Moravskis, Stanislovas. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825). – Vilnius, 1994. Knygos viršelis

Žymus lietuvių dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, teisininkas, filantropas Stanislovas Moravskis gimė 1802 m. rugpjūčio 22 d. Mickūnų dvare (Vilniaus r.). Iki 1818 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1823 m. Vilniaus universitete baigė medicinos studijas. Įgijo daktaro laipsnį. Studijuodamas universitete bendravo su Adomu Mickevičiumi, Tomu Zanu, priklausė filaretų, filomatų draugijoms. Buvo Vilniaus masonų ložės „Uolusis Lietuvis“ narys. 1829 m. negalėdamas ištverti tėvo despotizmo, išvyko į Sankt Peterburgą (Rusija). Dirbo mediku. Už darbą choleros epidemijos metu buvo apdovanotas Šv. Anos ordinu. 1838 m., po tėvo mirties, grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Ustronėje (dabar Jundeliškės, Birštono sav.). Keturiolika paskutinių savo gyvenimo metų praleido vienatvėje, todėl buvo pramintas „Ustronės atsiskyrėliu“. Iš Sankt Peterburgo atvežė ir Lietuvoje išpopuliarino jurginus. Domėjosi 1848 m. Prancūzijos įvykiais, Paryžiuje dalyvavo Furjė paskaitose, pasisakė socialistinėmis temomis. Buvo laikomas pirmuoju Lietuvos konservatoriumi. S. Moravskis mirė 1853 m. spalio 6 d. Ustronėje nuo vandenligės. Palaidotas Nemajūnų (Birštono sav.) kapinių koplyčioje.

S. Moravskis rašė memuarus, dramas, politinius tekstus, leido medicinos populiarinimo straipsnius. Tyrinėjo lietuvių etnografiją, rinko lietuvių liaudies dainas, sudarė savotišką lietuvių-lenkų kalbų žodyną. Jam priskiriamas vienas gražiausių, patriotiškiausių eilėraščių apie Lietuvą „Kas ta šalis?“.

Morawski, Stanisław. Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825). – Warszawa, 1924. – Knygos viršelis

1924 m. išleista pirmoji S. Moravskio atsiminimų knyga „Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825)“. Šie atsiminimai sunkiai skaitomi dėl neįprasto šiems laikams rašymo stiliaus. Tekste pateikiama daug mums negirdėtų posakių. Knygoje orginaliai atskleidžiama to meto epochą, pasakojama apie Abiejų Tautų Respubliką po padalijimo, 1794 m. sukilimo numalšinimo ir represijų prieš jo dalyvius, Napoleono karų [12]. 1994 m. išleista S. Moravskio atsiminimų knyga „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“ [6].

XIX amžiaus Lietuvos bajorų gyvenimą Stanislovas Moravskis aprašė 1929 m. išleistoje knygoje „Szlachta-bracia: wspomnienia, gawędy, dialogi (1802–1850)“. Knygoje autorius apgailestauja dėl senosios bajorų tradicijos nykimo [15]. 1927 m. išleisti įdomūs S. Moravskio memuarai „Gawędy o dawnym obyczaju W Peterburku“, kuriose puikiai nupiešti to meto asmenybių, taip pat Adomo Mickevičiaus ir jo aplinkos Vilniuje ir Sankt Peterburge, portretai [13]. 1984 m. Varšuvoje išleisti S. Moravskio laiškai „Z wiejskiej samotni: listy do Heleny i Franciszka Malewskich“ [17].

Moravskis, Stanislovas. Iš visur po truputį. – T. 1. Nuo Merkinės iki Kauno: atsiskyrėlio gavenda. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

2009 m. buvo išleistas S. Moravskio leidinio „Iš visur po truputį“ 1 tomas „Nuo Merkinės iki Kauno: atsiskyrėlio gavenda“ [4]. Knygą sudaro dešimt apybraižų apie Merkinės, Nemunaičio, Alytaus, Punios, Nečiuikų, Jiezno, Ustronės ir kitų Panemunių miestelių, kaimelių bei dvarelių praeitį, paįvairintų nestandartinėmis rašytojo įžvalgomis, svarstymais tų vietovių istorijos ir dabarties temomis. Dažnai nukrypstama į bendresnius, išsamesnius viso mūsų krašto praeities, jo perspektyvų apmąstymus, deklaruojama meilė savo kraštui, jo istorijai, gamtai ir žmonėms. Be kūrinio vertimo į lietuvių kalbą, pateikiamos ir jo 1858 m. laidos originalo kopijos.

Moravskis, Stanislovas. Iš visur po truputį. – T. 2. Broliai bajorai: atsiskyrėlio gavenda. – Vilnius, 2016. Knygos viršelis

2016 m. išleistas S. Moravskio leidinio „Iš visur po truputį“ 2 tomas „Broliai bajorai: atsiskyrėlio gavenda“ [5]. Šioje knygoje rašytojas pateikia Panemunių miestelių ir dvarelių regiono socialinį portretą, daugiausiai dėmesio skirdamas bajorijai. Aprašoma provincijos bajorų kasdienybė – ūkinės problemos, bylinėjimasis, laisvalaikis, religija, apranga, valgis ir kt. Knygos autorius ne tik kuria spalvingą „brolių bajorų“ gyvenimo vaizdą, bet ir gilinasi į šio socialinio sluoksnio problemas ir perspektyvas. Knyga skiriama visiems, kurie domisi mūsų krašto istorija.

2005 m. iš lenkų kalbos buvo išversta ir žurnale „Metai“ buvo išspausdinta S. Moravskio drama „Seimelių posėdžiai Lietuvoje: kvailystė“ [7]. 2010 m. išleista S. Moravskio knyga „Moterų fizionomika = Stanisław Morawski. Fizjonomika Kobiet“, kurioje autorius bando pagrįsti teoriją, kad moters kūno dalys gali atskleisti jos sielą, detaliai aprašo moters anatominę kūno struktūrą, aptaria, kas yra graži moteris [8].

Didžioji dalis S. Moravskio archyvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metais, Vermachtui bombarduojant Varšuvą. Bombardavimo metu sugriauta Krasickių biblioteka, kurioje ir saugota S. Moravskio dokumentacija [1].

Stanislovo Moravskio biografija pateikiama „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [11], žodyne „Polski słownik biograficzny“ [17]. 1997 m. žurnale „Gyvenimas“ išspausdinta Juliaus Pasternoko parašyta S. Moravskiui skirta biografinė apybraiža „Žvaigždė pavydėjo jam laimės“ [9]. Apie Moravskio rankraščius galima paskaityti Redos Griškaitės straipsnyje „Stanislovo Moravskio rankraštinis palikimas Vilniaus bibliotekose“ [1]. Plačiau apie S. Moravskio pasaulėžiūrines nuostatas rašoma Zitos Medišauskienės straipsniuose „Konservatyviųjų idėjų raiška Stanislovo Moravskio palikime“ [2] ir „Moralinio pasaulio riteris: keletas Stanislovo Moravskio pasaulėžiūros bruožų“ [3].

Vilniaus rajoje, Mickūnuose, S. Moravskio vardu pavadinta gatvė. Mickūnų herbe pavaizduoti trys šviesuliai, iš kurių vienas yra skirtas S. Moravskiui.

1986 m. Nemajūnų (Birštono sav.) kapinėse, ant koplyčios sienos, atidengta ąžuolinė atminimo lenta su S. Moravskio bareljefu (aut. L. Juozonis).

Literatūra ir šaltiniai

1. Griškaitė, Reda. Stanislovo Moravskio rankraštinis palikimas Vilniaus bibliotekose // Lietuvos istorijos metraštis. – Vilnius, 2002. – T 1: 2001 metai, p. 87–114; Prieiga per internetą: <https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2021/02/lim-2001-1-6-r.-griskaite-stanislavo-moravskio-rankrastinis-palikimas-p.-87-114.pdf>.
2. Medišauskienė, Zita. Konservatyviųjų idėjų raiška Stanislovo Moravskio palikime // Politologija. – 2000, Nr. 4, p. 115–136.
3. Medišauskienė, Zita. Moralinio pasaulio riteris: keletas Stanislovo Moravskio pasaulėžiūros bruožų // Lietuvos istorijos metraštis. – Vilnius, 2002. – T 1: 2001 metai, p. 115–134.
4. Moravskis, Stanislovas. Iš visur po truputį. – T. 1: Nuo Merkinės iki Kauno: atsiskyrėlio gavenda. – Vilnius, 2009. – 623 p.: iliustr., faks., portr., žml.
5. Moravskis, Stanislovas. Iš visur po truputį. – T. 2: Broliai bajorai: atsiskyrėlio gavenda. – Vilnius, 2016. – 583 p.: iliustr., faks.
6. Moravskis, Stanislovas. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825). – Vilnius, 1994. – 474, [1] p.: iliustr.
7. Moravskis, Stanislovas. Seimelių posėdžiai Lietuvoje: kvailystė: [drama]. // Metai. – 2005, Nr. 2, p. 54–64.
8. Moravskis, Stanislovas. Moterų fizionomika = Stanisław Morawski. Fizjonomika Kobiet. – Vilnius, 2010. – 176 p.: iliustr., faks., portr.
9. Pastarnokas, Julius. „Žvaigždė pavydėjo jam laimės…“: biografinė apybraiža // Gyvenimas. – 1997, geg.17, 24; birž. 4, 7, 14, 18, 21.|
10. Randakevičienė Irma. Šiek tiek kitokie rašytojo ir filantropo Stanislovo Moravskio ir jo šeimos gyvenimo faktai nei rašyta iki šiol // Voruta. – 2024, sausio 22 d; Prieiga per internetą: <https://www.voruta.lt/SIEK-TIEK-KITOKIE-RASYTOJO-IR-FILANTROPO-STANISLOVO-MORAVSKIO-IR-JO-SEIMOS-GYVENIMO-FAKTAI-NEI-RASYTA-IKI-SIOL/>.
11. Šostakovski, Juzef. Stanisław Morawski // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – T. 15, p. 475–476; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/stanislaw-morawski/>.
12. Morawski, Stanisław. Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818– 1825). – Warszawa, 1924. – 260 p.; Prieiga per internetą: <https://redakcja.wolnelektury.pl/editor/edit/morawski-kilka-lat-mlodosci-mojej-w-wilnie/#VisualPerspective>.
13. Morawski, Stanisław. Gawędy o dawnym obyczaju W Peterburku. – Poznan, 1928. – 370 p.
14. Morawski, Stanisław. Szlachta-bracia: wspomnienia, gawędy, dialogi (1802–1850). – Poznań, 1929. – 259 p.
15. Morawski, Stanisław. W Peterburku 1827–1838: Wspomnienia pustelnika i koszałki-kobiałki. – Poznan, 1927. – 328 p.
16. Morawski, Stanisław. Z wiejskiej samotni: listy do Heleny i Franciszka Malewskich. – Warszawa, 1984. – 291 p.
17. Stolzman, Maria. Morawski Stanisław: [biografia] // Polski słownik biograficzny. – Wrocław, 1976. – T. 21, p. 743–744.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2026