Antanas A. Jonynas. Nuotr. iš kn.: 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 503.
Antanas A. Jonynas mokėsi Vilniaus 16-oje vidurinėje mokykloje (dabar Užupio gimnazija). 1976 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1976–1993 m. dirbo „Vagos“ leidykloje redaktoriumi, 1993–1995 m. Baltijos televizijos kultūros laidos vedėju. Nuo 1995 m. dirba kaip laisvas autorius ir vertėjas. 2011–2021 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys. 2011–2018 m. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. A. A. Jonynas yra Lietuvos rašytojų sąjungos ir jos valdybos narys, Lietuvių PEN centro narys. Nuo 2000 m. – poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tarybos pirmininko pavaduotojas [6, 7].
1977 m. debiutavo poezijos rinkiniu „Metai kaip strazdas“. Išleido nemažai eilėraščių rinkinių: „Atminties laivas“ (1981), „Parabolė“ (1984), „Tiltas ir kiti eilėraščiai“ (1987), „Nakties traukinys“ (1990), „Toks pasaulis: mano pažinčių klubas: eilėraščiai Šiaurės Atėnams ir Visatai“ (1995), „Krioklys po ledu“ (1997), „Aguonų pelenai = Mohnasche“ (2002), „Laiko inkliuzai = Inclusions in Time“ (2002), „Lapkričio atkrytis“ (2003), „Ošiantis peizažas“ (2007), „Paskutinės dienos Itakėje“ (2007), „Sentimentalus romansas“ (2009), „Kambarys“ (2011), „Antanas A. Jonynas: 54 sonetai“ (2013), „Vilnius. Upė teka apačioje“ (2013), „Šermukšnis. Pylimo gatvė“ (2016), „Naujieji sonetai: 2018–2020“ (2020), „153 sonetai“ (2023).
Yra sueiliavęs knygų vaikams: „Gyvūnų mažyliai“ (2000), „Mano gyvūnai“ (2000), „Gražiausia Kalėdų knyga“ (2000), „Skambanti ABC. Interaktyvi abėcėlė“ (2020).
Siekdamas apginti uždaromą Užupio biblioteką Vilniuje, sukūrė eilėraštį „Biblioteka“ (žr. adresu).
Poetas sudarė tėvo A. Jonyno publicistikos knygą „Subrendimo metai“ (1987), poezijos rinktinę „Rugsėjo pilnatis“ (2003), lietuviškų ir vokiškų eilėraščių rinktinę „PerVERSmai = VERSschmuggel“ (2017), lietuvių poetų eilių ir menininkų darbų albumą „Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu = Animal that I am (not)“ (2019), A. Jonyno „Prie gyvo šaltinio“, „Atmintis, ugnis, deguonis: iš mūsų laiko Ukrainos poezijos“ (2022). Nemažai poeto kūrinių įtraukta į „Poezijos pavasario“ (Vilnius, 2022), „Šiuolaikinės vokiečių ir lietuvių poezijos = Zeitgenössische Lyrik aus Deutschland und Litauen“ (Vilnius, 2004) ir kitus rinkinius.
Antanas A. Jonynas iš vokiečių kalbos išvertė Johanno Wolfgango von Goethes „Faustą“ (1999, 2003), Gottholdo Ephraimo Lessingo „Nataną išmintingąjį“ (2014), Liudviko Rėzos „Pruteną“ (2023) ir kt., taip pat vertė poezijos, vaikiškų knygų iš vokiečių, latvių, rusų kalbų. Jo paties poezija išversta į anglų, armėnų, gruzinų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, latvių, norvegų, lenkų, rusų, slovėnų, kroatų, švedų ir kitas kalbas.
Poeto išverstos pjesės statomos Lietuvos teatruose: Tankredo Dorsto „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ (pastatyta 2004 m. kaip Kauno valstybinio akademinio dramos teatro, „Menų spaustuvės“ ir SEAS projektas, 2009 m. teatre „Utopia“), T. Dorsto „Aš, Fojerbachas“ (pastatyta 2006 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, 2018 m. Oskaro Koršunovo teatre (OKT), T. Dorsto „Fernandas Krapas man parašė šį laišką“ (pastatyta 2004 m. Kauno mažajame teatre), T. Dorsto „Ponas Paulis“ (nepastatyta), Thomaso Bernhardo „Virš kalnų viršūnių ramuma“ (nepastatyta), Heinerio Müllerio „Filoktetas“ (nepastatyta), Heinricho von Kleisto „Princas Frydrichas Homburgietis“ (nepastatyta). Parašė pjesę vaikams „Cirkas yra cirkas“ (pastatyta 1982 m. Vilniaus „Lėlės“ teatre).
Poeto kūryba versta į užsienio kalbas: „Aguonų pelenai = Mohnasche“ (2002), „Laiko inkliuzai = Inclusions in Time“ (2002), „Antanas A. Jonynas“ (2002), Algis Griškevičius, A. A. Jonynas „Vilnius. The river flows below“ (2013), A. Griškevičius, A. A. Jonynas „Vilnius. Unten fließt der Fluß“ (2013), „Сонеты и другие стихотворения = Sonetai ir kiti eilėraščiai“ (2014), „Camera poetica“ (2016), „Paysage de bruissements“ (2016), „Носталгија предграђа“ (2019).
Antanas A. Jonynas. Šermukšnis. Pylimo gatvė. – Vilnius, 2016. Knygos viršelis
Antano A. Jonyno kūryba įvertinta apdovanojimais: 1978 m. poetas pelnė Zigmo Gėlės literatūrinę premiją už geriausią metų debiutą. 1993 m. „Nakties traukinys“ (1990) pelnė Lietuvos rašytojų sąjungos premiją. 1997 m. rinkinys „Krioklys po ledu“ įvertintas Jotvingių premija. 2003 m. poetui už eilėraščių rinkinį „Lapkričio atkrytis“, įvertintą „Poezijos pavasario“ premija, ir J. W. von Goethes „Fausto“ vertimą paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2015 m. skirta Pauliaus Širvio literatūrinė premija už reikšmingą poetinę kūrybą. 2018 m. pelnė Antano Miškinio literatūrinę premiją už poezijos rinktinę „Šermukšnis. Pylimo gatvė“. 2023 m. apdovanotas „Poezijos pavasario“ prizu už poezijos vertimus iš ukrainiečių kalbos (eilėraščių antologija „Atmintis, ugnis, deguonis: iš mūsų laiko Ukrainos poezijos“ (2022). 2023 m. suteikta Baltijos Asamblėjos literatūros premija už rinkinį „Naujieji sonetai: 2018–2020“ (2020) [6, 7].
Poetui už eilėraščius apie Vilnių skirta Vilniaus mero premija (2008).
Poetas gyvena ir kuria Vilniuje. Vaikystėje gyveno Antakalnio g. 8.
Knygoje „Vilnius. Upė teka apačioje“ publikuojama penkiolika A. A. Jonyno eilių apie Vilnių lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis. Eilės apie Vilnių pradedamos nuo priemiesčių ir judama centro link. Leidinyje atrasime A. A. Jonyno eilėraščių: „Žiūrint nuo Subačiaus gatvės“, „Antakalnis“, „Ūkanotas rytas nuo Karoliniškių šlaitų“ ir kitų [5].
Poeto knygoje „Sentimentalus romansas“ (2009) yra eilėraščių, skirtų Vilniui: „Užupio tiltas“, „Pilies skersgatvis“ ir kitų. Rinktinėje „Iš Vilniaus į Vilnių“ (2008) spausdinami eilėraščiai: „Bekešo kalnas“, „Užupis“. Gausu poeto eilėraščių apie Vilnių periodinėje spaudoje, rinkiniuose: „Piko valanda“ „Vilnius Review“ , „Vario monetų rinkėjas“, „Prie miesto“, „Žvėrynas“, „Pasivaikščiojimas Paneriais“, „Vilnelės gatvė“, „Rotušės aikštėj“, „Senasis Vilnius“, „Toks Justas [iš Justiniškių]…“, „Toks Užupio Donžuanas“, „Toks pasiklydęs Antanas“ (iš rinkinio „Toks pasaulis: mano pažinčių klubas: eilėraščiai Šiaurės Atėnams ir Visatai“), „Vilnelės gatvė“, „Lentpjūvės sugriovimas“ (iš knygos „Atminties laivas“), „Pilies skersgatvyje“, „Prie miesto“ (iš knygos „Nakties traukinys“) ir kiti [7].
Apie Antano A. Jonyno kūrybą rašoma Valentino Sventicko monografinėje studijoje „Keturi portretai“ [10], Vytauto Vanago leidinyje „Lietuvių rašytojų sąvadas“ (Vilnius, 1996) galima rasti informacijos apie poeto kūrybą. Apie poetą ir jo kūrybą galima pasiskaityti leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje 2020/22“ [6], apie kūrybą rašoma literatūros kritikės Ritos Tūtlytės knygoje „Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita“ [11] bei „Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002)“ [9]. Akvilė Galvosaitė ir Dalia Kižlienė parengė leidinį vokiečių kalba „Antanas A. Jonynas“, anglų kalba – „An echo of Vilnius: poems and photography“ [12, 13, 14]. Antano A. Jonyno fotografijos spausdintos fotomenininko Romualdo Rakausko leidinyje „Įkvėpimo žemė“ (Vilnius, 1998). Apie A. A. Jonyną yra informacijos internete [8].
Eilėraščių Antanui A. Jonynui paskyrė rašytojai Almis Grybauskas (eil. „Sugrįžęs laikas“), Aidas Marčėnas (eil. „Peizažas su Antano mėnuliu“), Gintaras Patackas (eil. „Pobūvis: Antanui A. Jonynui“). Aleksas Dabulskis yra parašęs satyrinį eilėraštį, skirtą A. A. Jonynui ir išspausdintą leidinyje „Minus plius“ (Vilnius, 1985).
Petronėlė Grybauskienė parengė leidinių apie poeto kūrybą bibliografinį sąrašą, išspausdintą žurnale „Tarp knygų“ [2, 3] ir kitur [1, 4].
Literatūra ir šaltiniai
1. Antanas A. Jonynas: [biografija ir bibliografija] // Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti… – Klaipėda, 2006. – P. 14–15.
2. Antanas A. Jonynas (g. 1953): [poetas; bibliografija] / parengė Petronėlė Grybauskienė // Tarp knygų. – 2003, Nr. 9, p. 47–48.
3. Antanas A. Jonynas (g. 1953): [poetas, vertėjas, bibliografija] / parengė Petronėlė Grybauskienė // Tarp knygų. – 2013, Nr. 9, p. 42–44.
4. Antanas A. Jonynas – poetas, vertėjas: [bibliografija]. – Portr. // Gimtasis žodis. – 2013, Nr. 11, p. [41].
5. Griškevičius, Algirdas. Vilnius. Upė teka apačioje: [tapyba ir poezija] / Algis Griškevičius, Antanas A. Jonynas. – Vilnius, 2013. – 38, [1] p.
6. Jonynas Antanas A. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 20/21: Lietuvos valstybės metraštis. – Kaunas, [2022]. – P. 612.
7. Jonynas Antanas A. – Portr. // 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 503–504.
8. Jonynas, Antanas A.: Esu gerokai labiau šio nei ano laiko žmogus: poetą ir vertėją Antaną A. Jonyną kalbina Audrius Jakučiūnas // Metai. – 2023, Nr. 11 (lapkritis), p. 78–96; Prieiga per internetą: <https://www.zurnalasmetai.lt/?p=21172>.
9. Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002). – Vilnius, 2003, p. 107–109.
10. Sventickas, Valentinas. Lyrikas: Antanas A. Jonynas // Keturi portretai. – Vilnius, 1991. – P. 62–116.
11. Tūtlytė, Rita. Antanas A. Jonynas: „Atsigręžus atgal suskaudės“ // Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita. – Vilnius, 2006, p. 181–185.
12. An echo of Vilnius: poems and photography. – Vilnius, [2009], p. 43–46.
13. Antanas A. Jonynas: [informacinis leidinys / Deutsch vom Dalia Kižlienė]. – [Vilnius, 2002]. – 1 lankstinys (6 p.).
14. Antanas A. Jonynas / [Antanas A. Jonynas / [Übersetzung: Akvilė Galvosaitė, Saskia und Wolfgang Koeth]. – Vilnius, 2002. – 20, [1] p.
Parengė: Levonija Meškelevičiūtė (Vilniaus SCB), 2024