Mickūnų seniūnija yra į rytus nuo Vilniaus. Ji ribojasi su Vilniaus rajono Lavoriškių, Kalvelių, Rukainių, Nemėžio seniūnijomis bei Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnija. Seniūnijos teritorijoje yra 34 kaimai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras –Mickūnai (1389 gyv.), taip pat Galgiai (1426 gyv.), Skaisteniai (461 gyv.), Uosininkai (227 gyv.) [1].

Seniūnijos plotas – 82 km². Šio ploto 53 km² užima žemės ūkio naudmenos, 9 km² – miškai, 19,7 km² – vandenys ir kitos paskirties plotai.
Gyventojų skaičius – 5529 žmonės.

Naujakiemio kaime (Mickūnų sen.) gimė kultūros ir visuomenės veikėja, poetė Apolonia Skakovska (g. 1935).

Mickūnų seniūnijoje Uosininkų III kaime prasideda Vilniaus hidrografinis draustinis.

Apie tai, kad Mickūnų apylinkėse gyventa nuo senų laikų liudija I tūkstantmečio pradžia datuojamas Uosininkų III piliakalnis [5].

2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr. 1K–1561 patvirtino Mickūnų herbą (dail. Arvydas Každailis) (žr. adresu).

Mickūnų herbas

Mickūnų kaimas įsikūręs prie Vilnios upės, 14 km į rytus nuo Vilniaus [6].

Mickūnai – seniūnijos centras, kuriame gyvena 1389 gyventojų (2011 m.) [1].

Mickūnuose veikia vidurinė mokykla, lopšelis-darželis, paštas, ambulatorija bei kitos įstaigos [5, 9].

1802 m. Mickūnuose gimė Moravskis Stanislovas (Morawski Stanisław) – gydytojas, literatas, vienas įžvalgiausiu XIX šimtmečio memuaristų, Filaretų ir Filomatų draugijų narys [10].

Vertingos istorinės informacijos apie Mickūnų kaimą yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [14] ir Bronio Kvyklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [2]. Apie Mickūnų istoriją galima paskaityti Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) knygoje „Historie z okolic Wilna“ [12]. Naujausios informacijos galima rasti Lenkijoje išleistame Mečislavo Jackevičiaus (Mieczysław Jackiewicz) leidinyje „Litwa: Podroż sentymentalna“ [13] bei Vilniuje išleistoje Juzefo Šostakovskio (Jozef Szostakowski) knygoje „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ („Vilnius ir jo apylinkės. Vadovas po literatūrines vietas“) [15]. Apie Mickūnus rašoma sovietmečiu išleistoje Eugenijaus Danilevičiaus turistams skirtoje knygoje „Po Vilniaus apylinkes“ (Vilnius, 1986), taip pat Stanislovo Buchavecko mokytojams skirtame leidinyje „Pėsčiomis po gimtąjį kraštą“ (Kaunas, 1989), architekto Algimanto Miškinio „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“ [9] ir kt. Apie Mickūnų bažnyčią rašoma Bronio Kvyklio enciklopedijoje „Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania“ [3] bei albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ [7].

Rašytiniuose šaltiniuose Mickūnai kaip gyvenvietė ir dvaras minimi nuo XV a. pradžios. 1744 m. čia buvo pastatyta bažnyčia – dabartinės bažnyčios prototipas.
1818–1824 m. Mickūnai priklausė Vilniaus universiteto medicinos profesoriui, skiepų nuo raupų išradėjui Augustui Liudvikui Bekiu (1771–1824), garsaus lenkų poeto Julijaus Slovackio patėviui. Iki šiol išlikęs jam priklausęs namas (Pirties g.). Jaunas poetas dažnai lankydavosi Mickūnuose [1, 5, 7]. Poeto parašyti žodžiai apie Mickūnus cituojami naujame Juzefo Šostakovskio leidinyje „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ [13].

Dabartinė mūrinė Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pastatyta 1826 m. Tai ankstyvojo klasicizmo, stačiakampio plano, su bokšteliu pastatas. Šventoriaus tvora medinių statinių. Šventoriuje stovi stulpinė varpinė [3, 7].

Ant Mickūnų bažnyčios sienos yra memorialinė lenta, primenanti, kad 1826 m. spalį poetas Julijus Slovackis dalyvavo šios bažnyčios pašventinime.

Miestelio centre yra 1944 m. Mickūnų apylinkėse žuvusių tarybinių karių kapinės. Ant trijų antkapinių plokščių užrašyti palaidotų karių pavardės ir laipsniai [4].

Nuo 1940 m. Mickūnuose veikė kaimo biblioteka, kuri 1993 m. buvo uždaryta. Kaimo gyventojus aptarnavo Kairėnų biblioteka, esanti už 10 kilometrų Galgių kaime. 2016 m. Mickūnuose vėl atidarytas Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos padalinys [11].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Kviklys, Bronius. Mickūnai. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 202.
3. Kviklys, Bronius. Mickūnai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 221-222.
4. Mickūnai = Мицкунай. – Iliustr. // Atminimo knyga = Книга памяти = Gedenkbuch. – Vilnius, 2006. – P. 66.
5. Mickūnų seniūnija; Gmina Mickuny; Mickūnai Township. – Iliustr. // Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region. – Vilnius, 2005. – P. 33-34.
6. Mickūnų seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Vilnius, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 218-219.
7. Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia = Kościół pw. Wniebowzięcia Najświętszej Maryi Panny w Mickunach. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas. = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 39-41.
8. Misius, Kazys. Mickūnai / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas – Vilnius, 1993. – P. 536.
9. Miškinis, Algimantas. Mickūnai: [apie miestelio istoriją ir urbanistiką]. – Schem. // Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės = The Lithuanian urban heritage and its values. – Vilnius, 2002. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai = Cities and towns of the Eastern Lithuania, kn. 1, p. 350-352.
10. Moravskis Stanislovas (Morawski Stanisław). Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.vrscb.lt/lt/krastotyra/zymus-zmones/84-rajono-istorines-asmenybes>.
11.Biblioteka w Mickunach otworzyła swe podwoje: [Mickūnuose atidarytas Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos padalinys] // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2016, 16-22 czerwca, priedas „Rota“, p. 2.
12. Gajewski, Mirosław. Z dziejów Mickuni okolic. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Historie z okolic Wilna. – Wilno, 2007. – P. 100-115.
13. Jackiewicz, Mieczysław. Mickūnai // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 127.
14. Mickuny // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1885. – T. 6 (Malczyce-Netreba). – p. 230; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_VI/321>.
15. Szostakowski, Józef. Mickuny (Mickūnai). – Iliustr. // Szostakowski, Józef. Wilno i okolice. Przewodnik literacki. – Vilnius, 2012. – P. 131-134.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2016