Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. – Portr. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 408.
1972 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija). Dirbo mokytoju Klaipėdoje, vėliau laikraščių, žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“, „Kinas“ ir kitų redakcijose korespondentu, redaktoriumi. Poetas įsitraukė į disidentinę veiklą, bendravo su Chartija 77 veikėjais, padėdavo jiems versti tekstus, buvo vienas iš opozicijos leidinio „Vidurio Europa“ redaktorių. 1993 m. vadovavo lietuvių kultūros seminarui Prahos universitete, 1998 m. – T. Masaryko universitete Brno. 2002 m. ir 2003 m. vadovavo čekų kalbos seminarui VDU. Almis Grybauskas yra ilgametis Lietuvos ir Čekijos draugijos narys, prisidedantis prie čekų kultūros puoselėjimo Lietuvoje, čekų autorių kūrybos vertimų bei jų pristatymo. Nuo 1989 m. priklauso PEN klubui [9].
Parašė esė tradicinės ir šiuolaikinės mitologizacijos temomis, recenzijų, straipsnių čekų spaudoje apie Tomą Venclovą, Levą Karsaviną, Antaną Maceiną ir kitus. Išvertė poezijos ir prozos iš latvių, vokiečių, čekų, slovakų, lenkų, prancūzų kalbų. Vertė čekų disidento Milano Kunderos kūrybą, rašė recenzijas [6, 17]. Nuo 1979 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Tobulino čekų kalbos įgūdžius Prahos Karolio universiteto vasaros mokykloje (1984–1985, 1987) [5].
Rašytojas išleido rinkinius: „Spalvoti nuotaikų žibintai“ (1976), „Bandymai apkabinti“ (1978), „Atklydimai“ (1983), „Mugė“ (1988), „Apžvalgos spiralė“ (2006), „Žuvys“ (2007), „Persimainymai, vaidinimai ir kiti tekstai iš laikų, kai skaityti buvo įdomiau nei gyventi“ (2010), „Toli blizga“ (2017).
Mus pasiekė daug autoriaus vertimų iš čekų kalbos: Vaclovo Čtvrteko „Vežiko Šeitročeko keliai“ (1983), Deizės Mrazkovos „Neverk, musmiryte“ (1986; 2005), Milano Danielo „Gyvenimas ir mirtis pasaulio viršūnėse“ (1987), M. Kunderos „Nepakeliama būties lengvybė“ (1993, 2005, 2010, 2016), Milošo Macoureko „Du šimtai senelių“ (1994), Václavo Havelo „Kas žmogaus galioje“ (1994, 1995), M. Kunderos „Nemirtingumas“ (1997, 2003), V. Havelo „Vilties erdvė“ (1997), Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ (2000, 2010), M. Kunderos „Atsisveikinimo valsas“ (2001), M. Kunderos „Juokingos meilės“ (2001), M. Kunderos „Pokštas“ (2002), Jano Patočkos „Eretiški esė apie istorijos filosofiją“ (2002), Patriko Ouředníko „Europeana: Trumpa dvidešimto amžiaus istorija“ (2004), Ladislavo Fukso „Lavonų degintojas“ (2007).
A. Grybauskas nemažai vertė iš lenkų kalbos: Czesławo Miłoszso „Pavergtas protas“ (1995, 2011), Cz. Miłoszo „Ulro žemė“ (1996), Cz. Miłoszo „Pameistrys“ (2002), Cz. Miłoszo „Tėvynės ieškojimas“ (2011), „Czesławo Miłoszo Vilnius: tekstai ir fotografijos“ (sudarė M. Matulytė, tekstus vertė A. Grybauskas, S. Kondratienė, 2012).
Poetas anksčiau vertė iš ukrainiečių, slovakų, vokiečių kalbų: Platono Voronkos „Snieguolės“ (1982), Jozefo Cigerio-Hronskio „Drąsusis zuikutis“ (1983), Miroslavo Valeko „Nerimas“ (1983), Gustavo Meyrinko „Golemas“ (2005).
Kai kurie vertimai publikuoti antologijose ir kolektyviniuose leidiniuose bei periodikoje. Parašė esė tradicinės ir šiuolaikinės mitologizacijos temomis [2].
Poetas buvo apdovanotas: 2000 m. PEN klubo diplomu už geriausią metų vertimą į lietuvių kalbą – J. Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“, 2007 m. skirta Jotvingių premija už eilėraščių knygą „Apžvalgos spiralė“, 2007 m. knyga „Žuvys“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką, 2014 m. skirta Čekijos vyriausybės premija „Gratias Agit“, 2018 m. Poezijos pavasario Kauno miesto savivaldybės Maironio premija už eilėraščių rinkinį „Toli blizga“ (2018) [11].
A. Grybausko eilėraščių rinktinėje „Apžvalgos spiralė“ nemažai eilių skirta Vilniaus senamiesčiui: „Mėnulėnas: Vilniaus Gaonui ir visiems Golemo kūrėjams“, „Apmindžiotas miestas“, „J. Boschas Vilniaus sendaikčių turguje“, „Miestas“ ir kiti [18].
2007 m. rašytojui už poeziją apie Vilnių rinktinėje „Apžvalgos spiralė“ suteikta Vilniaus mero premija [3].
Grybauskas, Almis. Apžvalgos spiralė. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis.
Vertėtų paskaityti Valentino Sventicko monografinę studiją „Keturi portretai“. Tai – knygos autoriaus straipsniai apie jaunesnės kartos poetų kūrybą, tačiau skirta vietos ir A. Grybauskui pristatyti [15]. Apie poetą rašoma Benjamino Kondrato leidinyje „Kūrėjų pėdsakais“ [8].
Apie poetą ir jo kūrybą galima pasiskaityti: „Kas yra kas Lietuvoje“ [4], Vytauto Vanago „Lietuvių rašytojų sąvadas“ [18]. Literatūros ir kritikos apie poetą galima rasti „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ [10].
2007 m. žurnalo „Tarp knygų“ pirmajame numeryje Olga Zimareva parengė ir išspausdino bibliografiją, skirtą rašytojo 60-mečiui, po dešimtmečio Loreta Pakalniškienė parengė poeto 70-mečiui skirtą bibliografiją [13, 14].
Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka parengė sąrašą „Poetas ir vertėjas Almis Grybauskas“ (sudarytojos Genė Dapkevičienė, Jūratė Volungevičienė, 2002), kurį galima rasti Elektrėnų bibliotekoje.
Savaitraštyje „Elektrėnų kronika“ išspausdintas Onos Rasutės Šakienės darbas „Mūsų krašto poezijos grandai“; bibliotekininkės Aleksandros Stankevičienės surinkta medžiaga paskelbta straipsnyje „Savo poetiniu žodžiu jie garsina ne tik Kietaviškes“ (parengė Genovaitė Žigutienė) [12, 16].
Nemažai informacijos periodikoje ir internete [1, 7].
Literatūra ir šaltiniai
1. Almis Grybauskas: kūryba ir „Romanas su čekų ir slovakų kultūra“. Cekijosdraugija.lt [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-09-07]; Prieiga per internetą: <https://cekijosdraugija.lt/almis-grybauskas-kuryba-ir-romanas-su-ceku-ir-slovaku-kultura/>.
2. Almis Grybauskas: prie durų, už kurių daug kas paaiškės: [pokalbis su poetu, vertėju, „Poezijos pavasario“ ir Maironio premijos laureatu / kalbėjosi] Mindaugas Klusas // Lietuvos žinios. – 2018, geg. 19, p. 14.
3. Grybauskas, Almis. Apžvalgos spiralė: poezija, 1975–1987. – Vilnius, [2006]. – 237, [2] p.
4. Grybauskas Almis // Kas yra kas Lietuvoje, 20/21: Lietuvos valstybės metraštis. – Kaunas, 2021. – P. 559.
5. Grybauskas, Almis: „Mano pagrindinius vertimus nulėmė skolos jausmas“: [su poetu, vertėju, kraštiečiu A. Grybausku / kalbėjosi] Erika Malažinskaitė .– Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2015, bal. 17 (Nr. 16), p. 12–14.
6. Grybauskas, Almis. Pirmasis čekų bandymas aptarti lietuvių literatūrą// Kultūros barai. – 2000, Nr. 2, p. 76–78.
7. „Kas žmogaus galioje“ ir „Vilties erdvė“: [pokalbis su Almiu Grybausku / užrašė] Stasys Gudavičius // Vilniaus diena. – 2011, gruod. 23, p. 10.
8. Kondratas, Benjaminas. Almantas Grybauskas // Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius. – Kn. 20: Trakų, Elektrėnų ir Birštono krašte, 2020. – p. 137.
9. Pakalniškis, Ričardas. Almis Grybauskas // Lietuva: enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 2: biografijos, p. 693.
10. Pakalniškis, Ričardas. Almis Grybauskas // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 164.
11. „Poezijos pavasario“ laureatu tapo Almis Grybauskas // Lietuvos žinios. – 2018, bal. 25, p. 13.
12. Savo poetiniu žodžiu jie garsina ne tik Kietaviškes // Elektrėnų kronika. – 2004, Nr. 22 (birž. 4–10), p. 5–6.
13. Sukanka 70 metų poetui, novelistui, vertėjui Almiui Grybauskui: [bibliografinė rodyklė] / parengė Loreta Pakalniškienė // Tarp knygų. – 2017, Nr. 1 (sausis), p. 42.
14. Sukanka 60 metų poetui, vertėjui Almiui Grybauskui: [bibliografija] / parengė Olga Zimareva // Tarp knygų. – 2007, Nr. 1, p. 44.
15. Sventickas, Valentinas. Keturi portretai: monogr. studijos. – Vilnius, 1991. – 201 p.
16. Šakienė, Ona Rasutė. Mūsų krašto poezijos grandai: Rimvydas Stankevičius, Almis Grybauskas, Eugenijus Ališanka // Elektrėnų kronika. – 2012, lapkr. 23–29 (Nr. 47), p. 6–7; Prieiga per internetą: <https:// www.kronika.lt/musu-krasto-poezijos-grandai/>.
17. Tūtlytė, Rita. „Gėlių vaikai“ ir „blogio gėlės“: [minimi A. Grybausko vertimai] // Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002). – Vilnius, 2003. – P. 99–100.
18. Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1996. – P. 489–490.
Parengė: Levonija Meškelevičiūtė (Vilniaus SCB), 2023