Algirdas Martinaitis. Nuotr. iš kn.: 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai: [apžvalgų ir biografijų rinkinys]. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 795–796.

1978 m. baigė studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (LVK) (prof. Eduardo Balsio kompozicijos kl.). 1987–1990 m. buvo Rusų dramos teatro darbuotojas, 1995–1998 m. Akademinio dramos teatro muzikinės dalies vedėjas. Muzikas yra Lietuvos kompozitorių sąjungos narys [12, 14, 20, 22, 23].

A. Martinaitis kuria simfoninę, kamerinę, choro muziką aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Kai jis debiutavo kartu su bendraminčiais „neoromantikų“ kartos kompozitoriais, jo kompozicijos išsiskyrė ypatingu poetiškumu ir giliu emociniu poveikiu. Jo ankstyvieji opusai: „Paskutinių sodų muzika“, „Rojaus paukščiai“, „Cantus ad futurum“. Šį „gamtos ciklą“ vainikavo kamerinė kantata-koncertas „Cantus ad futurum“ (1982), kuri tapo savotišku šios kompozitorių kartos manifestu [5, 6, 21].
Kompozitorius dalyvauja šiuolaikinės, elektroninės, eksperimentinės muzikos festivaliuose. Sukūrė „Pradžios ir pabaigos knygą“. Tai 8 savarankiškų dalių ciklas, kuris aprėpia nuo George’o Orwello dvasios persunktos naujakalbės („Septyni gyvulizmo priesakai“) iki sirenų bei galandymo staklių („Arma Christi“) garsų ir Biblijos motyvų persmelkto „Abaddon“ (1993) [7, 8, 9, 11].
Sukūrė kūrinių kameriniams instrumentiniams ansambliams: „Paskutinių sodų muzika“ obojui, violončelei, fortepijonui ir mušamiesiems (1979), „Meilės verksmažolė“ obojui, klavesinui ir violončelei (1979), „Rojaus paukščiai“ elektrinei violončelei (arba saksofonui) ir fonogramai (1981), „Gyvojo vandens klavyras“ 2 fortepijonams ir fonogramai (1983), „Muzikinė auka“ obojui, altui ir kontrabosui (1994), „Atmintys“ obojui, kanklėms ir išilginei fleitai (1995), „Arma Christi“ trombonui, fortepijonui, marimbai ir kontrabosui (1996); kūrinių orkestrui: „Negrįžtantis koncertas“ 2 fleitoms, arfai, klavesinui ir kameriniam orkestrui (1985), „Anabasis“ simfoniniam orkestrui (1986), „Nebaigtoji simfonija“ (1995), „Artizarra“ styginių orkestrui (2001), koncertą smuikui ir simfoniniam orkestrui „Europos periodo parkas“ (2002), „Muzikinė auka“ 4 dainininkėms, obojui, arfai ir altui (1984), „Sakmė apie šūdvabalį“ (1990), „Bičių žmogus“ –  kūrinys styginių kvartetui ir sutartinių giedotojoms (2001); kūrinių atskiriems instrumentams: „Muzikinis momentas M. K. Č.“ (1984), „Siloamo tvenkinys“ (1993) fortepijonui, „Muzikinė auka“ altui (1996), „Gija“ obojui (1997), „Strazdo mokinys“ fleitai (1997) [17]. A. Martinaičio partitūrose – jam artimų kompozitorių muzika [13].
Yra sukurta opera vaikams „Avinėlio teismas“ (1996), oratorijų „Laiškas visiems tikintiesiems“ (2001) bei „Gailestingumo altorius“ (2007), kūrinių chorui: „Prakalba į malonųjį klausytoją“ (1986), „Ūtos“ moterų chorui (1986), „Gailestingumo mišios“ (2008). Itin svarbi dabartinės kūrybos sritis – religinė muzika [4, 19, 24].
Jo muzika nuolat atliekama autoriniuose koncertuose Lietuvoje bei naujosios muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje: Baltijos muzikos festivalyje Stokholme (1992), Vale of Glamorgan festivalyje (JK, 1996), „Probaltica“ (Lenkija, 1997), „Varšuvos rudens“ festivalyje (1999), „MaerzMusik“ (Vokietija, 2003), ISCM Pasaulio muzikos dienose Vilniuje (2008), Uzedomo muzikos festivalyje (Vokietija, 2009), Bratislavos muzikos festivalyje (Slovakija, 2011) ir kt. [11].
A. Martinaitis yra muzikos, dramos spektaklių, kino filmų, vaizdo įrašų, pasakų pastatymų autorius. Jo sukurta muzika filmams: „Aušros sūnūs“ (1998), „Nykšt-pykšt-tukai“ (1999)). Išleista vinilinė plokštelė „Cantus ad futurum / Paserbenčio dainos / Rojaus paukščiai“ (1988), „Dagilėlis“ DVD (2007), muzika Marcelijaus Martinaičio meilės lyrikos albumui (1997), CD albumas „Čiurlionis Quartet – F. Schubert“, A. Martinaitis – „Mirtis Ir Mergelė = Der Tod Und Das Mädchen“ (1999), „Vilniaus mergelė“ (Aldonos Liobytės pasakos motyvu, 2013) [21, 25].
Muzikas yra bendraautorius vadovėliui: Lietuvių muzikos antologija: 10 klasei / [sudarytojas Eduardas Balčytis] (Vilnius, 2001) 4 kompaktiniai diskai.
Kompozitoriaus kūriniai spausdinami rinkiniuose [15, 16].

Kompozitorius buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1989). A. Martinaitis yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius (2000). Kūrėjo multimedijinė kompozicija „Teisingojo žodžio malda“ 2004 m. buvo išrinkta geriausiu metų elektroakustiniu kūriniu. LATGA-A Aukso žvaigždė įteikta populiariausio kompozitoriaus nominacijoje (2008). Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas dukart: už muziką spektakliams „Sirano de Beržerakas“ (rež. Algimantas Pociūnas, Šiaulių dramos teatras) ir „Life Life“ (2009) (rež. Jurij Popov, Lietuvos rusų dramos teatras). Kompozitorius apdovanotas Lietuvos kompozitorių sąjungos M. K. Čiurlionio premija (2011). Auksinis scenos kryžius skirtas už muziką spektakliui „Eglutė pas Ivanovus“ (2012) (rež. Jonas Vaitkus, Lietuvos rusų dramos teatras) [1].

1997 m. jis pelnė Šv. Kristoforo premiją už muziką teatrui bei 2010 m. kompozitoriui Algirdui Martinaičiui už naujus muzikinius projektus suteikta Vilniaus mero premija [12, 14].

Muzikas apie svajonę būti vilniečiu internete sakė: „Man, kaimo žvirbliui iš Paserbenčio alksnynų ir karklynų, Vilniaus vardas nuo mažumės jau buvo girdimas, kadangi ten jau „poetavo“ brolis Marcelijus. Iš primityvios „radijuškos“, besiklausant „negražių simfonijų“ (kaip sakydavo tėvai), jau svajojau apie Vilnių, – iš kur sklinda muzika, kur rašoma poezija, kur kitaip šviečia saulė. Tos naujos saulės kaip mokslo šviesos begal norėjosi, kaip ir būti kompozitoriumi, nors to žodžio dar, matyt, nelabai besupratau… 1965 metais, penkiolikmetis, atvykau į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą“ (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija. – aut. pastaba) (žr adresu).

Serijoje „Lietuvos menininkai“ 2009 m. pasirodė projekto vadovės Dalios Kutavičienės leidinys (CD-ROM) „Kompozitorius Algirdas Martinaitis“ [10]. 1998 m. pasirodė Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus darbas „Kompozitorius Algirdas Martinaitis“ [Vaizdo įrašas] dokumentinis filmas (DVD) [18].

Apie kompozitorių rašoma leidiniuose: „1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [12], „Kas yra kas Lietuvoje“ 20/21 [14], „Alma Mater musicalis“ [2], yra straipsnių internete [3].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Aleksandravičius, Algimantas. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Gedimino ordino kryžiaus Riteris, kompozitorius Algirdas Martinaitis. Vilnius, 2000: [fotografija : reprodukcija] // Aleksandravičius, Algimantas. Žemaitėjė – mona meilė. – Vilnius, 2013. – P. 221.
2. Algirdas Martinaitis: [bibliografija] // Alma Mater musicalis. – Vilnius, 1994, p. 16–17.
3. Algirdas Martinaitis. Biografija. Lietuvos muzikų sąjunga [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-03-27]. Priega per internetą: <http://parduotuve.muzikusajunga.lt/>.
4. Einu [Garso įrašas]: menininkai, tarp jų ir A. Martinaitis pasakoja apie Dievą, maldą, klaidą, stebuklą, kryžių, pašaukimą, šventes, Bibliją, šventumą / skaito Eglė Čekuolytė. – Vilnius, 2010. – 1 garso diskas CD.
5. Gaidamavičiūtė, Rūta. „Giedok…“: [apie kompozitorių A. Martinaitį]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 1990, saus. 27, p. 4.
6. Gerulaitis, Viktoras. Iš sodų ir paukščių prieblandos: [apie kompozitorių A. Martinaitį]. – Portr. // Gimtas kraštas. – 1995, rugs. 28, p. 7.
7. Gerulaitis, Viktoras. Vakarai su mano „Šventąja Trejybe“. III Algirdui. Raudančiam // Gerulaitis, Viktoras. Perone su Alfredu Schnittke.– Vilnius, 2022. – P. 85–100.
8. Goštautienė, Rūta. Nemokantis kalbos, bet pilnas kalbėjimo: [apie kompozitoriaus A. Martinaičio muzikinį ciklą „Pradžios ir Pabaigos knyga“]. – Portr. // 7 meno dienos. – 1996, geg. 10, p. 3.
9. Jauna muzika: [pokalbis su kompozitoriumi A. Martinaičiu]. – Druskininkai, 1990, p. 17–30.
10. Kompozitorius Algirdas Martinaitis / [aut. ir projekto vadovė Dalia Kutavičienė]. – Vilnius, 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM).
11. Manvydas, Arūnas. Pabaigos pradžia?: [apie kompozitoriaus A. Martinaičio autorinį koncertą Vilniuje] // Literatūra ir menas. – 1996, geg. 18, p. 11.
12. Martinaitis Algirdas. – Portr. // 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai: [apžvalgų ir biografijų rinkinys] – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 734–735.
13. Martinaitis, Algirdas. Ką skaito kompozitorius Algirdas Martinaitis: [pokalbis su kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu / parengė] Mindaugas Klusas. – Iliustr. // Lietuvos žinios.– 2015, rugpj. 12, p. 13.
14. Martinaitis Algirdas. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 20/21: [biografinis žinynas]. – Kaunas, [2022], 795–796.
15. Martinaitis, Algirdas. Skrenda baltas paukštis; žodžiai A. Bukanto // O Vilniau, mano Vilniau. –Vilnius, 1991. – P. 42–45.
16. Martinaitis, Algirdas. Vakar ir šiandien; žodž. J. Strielkūno // Žemė bunda. – Vilnius, 1987. – P. 126–128.
17. Martinaitis, Algirdas. Vigilija balsams, žingsniams ir klepsidrai: [pokalbis su kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu / kalbino] Dalia Rauktytė. – Portr. // Pasaulis yra gražus: pokalbiai apie kūrybą. – Vilnius, 2013. – P. 165–172.
18. Matonis, Juozas, Damaševičius, Vytautas. Kompozitorius Algirdas Martinaitis [Vaizdo įrašas].–Portr. – [dokumentinis filmas] [Vilnius], 1998. – 1 vaizdo diskas (DVD): stereo, gars., spalv. (PAL).
19. „Musica humana“ – 50 metų. – Vilnius, 2024. – 518, [1] p. : iliustr., faks., portr.
20. Nacionalinės premijos laureatas Algirdas Martinaitis: [kūrybinė biografija]. – Portr. // Alma Mater Musicalis: koncertai. – Vilnius, 1997, p. 8.
21. Narbutienė, Ona. Giedok, lakštingala, giedok: [apie kompozitoriaus A. Martinaičio kantatą „Cantus ad futurum“] // Literatūra ir menas. – 1983, vas. 26, p. 14.
22. Paulauskis, Linas. Algirdas Martinaitis: Prodigal & Pious. – Portr. // Lithuanian music link. –2005, No. 10, p. 1.
23. Šabasevičienė, Daiva. Muzika kaip teatras // Šabasevičienė, Daiva, Vasinauskaitė, Rasa. Muzika kaip teatras: kompozitorius Faustas Latėnas. – [Vilnius], [2015]. – P. 152–158.
24. Tumasonienė, Violeta. Religinės muzikos atgimimas: Algirdo Martinaičio kūryba. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Nepriklausomybės 20-metis: kultūros lūžiai, pokyčiai ir pamokos, tapatybės problema. – Vilnius, 2010. – P. 89–103.
25. Vilniaus mergelė [Vaizdo įrašas]: [Aldonos Liobytės pasakos motyvais] / Algirdas Selenis, Aurika Selenienė; [prodiuseris Robertas Urbonas; kompozitorius Algirdas Martinaitis; tekstą skaito Vaidotas Martinaitis]. – [Vilnius], 2013 (ACME). – 1 vaizdo diskas (DVD+R) (5 min.).

Parengė: Levonija Meškelevičiūtė (Vilniaus SCB), 2024