraitis“ (2000), „Vaikų pynutė“ (2001), „Išpažintis“ (2002), „Dovanėlė“ (2003), „Sielos sparnais“ (2005), „Negęsk, vilties žvaigždele“ (2011), „Rasti ar prarasti?“ (2016). Almanachuose „Paparčio žydėjimas“ [3], „Ten, sidabro vingy…“ (2005), „Tarp Vilnelės ir Neries“ (2016) išspausdinti T. Balkutės-Zolotuchinienės eilėraščiai. Benjamino Kondrato knygoje „Kūrėjų pėdsakais“ [2] ji pasakoja apie savo gyvenimą, kūrybą [2, 4]. Literatės straipsniai publikuojami Trakų rajono spaudoje.

Eilėraštyje „Trakams“ T. Balkutė-Zolotuchinienė rašo: „Garbingo didvyrio pilis: / Tvirtybė ir buveinė, / Pasklido po visas šalis / Kaip Trakų grožio deivė. / <…> Kiek daug išvaikščiota visur, / Kiek daugel pamatyta. / Tiek džiaugsmo nejaučiau svetur .“ [1, p. 4, 5]

2016 m. už bendrosios kultūros vystymą, etnokultūros tradicijų puoselėjimą, tautinių mažumų kultūros plėtrą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą T. Balkutė-Zolotuchinienė apdovanota Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacijos I laipsnio diplomu ir aukso medaliu [4].

Apie T. Balkutę-Zolotuchinienę rašoma almanachuose „Paparčio žydėjimas“ [3], „Trakuvos poezija“ (2004), „Trakuvos literatų kūryba“ (2010), „Trakų krašto literatai“ (2015), „Trakų krašto literatai – 20“ [4]. Šiuose leidiniuose pateikiama jos biografija ir tekstai. Trakų rajono spaudoje publikuota straipsnių apie T. Balkutės-Zolotuchinienės kūrybą.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Balkutė, Teresė. Išpažintis: eilėraščiai, mintys. – Trakai, 2002. – 103, [1] p.: iliustr.
2. Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Kn. 20: Trakų, Elektrėnų ir Birštono krašte. – Vilnius, 2020, p. 54–61.
3. Paparčio žydėjimas: Trakų literatų kūrybos almanachas. – Trakai, 2001. – 255 p.: iliustr.
4. Trakų krašto literatai – 20: almanachas. – Trakai, 2020, p. 19–25.

Parengė Regina Rancevienė (Trakų SVB), 2025