1936–1940 m. mokėsi Nevočių (Šilalės r.) pradinėje mokykloje, 1941–1946 m. – Šilalės gimnazijoje. 1946 m. už aktyvius ryšius su partizanais suimtas, kalėjo Šilutės ir Vilniaus kalėjimuose, o nuo 1949 m. – Spasko lageryje (Kazakstanas). 1954 m. grįžo į Lietuvą, baigė keturias vidurinės mokyklos klases Kaune. 1955–1960 m. studijavo Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą [2, 5]. Baigęs universitetą, 1960–1962 m. mokytojavo Vilniaus rajono Laurų 8-metėje ir Nemenčinės vidurinėse mokyklose. 1962–1965 m. mokėsi Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose [ 2, 3, 9].
1965–1991 m. – Vilniaus universiteto filologijos fakulteto anglų kalbos dėstytojas. Įkūrė anglų kalbos audiovizualinį centrą, kuriame, įdiegus modernias technologijas, studentai galėjo mokytis gyvos anglų kalbos. Nuo 1965 m. pradėjo filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. „Mano archyve yra ne vieno dešimtmečio Vilniaus universiteto istorija, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 metais. Tam skirtų renginių filmuota medžiaga yra 16 milimetrų kino juostoje, kuri dar nė karto nebuvo leista per kino projektorių. Esu sukaupęs didžiulį universiteto studentų kultūrinio gyvenimo archyvą bei daugybę svarbių žinomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimų įrašų“, – viename interviu sakė Vilniaus metraštininkas [1, 4]. Prasidėjus Sąjūdžiui, A. Kentra fiksavo svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius. Parengė 1991-ųjų metų Sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms, 1994–1996 m. rėmė čečėnų tautos laisvės kovą [2, 3]. Jo archyve įamžinta gausybė renginių Vilniuje, žymių Lietuvos žmonių. A. Kentra prisidėjo kuriant tautinį, lietuvišką Vilniaus universitetą. Jo iniciatyva Centriniai rūmai buvo puošiami gobelenais, freskomis tautine bei istorine tematika. Idėją įgyvendinti padėjo žymūs menininkai: Stasys Eidrigevičius, Rimtautas Gibavičiaus, Šarūnas Šimulynas, Antanas Kmieliauskas, Petras Repšys, Ramutė Jasudytė, Vytautas Valius, Stanislovas Kuzma ir kt. [2, 5]. 1989 m. kartu su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų – „Miško brolių” – draugiją. Draugijos lėšomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre (Labdarių g. 10 / Totorių g. 9). Iš griuvėsių draugijos prikeltą pastatą siekiama nacionalizuoti. Dėl pastato iki šiol vyksta teismai [7].
A. Kentra 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. – Vyčio kryžiaus ordinu, 2002 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. 2008 m. už aktyvų rūpinimąsi Lietuvos istoriniu bei materialiuoju paveldu apdovanotas Kalbos premija [8]. 2013 m. jam suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas.
2010 m. buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ [10]. 2016 m. Albinui Kentrai įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už gyvenimą, skirtą Vilniui [7].
Apie A. Kentrą ir jo šeimą plačiai rašoma knygoje „Šilalės valsčius“ [2], taip pat „Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“ [6]. Tautos metraštininko biografiją rasime žinyne „Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos valstybės metraštis“ [3], „Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas“ (Kaunas, 2009). Knygoje „Anglų kalbos slėpinių pavilioti: prisiminimų kaleidoskopas“ (Vilnius, 2019) spausdinamas A. Kentros interviu apie audiovizualinės laboratoriją įkūrimą Vilniaus universitete. Universiteto anglų kalbos dėstytojos Lilijos Talmantienės atsiminimuose rašoma ir apie A. Kentros veiklą universitete (p. 240–244). Apie A. Kentrą yra straipsnių periodikoje, internete.
A. Kentra mirė 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniuje. Palaidotas Šilalės miesto kapinėse (žr. adresu).
Literatūra ir šaltiniai
1. Ambrazas, Goda. Metraštininkas A. Kentra archyvą tebeslapsto. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2013, rugpj. 30, p. 24.
2. Girdzijauskas, Juozas. Albinas Kentra: [biografija]. – Iliustr. // Šilalės valsčius. – Vilnius, 2006. – P. 716–738.
3. Kentra Albinas // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos valstybės metraštis, 1990–2010. – Kaunas, 2013. – P. 495.
4. Kentra, Albinas. Atverti dar ne visi metraštininko lobiai: [pokalbis su Albinu Kentra] / užrašė] Birutė Vyšniauskaitė. – Iliustr. // Sostinė. – 2013, geg. 11, p. 5.
5. Kentra, Albinas. „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“: [pokalbis su „Miško brolių” draugijos pirmininku, filologu, VU audiovizualinės laboratorijos įkūrėju, metraštininku A. Kentra] / kalbino Gediminas Kajėnas. – Iliustr. // Kelionė. – 2017, Nr. 11, p. 10–23.
6. Kentra, Albinas. Partizanų šeima ir jos bunkeris: [apie Kentrų šeimą] // Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998). – Vilnius, 1999. – P. 366–369.
7. Mičiulienė, Jūratė. „Miško broliai“ vis dar kovoja: [apie bandymus nusavinti draugijos „Miško broliai” lėšomis atkurtą istorinį pastatą Vilniuje, Totorių g.9 /Labdarių g. 10]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2017, geg. 23, p. 1, 10, 11.
8. Pranckevičius, Kęstutis. Kalbos premijos laureatas brangina laisvės kovotojų indėlį. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2008, gruod. 30, p. 7.
9. Pranckevičius, Kęstutis. Tautos metraštininkas: [apie visuomenininką, pedagogą, buvusį politinį kalinį, partizaną A. Kentrą]. – Iliustr. // XXI amžius. – 2009, kovo 27, p. 1, 8; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/03/27/susi_02.html>.
10. Už ypatingus nuopelnus – ypatingi medaliai: [apie apdovanojimą medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, minimas ir A. Kentra] / parengė Agnė Vaitasiūtė. – Iliustr. // Respublika. – 2010, rugs. 25, p. 13.
Parengė Danguolė Dainienė (VAVB), 2017