Junevičius, Dainius. Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas. – Vilnius, 2018. Knygos viršelis

Abdonas Korzonas gimė 1824 m. spalio 31 d. Naujojo Pašaltuonio palivarke (Tauragės r.) Minsko gubernijos bajorų Jono Korzono ir Rožės Stankevičiūtės šeimoje. 1830–1831 m. sukilimo metais kartu su tėvais gyveno Raseinių apskrityje. Nuo 1836 m. gyveno Polesėje (Baltarusija), Kapatkevičių dvare (Minsko gubernija, Baltarusija), Hruševo dvare (Gardino gubernija). 1836–1844 m. lankė Mozyriaus bajorų mokyklą. 1844–1848 m. mokėsi Slucko gimnazijoje. 1858 m. Paryžiuje mokėsi fotografijos meno. Prancūzijoje pamatė naujausius fotografijos pasiekimus, nusipirko fotografavimo įrangą, chemijos reagentų, fotografijos knygų. 1858–1863 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Dalyvavo 1863–1864 m. sukilime. Už dalyvavimą sukilimo veikloje buvo suimtas. 1864 m. ištremtas į Jenisiejaus gubernijos Krasnojarsko apskrities Suchobuzimo valsčiaus Atamanovo kaimą (Rusija). 1866 m. Krasnojarsko zemskinio teismo sprendimu fotografas buvo perduotas aukso pramonininko Lopatino globai ir paliktas Atamanovo kaime. 1872 m. persikėlė į Troicką (Orenburgo gubernija, Rusija). Gyveno iš valstybės paramos, buvo atleistas nuo policijos priežiūros. 1874 m. gegužės 12 d. Troicke pasirašė pasižadėjimą negyventi sostinėse, sostinių gubernijose ir Vakarų krašte, be valdžios leidimo nestoti į valstybinę ir visuomeninę tarnybą. Tai yra paskutinis žinomas A. Korzono bylos dokumentas. Vėlesnis fotografo likimas, jo mirties data ir kapo vieta nežinomi [1, 2, 6].

A. Korzono atvaizdas neišliko. Fotografo pase buvo policijos įrašytas jo išvaizdos aprašymas: 34 m. amžiaus, 167 cm ūgio, tamsiai rudų plaukų, mėlynų akių, pailgo smulkaus veido, be barzdos [1 p. 44].

2018 m. Vilniuje išleista lietuvių diplomato, fiziko, Lietuvos fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knyga „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ [1]. Leidinyje remiantis spausdintais šaltiniais ir Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos archyvuose, muziejuose bei bibliotekose surinkta archyvine medžiaga pateikiama Lietuvoje dirbusio fotografo Abdono Korzono biografija. Knygoje spausdinamos ankstyviausios Vilniaus nuotraukos, A. Korzono fotografuotų mokslo ir kultūros veikėjų, mokytojų, kovotojų, sukilimo vadovų, karininkų, Vilniaus, Kauno ir kitų gubernijų dvarininkų, gydytojų, inžinierių, dvasininkų portretai. Prie portretų pateiktos trumpos A. Korzono nufotografuotų žmonių biografijos. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis. Su specialiais akiniais galima pamatyti seniausius Lietuvos 3D vaizdus.
2021 m. Varšuvoje išleista Dainiaus Junevičiaus knyga lenkų kalba „Abdon Korzon – pierwszy fotograf widoków Wilna“ [9].
Apie A. Korzoną rašoma, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], enciklopediniame leidinyje „Lietuva“ [6], poeto, eseisto, vertėjo, literatūrologo Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [8]. Jo nuotraukų pateikiama lietuvių fotografijos istorikės Margaritos Matulytės knygoje „Vilniaus fotografija, 1858–1915“ (Vilnius, 2001), Vilniaus fotografijai skirtuose leidiniuose „Vilniaus vizija“ [5], „Vilniaus fotografijos mokykla“ [7], „Vilniaus fotografai“ [10].

1858 m. A. Korzonas su mama ir seserimis atvyko į Vilnių. Apsigyveno Vizitiečių name Rojaus skersgatvyje (dabar Subačiaus g. 29, kampinis Subačiaus ir A. Strazdelio gatvių namas). Grįžęs iš Paryžiaus 1858 m. rudenį išsinuomojo butą Imbarais vadinamoje Didžiosios gatvės dalyje, prie Rotušės stovėjusiame Adamavičiaus name [1, p. 69]. Čia atidarė savo fotoateljė. Kūrė portretus, grupines nuotraukas, prekiavo miestų fotografijomis. Gamino tapybos, dagerotipų, panotipų, kreida ir pieštuku pieštų portretų ir biustų reprodukcijas. Teikė privačias fotografijos pamokas [1, 2, 6]. Abdonas Korzonas buvo vienintelis miesto fotografas, turėjęs Vilnių vaizduojantį foną. Šis fonas, pradėtas naudoti apie 1861 m., buvo unikalus Korzono išradimas. Nupiešė jį nežinomas Vilniaus dailininkas. Prie ateljė veikė nedidelė kanceliarinių reikmenų parduotuvė, kurioje buvo galima įsigyti puošnių vokų, iliustruoto laiškų popieriaus, nuotraukų rėmelių ir albumų, iškilių lenkų ir lietuvių veikėjų portretų, fotoaparatų, cheminių medžiagų [1].

A. Korzonas pirmasis 1860 m. pradėjo fotografuoti Vilniaus miesto vaizdus. Darė stereotipines nuotraukas. Užfiksavo geležinkelio tunelio statybas Paneriuose, Rokantiškių tilto statybas. Nufotografavo svarbiausius Vilniaus architektūros paminklus (Rotušę, Generalgubernatoriaus rūmus, Katedrą, Pilies kalną, Aušros Vartų koplyčią, Šv. Onos, Viešpaties Dangun Žengimo (Misionierių), Šv. Kryžiaus, Šv. Stepono, Šv. Petro ir Povilo, Šv. Rapolo bažnyčias). Padarė gatvių scenų (Rotušės aikštės, Didžiosios gatvės), miesto panoramų (nuo Tauro kalnų, Išganytojo kalvos), Lukiškių, Antakalnio, Žvėryno priemiesčių, Trakų pilies griuvėsių nuotraukų. Buvo pirmasis ir kelis dešimtmečius vienintelis fotografas, nufotografavęs Vilnių nuo Pilies kalno, buvusio miesto karinės tvirtovės teritorijoje. Šioje nuotraukoje matomas ir tvirtovės pylimų vaizdas [1].
Pagal A. Korzono fotografijas sukurtų raižinių išspausdinta iliustruotuose periodiniuose leidiniuose „Tygodnik Ilustrowany“ ir „L’Illustration“. 1862 m. išleistas Adomo Honorio Kirkoro vadovas po Vilnių buvo iliustruotas 4 litografijomis, padarytomis pagal Korzono nuotraukas [2, 5, 6, 7].
A. Korzono ateljė fotografavosi įvairūs Vilniaus ir aplinkinių gubernijų atstovai (Adomas Honorijus Kirkoras, Vladislavas Sirokomlė, Adomo Mickevičiaus vaikai Vladislovas ir Helena), 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai (Zigmantas Sierakauskas, Jokūbas Geištoras, Antanas Jelenskis, Vaclovas Pšibilskis, Feliksas Višloukas) [2].

Fotografas priklausė 1863 m. sukilimo Vilniaus miesto organizacijai. Verbavo į sukilėlių būrius norinčius eiti asmenis, vesdavo juos į Vilniaus bernardinų vienuolyną duoti slaptą priesaiką. Savo fotoateljė už audeklo, kuris buvo naudojamas kaip fonas portretinėms nuotraukoms, slėpė iš Maskvos atvežtus ginklus. 1863 m. gegužę valdžios atsiųsto provokatoriaus buvo išduotas ir suimtas. Jo ateljė buvo uždaryta, įranga ir fotografijos konfiskuotos. Kalintas Vilniaus tvirtovėje, Plikojo (Kreivojo) kalno papėdėje, prie kelio, vedusio į Antakalnį. Fotografas suprato, kad už ginklų laikymą ir verbavimą į sukilėlius bus priskirtas sunkiausių nusikaltėlių kategorijai. Norėdamas išvengti mirties bausmės, pasiprašė į tardymo komisiją ir išdavė savo bendražygius. Po išdavystės A. Korzonas neatlaikė dvasinės įtampos, pakriko jo psichinė sveikata, todėl tris mėnesius buvo gydomas Šv. Jokūbo karo ligoninės psichinių ligonių palatoje. 1864 m. ištremtas į Sibirą [1, 3].

A. Korzono nuotraukos saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lenkų bibliotekoje Paryžiuje, Nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje, Istorijos muziejuje Maskvoje, privačiose kolekcijose [2].

Vilniuje, Panerių seniūnijoje, A. Korzono vardu pavadinta gatvė [4].

Ikonografija

Literatūra ir šaltiniai

1. Junevičius, Dainius. Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas. – Vilnius, 2018. – 790, [1] p.: iliustr., faks.
2. Junevičius, Dainius. Abdonas Korzonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2026 [žiūrėta 2026 04 29]. Prieiga per internetą: <https://bitly.cx/ehV5>.
3. Junevičius, Dainius. Fotografas Abdonas Korzonas: pirmeivis, sukilėlis, išdavikas?. – Iliustr. – Santr. angl., p. 95. – Bibliogr.: 61 pavad. // Kultūros barai. – 2012, Nr. 1, p. 68–77.
4. Abdonas Korzonas. VilniausDNR [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2026 04 29]. Prieiga per internetą: <https://bitly.cx/ferKj>.
5. Abdonas Korzonas // Vilniaus vizija = Vision of Vilnius: 1860–1940 metų fotografijos. – Vilnius, [2022]. – P. 18–31.
6. Matulytė, Margarita. Korzonas Abdonas // Lietuva. – Vilnius, 2012. – T. 3, p. 379.
7. Matulytė, Margarita. Abdono Korzono erdvinių fotografijų kolekcija = Kolekcja stereofotografii Abdona Korzona. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., lenk.. – Santr. angl., p. 19. – Bibliogr. išnašose // Vilniaus fotografijos mokykla. Tęstinumo ir naujų strategijų problemos. – Vilnius, 2008. – P. 7–10.
8. Venclova, Tomas. Korzonas Abdonas. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai: papildymų knyga. – Vilnius, 2023. – P. 77.
9. Junevičius, Dainius. Abdon Korzon – pierwszy fotograf widoków Wilna. – Warszawa, 2021. – 450 p.: iliustr., faks., portr.
10. Plater-Zyberk, Małgorzata. Abdon Korzon – pierwszy fotograf Wilna. – Iliustr. – Santr. liet.,angl. – Bibliogr. išnašose // Vilniaus fotografai. – Vilnius, [2005]. – P. 15–36.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2026