Poetas gimė Kaune, tačiau nuo 1964 m. gyvena Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą, vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje. Jaunystėje yra dirbęs įvairiausių darbų.
Periodikoje yra bendradarbiavęs kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Kultūros barai“ jis yra paskelbęs daug eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius autorius, reiškinius. A. Marčėnas spaudoje debiutavo 1985 m. eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). 1988 m. išleido pirmąją savo knygą – eilėraščių rinkinį „Šulinys“. 1993 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu [7]. A. Marčėno kūryba taip pat yra spausdinta „Poezijos pavasario“, „Poetinio Druskininkų rudens“ ir kituose almanachuose bei užsienio spaudoje.
Poetas labai daug dėmesio skiria eilėraščio formai, skambesiui, rimui, ritmui. Pirmųjų eilėraščių rinkinių lyrika skaidri ir muzikali. Lietuvių poezijoje atgaivino soneto žanrą [11, 12, 15]. Rašytojas išleido poezijos knygas: „Šulinys“ (1988), „Angelas“ (1991), „Dulkės“ (1993), „Metai be žiogo“ (1994), „Vargšas Jorikas“ (1998), rinktinę „50 eilėraščių“ (kartu su poetu S. Parulskiu, 1999), „Dėvėti“ (2001), „Pasauliai“ (2005), „Šokiai“ (2008), „Dievų taupyklė“ (2009), eil. rinkinius: „Eilinė“ (2006), „Ištrupėjusios erdvės“ (2012), „Tuščia jo“ (2014), Viename“ (2015), „Dirbtinis kvėpavimas“ (2017), „Ir“ (2019), „Nieko nebus“ (2020). Su dailininku Š. Leonavičiumi išleido eilėraščių rinkinį vaikams „Žmogaus žvaigždė“ (2004). Lietuvių ir rusų kalbomis išleido poezijos knygą „Декларация об имуществе = Turto deklaravimas“ (į rusų kalbą vertė Georgij Jefremov, Maskva, 2002). A. Marčėnas parašė ir prozos kūrinių: „Būtieji kartiniai“ (2008), „Sakiniai: menkoji eseistika“ (2013), „Kasdienynas“ (2016) [7].
Jo eilėraščiai išversti į anglų, čekų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, švedų vokiečių, ir kitas kalbas. Kūryba įtraukta į lietuvių literatūros mokyklines programas ir vadovėlius [5, 6].
A. Marčėnas ne kartą buvo apdovanotas, jam skirti tokie įvertinimai: 1987 m. prizas už geriausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache, 1989 m. – Zigmo Gėlės literatūrinė premija už rinkinį „Šulinys“, 1994 m. jis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, 1994 m. įteikta „Varpų“, 1999 m. skirta Julijono Lindės-Dobilo literatūrinė premija, 2004 metų vaikų poezijos knyga pripažinta A. Marčėno „Žmogus žvaigždė“, autoriui įteikta Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija, 2005 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2008 m. – Jotvingių literatūrinė premija, 2013 m. – Jono Aisčio literatūrinė premija, 2013 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos premija už eilėraščių rinkinį „Tuščia jo“, 2011 m. skirta Austrijos vyriausybės stipendija kaip vienam geriausių Vidurio ir Rytų Europos rašytojų, 2020 m. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi [4, 7, 10].
Poetui 2005 m. skirta Vilniaus mero premija už lyrikos rinktinę „Pasauliai“. Poetas sako: „Neskirstau savo poezijos kokiomis nors temomis, tiesiog rašau eilėraščius, bet Vilnius yra labai svarbi erdvė mano poezijos topografijoje. Mano visos knygos yra susietos su Vilniumi, todėl nemanau, kad mano naujoji knyga „Pasaulis“ yra išskirtinė šiuo požiūriu“ [1].
Poetas sudarė rinktinės poezijos leidinį „Iš Vilniaus į Vilnių“ (Vilnius, 2008), kuris gausiai iliustruotas fotografo Algimanto Kunčiaus Vilniaus vaizdų nuotraukomis.
A. Marčėnas yra sukūręs eilėraščių apie Vilnių. Vilnietiškos temos yra eilėraštyje „Beždžionių tiltas“ (iš rinkinio „Pasauliai“ (Vilnius, 2005)). Vaizdo įrašą žr. adresu: https://bit.ly/4ah9kYQ. Poeto rinkinyje „Eilinė“ (Vilnius, 2006) keli eilėraščiai skirti Vilniui („Mano Neris“, „Plikledis Katedros aikštėje“, „ Žiedlapis kris į tenai“). 1998 m. leidinyje „Poezijos pavasaris“ yra eilėraštis „Pirmos Velykos Šeškinėj“, kituose rinkiniuose yra eilėraščiai „ Literatų gatvė“, „Užupio eilėraštis“ ir kt.
Literatūrologė Donata Mitaitė sakė, jog „galima jį pavadinti ir Vilniaus poetu, tačiau ne to Vilniaus, kuris spindi turistų atvirukuose, o kiek apšiurusio, apgriuvusio, padūmavusio, bet tikro miesto ir tikros istorijos poetu“ (žr. adresu).
Poeto A. Marčėno kūrybą nagrinėja įvairūs literatūros kritikai – Valentinas Sventickas, Viktorija Daujotytė, Donata Mitaitė, Audinga Peluritytė-Tikuišienė ir kiti. 2008 m. išleista Valentino Sventicko monografija „Šitas Aidas, šitas Marčėnas“ [14]. Ši knyga parašyta gyvosios kritikos kalba.
Viktorijos Daujotytės knygoje „Balsai ir sambalsiai: Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Rimvydas Stankevičius“ pateikiama A. Marčėno kūrybos kritika ir interpretacija [3]. Viktorijos Daujotytės knygoje „Esė apie poeziją ir esimą“ taip pat minimas A. Marčėnas [2]. Apie A. Marčėną rašoma ir Vytauto Kubiliaus knygoje „XX amžiaus literatūra“ (Vilnius, 1996, p. 645–647). Knygoje „Literatūros klasikos interpretacijos: 20 lietuvių rašytojų tekstų interpretacijos pavyzdžiai ir patarimai mokiniams ir jų mokytojams“ [6] taip pat nagrinėjama jo kūryba. Pavartyti verta ir Giedriaus Viliūno sudarytą leidinį: „Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002)“ [11], Ritos Tūtlytės leidinį „Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita“ [16]. Apie poetą rašoma „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ (Vilnius, 2001), enciklopedijoje „Lietuva“ [10], kituose informaciniuose leidiniuose. Yra informacijos internete [7].
Žurnale „Tarp knygų“ sudarytas poeto 50-mečio jubiliejui skirtas bibliografinis sąrašas [13].
Poetai A. Marčėnui skyrė eilėraščių. Tai Vytauto Stankaus „Dovana Aidui Marčėnui“ antologijoje „Naisių vainikas“ (Vilnius, [2016], p. 300), Juozo Erlicko „Sėdžiu prie tuščio staliuko“ („Viršūnės ir kelnės arba tūkstantis ir viena naktis su Ezopu“, Vilnius, 1995, p. 296–297) ir kt.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Apdovanotas už eilėraščius apie Vilnių: [Vilniaus mero prizu už poeziją apie Vilnių apdovanotas poetas A. Marčėnas]. – Portr. – Pagal Eltą // XXI amžius. – 2005, birž. 1, p. 8; Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3RkXJze>.
2. Daujotytė, Viktorija. Esė apie poeziją ir esimą. – Vilnius, 2001, p. 87–96.
3. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Balsai ir sambalsiai: Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Rimvydas Stankevičius. – Vilnius, [2019], p. 146–159.
4. 2005 m. Lietuvos nacionalinių premijų laureatai: [tarp laureatų – poetas Aidas Marčėnas – už klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę poezijos knygose „Dėvėti“ (2001), „Žmogus žvaigždė“ (2004), „Pasauliai“ (2005)] // Metai. – 2006, Nr. 1, p. 155–156.
5. Lietuvių literatūros konspektas abiturientui: rašytojų gyvenimas ir kūryba, kontekstai / Onutė Baumilienė, Irena Kanišauskaitė, Loreta Mačianskaitė, Marius Mikalajūnas, Eglė Patiejūnienė, Dalia Satkauskytė, Nijolė Šervenikaitė, Dainius Vaitiekūnas, Saulius Žukas. – Vilnius, [2014], p. 169–173.
6. Literatūros klasikos interpretacijos: 20 lietuvių rašytojų tekstų interpretacijos pavyzdžiai ir patarimai mokiniams ir jų mokytojams / [sudarytojas Giedrius Viliūnas]. – Vilnius, 2001, p. 310–324.
7. Marčėnas Aidas. Lietuvos rašytojų sąjunga [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-09-07]. Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3NlmuKm>.
8. Marčėnas, Aidas. Šįkart apie gyvenimą: [pokalbis su poetu A. Marčėnu] / kalbėjosi Daina Parulskienė. – Portr. // Šiaurės Atėnai. – 1996, gruod. 7, p. 3.
9. Marčėnas, Aidas. Vaikystė Antakalnyje giliai įstrigo atminty: Rasose gyvenantis poetas, nacionalinės premijos laureatas Aidas Marčėnas į praeitį žvelgia su nostalgija, kurią iki šiol jaučia Antakalniui: [pokalbis su rašytoju Aidu Marčėnu / užrašė] Indrė Pepcevičiūtė. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2012, lapkr. 10, priedas „Antakalnis“, p. 5.
10. Mitaitė, Donata. Marčėnas Aidas. – Iliustr. // Lietuva: enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 3: Biografijos, p. 685.
11. Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002) / sudarė Giedrius Viliūnas. – Vilnius, 2003, p. 164– 167, 182–184, 417.
12. Rėklaitytė, Akvilė. „Iškvėptojo“ žodžio poetas: [apie Aido Marčėno kūrybą]. – Portr. – Bibliogr. išnašose // Gimtasis žodis. – 2008, Nr. 7, p. 15–21, Nr. 8, p. 13–19; Prieiga per internetą: <https://bit.ly/41hJdNa>.
13. Sukanka 50-metų poetui, kritikui Aidui Marčėnui (g.1960): bibliografija // Tarp knygų. – 2010, 7/8, p. 40–41.
14. Sventickas, Valentinas. Šitas Aidas, šitas Marčėnas: monografinė studija.– Vilnius, 2008. – 195, [1] p.: iliustr., portr.
15. Šiukščius, Vygantas. Aido Marčėno šuliniai: [apie A. Marčėno kūrybą]. – Iliustr. // Tarp knygų. – 1993, Nr. 9, p. 25–26.
16. Tūtlytė, Rita. Šiuolaikinė lietuvių poezija: keli aspektai: [taip pat ir apie A. Marčėno poeziją] // Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita. – Vilnius, 2006, p. 186–200.
Parengė: Levonija Meškelevičiūtė (Vilniaus SCB ), 2023