Juozapas Čechavičius. Autoportretas. Apie 1880 m. Lietuvos nacionalinis muziejus. Naudojimo teisės: CC BY-NC-ND. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/qNZV.

J. Čechavičius gimė 1818 m. kovo 14 d. Vitebsko gubernijos (Baltarusija) bajoro Justino Čechavičiaus ir Pranciškos Podgurkaitės šeimoje. Vaikystėje gyveno Mitkovičių dvare (Polocko apskrityje). 1830–1838 m. mokėsi Vitebsko gimnazijoje. 1844–1847 m. buvo Varšuvos karinės apygardos Novogeorgijevsko (dabar Modlinas, Lenkija) komisariato komisijos Zamostės tvirtovės ligoninės buhalteris. 1844–1845 m. turėjo kolegijos registratoriaus, 1846–1847 m. – aukštesnįjį gubernijos sekretoriaus rangą [3, 7]. 1853 m. Liubline (Lenkija) pradėjo fotografuoti šlapiojo kolodijaus metodu. Tais pačiais metais J. Čechavičius Rusijos imperatoriui Nikolajui I padovanojo paslaptingu paties išrastu būdu ant stiklo padarytus caraičių portretus ir už tai buvo apdovanotas žiedu su briliantu [8]. 1856 m. buvo Černigovo gubernijos Rusijos armijos inspektorius. Prižiūrėjo maisto ir pašarų sandėlius. Po 1856 m. Paryžiuje mokėsi fotografijos meno. 1859 m. Kijeve (Ukraina) atidarė vieną pirmųjų mieste fotografijos studijų. 1862 m. Varšuvoje mokėsi pas Dailės mokyklos profesorių Joną Ksaverą Kanevskį. 1863 m. lankėsi Sankt Peterburge, buvo pristatytas Rusijos imperatoriui. 1862–1865 m. turėjo portretinių nuotraukų ateljė Vitebske [3, 7]. 1865–1888 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. J. Čechavičius mirė 1888 m. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse [3, 4, 7].

Fotografas padarė seniausias išlikusias Kijevo nuotraukas. Fotografavo Černigovo, Gardino, Liublino, Chełmo vaizdus. Sukūrė pirmąjį Lietuvos fotografijoje kelionių reportažą. Plaukdamas laivu iš Vileikos (Baltarusija) į Kauną, fotografas fiksavo Vilniaus priemiesčių, dvarų, bažnytkaimių vaizdus, paupio peizažus, Kauno pilies griuvėsius, Nemuno prieplaukas su burlaiviais ir tiltu. Nuotraukas iš šios kelionės Čechavičius sudėjo į jo paties parengtą „Neries pakrančių albumą“ („Album brzegów Wilii“) [3, 8, 9].
1872 m. už vietovių fotografijas J. Čechavičius apdovanotas Imperatoriškosios gamtos mokslų, antropologijos ir etnografijos mėgėjų draugijos prie Maskvos universiteto sidabro medaliu. 1882 m. pakviestas į Imperatoriškosios rusų technikos draugijos suvažiavimą kaip delegatas, tais pačiais metais dalyvavo Rusijos pramonės ir meno parodoje. Apdovanotas sidabro medaliu už Vilniaus vaizdų ir interjero fotografijas. 1876 m. buvo XI Prancūzijos fotografijos draugijos parodos, 1878 m. Pasaulinės parodos Paryžiuje dalyvis, 1876–1885 m. Prancūzijos fotografijos draugijos narys [7, 11].

Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje = Józef Czechowicz and his age in photography: parodos katalogas. – Vilnius, 2018. Knygos viršelis

2018 m. Vilniaus paveikslų galerijoje buvo eksponuojama paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“. Buvo išleistas parodos katalogas „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje = Józef Czechowicz and his age in photography“ [2]. Fotografijos kataloge pateiktos iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos institucijų ir privačių asmenų. Šia paroda ir jos katalogu siekiama supažindinti su fotografijos padėtimi ankstyvuoju, šlapiojo kolodijaus technologijos, laikotarpiu Lietuvoje ir gretimuose kraštuose, parodyti, kaip buvo vaizduojamas Vilnius Čechavičiaus ir jo pirmtakų bei amžininkų nuotraukose, dailės kūriniuose, papasakoti apie fotografo kelią į Vilnių, pademonstruoti jo paties ir amžininkų labiausiai vertintas Vilniaus nuotraukas.

Juozapas Čechavičius, 1818–1888: fotografijos: [albumas]. – Vilnius, [2016]. Knygos viršelis

2016 m. Vilniuje išleistas albumas „Juozapas Čechavičius, 1818–1888: fotografijos“ [3]. Albume pateikiama J. Čechavičiaus biografija, publikuojamas fotografo kūrybinis palikimas: Vilniaus miesto ir apylinkių vaizdai, Neries pakrančių vaizdų albumas, portretai.

Juozapo Čechavičiaus Vilnius: parodos vadovas. – Vilnius, 2015. Knygos viršelis

2015 m. Vilniuje išleistas Vytauto Kasiulio dailės muziejuje vykusios parodos vadovas „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“ [1]. Kataloge spausdinama daugiau kaip pusantro šimto Vilniaus ir apylinkių nuotraukų, sukurtų 1870–1885 m. 1995 m. išleistas fotoalbumas „Czechowicz. XIX amžiaus Vilniaus vaizdai = Nineteenth century sights of Vilnius: iš Lietuvos fotografijos istorijos“ [6].

Apie J. Čechavičių rašoma fotografijos istorikės Margaritos Matulytės ir dailėtyrininkės, muziejininkės Agnės Narušytės knygoje „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839–1945“ [10], Margaritos Matulytės knygoje „Vilniaus fotografija, 1858–1915“ [11], leidinyje „Vilniaus vizija“ [5], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [7], poeto, eseisto, vertėjo, literatūrologo Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [12], internete [4, 8, 9].

„Tas pats Veršynas [dabar Bernardinų sodas], kaip ir dabar, tik aptvertas ne geležine, o medine, žaliai su baltomis galvutėmis nudažyta tvora. Vartų dešinėje, prie dabartinės Karališkosios [dabar Barboros Radvilaitės] gatvės, dar buvo matyti Karališkojo vandens malūno, kurio kanalas buvo pamažu užpiltas, liekanos, tačiau atsirado medinis fotografo Czechowicziaus paviljonas“, – toks pirmasis vilniečių prisiminimas apie J. Čechavičių [10, p. 133].
Fotografas Vilniuje lankėsi daug kartų, bet leidimą gyventi Vilniuje, įsteigti fotoateljė ir visame Šiaurės vakarų krašte fotografuoti žemės ūkio, agronomijos ir pramonės įrangą, etnografijos objektus gavo tik 1866 m. Pirmoji J. Čechavičiaus ateljė buvo Antakalnyje, Mamertui Regineriui priklausiosios posesijos name, netoli Sluškų rūmų [3]. 1868 m. jis pasistatė medinį paviljoną miesto Botanikos sode [tarp dabartinės Barboros Radvilaitės gatvės ir Valdovų rūmų]. Paviljone buvo gyvenamosios ir specialiai fotografavimui pritaikytos patalpos. Kad būtų geresnis apšvietimas, šiaurinė namo siena ir stogas buvo įstiklinti [8]. 1892 m. J. Čechavičiaus namas iš Vilniaus Botanikos sodo perkeltas į Šnipiškes, Giedraičių gatvę. Šis pastatas (Giedraičių g. 32, Šnipiškių seniūnija) išlikęs iki mūsų dienų [8, 9].

1869–1887 m. J. Čechavičius buvo beveik vienintelis Vilnių fotografavęs fotografas. Jis sukūrė apie 300 Vilniaus ir jo apylinkių nuotraukų. Fotografavo miesto panoramas, architektūros paminklus, Vilniaus bažnyčių ir Verkių rūmų interjerus, miesto įvykius (muges, parodas, kanalizacijos griovio kasimą, dabartinės Vrublevskių bibliotekos statybą, Pranciškonų bažnyčios varpinės ir Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios griovimus, Rusijos imperatoriaus Aleksandro III apsilankymą 1884 m. Vilniuje) [7, 8, 9]. 1874 m. Sankt Peterburgo dailės akademija suteikė J. Čechavičiaus Vilniaus vaizdų fotografijoms, kaip meno kūriniams, autoriaus teisės [10].

J. Čechavičius sudarė pirmuosius Lietuvoje įrištus autorinius albumus „Vilniaus vaizdai“ („Widoki Wilna“), „Vilnius ir apylinkės“ („Wilno i okolice“). Į juos dėjo Vilniaus panoramų, bažnyčių, gatvių, aikščių nuotraukas, miesto apylinkių vaizdus. Prabangiausias fotografo Vilniaus vaizdų albumas saugomas Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Tai vilniečių lietuvių moterų dovana popiežiui Leonui XIII, įteikta 1887 m, pontifikato dešimtųjų metinių proga. Prabangia rusvos spalvos šagrenės oda albumas įrištas Varšuvoje. Jis dekoruotas gražiais herbais, auksiniais apvadais ir sagtimis [3, 7].
Didelio formato albumai kainavo brangiai, buvo sunkiai įperkami, todėl apie 1879 m. J. Čechavičius pradėjo kurti nedidelius albumėlius, sudarytus iš mažesnio formato fotografijų. Tokiais albumėliais ir pavienėmis įrėmintomis nuotraukomis prekiavo Juozapo Zavadskio ir Elizos Ožeškienės knygynai [3].

J. Čechavičius buvo gerai žinomas ir pripažintas Vilniuje. Turėjo autoritetą tarp kolegų, jį gerbė ir aukšti valdininkai. Jis bendravo su gubernatoriumi Stepanu Paniutinu, architektu Nikolajumi Čiaginu, Vilniaus dailininkais Mykolu Elvyru Andrioliu, Alfredu Römeriu, Vincentu Slendzinskiu, fotografais Aleksandru Štrausu, Stanislovu Filiberiu Fleriu. Norėdamas užsidirbti, menininkas darydavo portretines vilniečių nuotraukas. J. Čechavičiaus ateljė fotografavosi dailininkai Edvardas Jonas ir Edvardas Matas Römeriai, Aleksandras ir Vincentas Slendzinskiai, Boleslovas Ruseckas, skulptorius Rapolas Slizienis, architektai Kiprijonas Maculevičius, Aleksejus Polozovas, gydytojai Ipolitas Jundzilas, Hilarijus Raduškevičius, Jašiūnų dvaro paveldėtojas Konstantinas Balinskis, vilniečiai dvasininkai, valdininkai, kariškiai [3].

J. Čechavičius vietos dailininkų užsakymu darė jų paveikslų reprodukcijas. Kai kurių Vilnių vaizduojančių paveikslų ir litografijų reprodukcijas įtraukdavo ir į savo fotografijų albumus. Tarp fotografo reprodukuotų dailės kūrinių buvo Karolio Račinskio, Marcelijaus Januševičiaus, Napoleono Ordos, Erazmo Rudolfo Fabijanskio litografijos, Vincento Slendzinskio, Edvardas Matas Römerio, Boleslovo Rusecko paveikslai [3].

Menininko fotografijų yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto, Vatikano bibliotekose, Varšuvos, Vroclavo ir Lietuvos nacionaliniuose muziejuose, privačiuose rinkiniuose, jo nuotraukų stiklo negatyvai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muzijeuje ir Balstogės Slendzinskių galerijoje [7, 8].

Vilniuje, Panerių seniūnijoje, Juozapo Čechavičiaus vardu pavadinta gatvė [4].

Ikonografija

Literatūra ir šaltiniai:

1. Juozapo Čechavičiaus Vilnius: parodos vadovas. – Vilnius, 2015. – 63, [1] p.: iliustr.
2. Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje = Józef Czechowicz and his age in photography: parodos katalogas. – Vilnius, 2018. – 299, [1] p.: iliustr.
3. Juozapas Čechavičius, 1818–1888: fotografijos: [albumas]. – Vilnius, [2016]. – 390, [1] p.: iliustr., faks., portr.
4. Juozapas Čechavičius. Vilniaus DNR [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2026-09-15]. Prieiga per internetą: <https://zemelapiai.vplanas.lt/vilniausdnr/lt/persons/251250AC-EE0E-4C85-BCAE-A13BA5294613>.
5. Juozapas Čechavičius // Vilniaus vizija = Vision of Vilnius: 1860–1940 metų fotografijos. – Vilnius, [2022]. – P. 72–139.
6. Czechowicz. XIX amžiaus Vilniaus vaizdai = Nineteenth century sights of Vilnius: iš Lietuvos fotografijos istorijos: [fotoalbumas]. – Vilnius, 1995. – XXIV, [4] p., [69] iliustr.
7. Junevičius, Dainius. Juozapas Čechavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2026 [žiūrėta 2026-09-15]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/juozapas-cechavicius/>.
8. Junevičius, Dainius. Gimęs fotografuoti. Juozapas Čechavičius – perspektyviausias XIX a. Vilniaus fotografas / Dainius Junevičius, Ugnė Gavelytė, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas. Vilniaus galerija [interaktyvus]. 2026 [žiūrėta 2026-09-16]. Prieiga per internetą: <https://vilniausgalerija.lt/2026/08/12/gimes-fotografuoti-juozapas-cechavicius-perspektyviausias-xix-a-vilniaus-fotografas/>.
9. Kajėnas, Gediminas. Fotografas Juozapas Čechavičius – gidas po XIX a. pabaigos Vilnių. 15min.lt [interaktyvus]. 2026 [žiūrėta 2026-09-17]. Prieiga per internetą: <https://www.15min.lt/media-pasakojimai/fotografas-juozapas-cechavicius-gidas-po-xix-a-pabaigos-vilniu-1064>.
10. Matulytė, Margarita. Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839–1945 / Margarita Matulytė, Agnė Narušytė. – Vilnius, 2016, p. 133–145.
11. Matulytė, Margarita. Vilniaus fotografija, 1858–1915. – Vilnius, [2001], p. 27–32, 127–193, 455.
12. Venclova, Tomas. Čechavičius Juozapas. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2017. – P. 162.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2026