Gailiūnai – kaimas Mickūnų seniūnijoje, 3 km į šiaurės rytus nuo Galgių. Iš rytų prieina Gailiūnų miškas (Lavoriškių–Nemenčinės miškai).

Statistikos departamento duomenimis kaime gyvena 66 žmonės (2021m.) [1].

Kalbininko Jono Jurkšto teigimu, vietovardis Gailiūnai – tai senas asmenvardinis okonimas, fiksuojamas dar XVIII–XIX a. šaltiniuose [3]. Kaimai su tokių pavadinimų Lietuvoje yra ne tik Vilniaus, bet ir dar septyniuose rajonuose.

Rašytiniuose šaltiniuose apie Gailiūnų kaimą informacijos beveik nėra, išskyrus trumpą žinutę 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [4]. Gyvenvietė tik minima I. Goškevičiaus leidinyje „Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ“ (Вильна, 1905), statistikos sąraše „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie“ [5] bei Jono Jurkšto knygoje „Vilniaus vietovardžiai“ [3]. Apie Gailiūnų 2 mezolito radimvietę rašoma leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2022 metais“ [2]. Šiek tiek informacijos yra internete.

Yra žinoma, kad 1866 m. kaime buvo 5 namai, kuriuose gyveno 49 žmonės. Visi jie buvo katalikai [4]. 1931 m. kaime jau buvo 18 namų ir 118 gyventojų [5].

Yra veikiančios nedidelės, įsikūrusios pagrindinėje kaimo gatvėje, Gailiūnų kaimo kapinės [1].

Gailiūnų miške 2019 m., archeologams ieškant naujų akmens amžiaus objektų, buvo aptikta Gailiūnų 2 akmens amžiaus radimvietė. 2022 m. pradėti radimvietės detalieji tyrimai, kurių rezultatai leido teigti, kad atrastos stovyklos liekanos susiformavo vieno apgyvendinimo epizodo metu ar per kelis epizodus, išsidėsčiusius sąlyginai trumpame laikotarpyje apie 6600– 6500 m. pr. Kr [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gailūnai [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2025-12-12]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Gaid%C5%ABnai>.
2. Gaižauskas, Lukas. Gailiūnų 2 mezolito radimvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2022, p. 23-26; Prieiga per internetą: <https://atl.lad.lt/2022/23-26.pdf>.
3. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 11, 39.
4. Gajluny // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1881.  – T. 2 (Derenek–Gżack), p. 443; Prieiga per internetą:  <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_II/443>.
5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej. – Warszawa, 1938. – T. I: Województwo wileńskie, p. 67; Prieiga per internetą: <https://pbc.biaman.pl/dlibra/publication/7950/edition/7592/content>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2026