Gimė garsioje turtais, valdžia ir įtaka Radvilų, laikomų netituluotais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) karaliais, šeimoje [15]. Tėvas – įtakingas LDK didikas, Vilniaus kaštelionas Jurgis Radvila. Motina – gražuolė lenkų didiko duktė Barbora. Brolis – žymus LDK valstybės ir politikos veikėjas Mikalojus Radvila Rudasis [2, 17]. Kita ypač reikšminga to meto valstybės figūra – Mikalojus Radvila Juodasis – Barboros Radvilaitės pusbrolis [2, 3, 9].
Lietuvos istorikas Mykolas Balinskis (Michał Baliński), XIX a. pirmoje pusėje parašęs fundamentalų dviejų tomų istorinį traktatą apie Barborą Radvilaitę – „Pamiętniki o Królowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta“ („Užrašai apie karalienę Barborą, Žygimanto Augusto žmoną“), Radvilų rūmus Vilniuje aprašo šitaip: „Tai buvo iškilnūs mūro rūmai, pastatyti italų architektų. Stūksojo jie nepaprastai gražioje vietoje prie Neries. <…> Pro centrinių kambarių langus buvo matyti platūs abiejų – Aukštutinės ir Žemutinės – pilių mūrai.“ Istoriniai šaltiniai teigia, kad Barbora Radvilaitė gimė būtent šiuose rūmuose, Vilniuje [21, 24].
Barbora Radvilaitė užima ypatingą vietą Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Jos asmenybė ir ją lydėjusios legendos jau daugiau kaip keturi šimtmečiai traukia ne tik mūsų, bet ir kaimyninių kraštų dailininkus, poetus, dramaturgus, istorijos tyrinėtojus. Lenkų istorikas Zbignevas Kuchovičius (Zbigniew Kuchowicz) Barborą Radvilaitę vadina gražiausia ir įdomiausia to meto Europos moterimi [13]. Tačiau į istoriją ji pirmiausia įėjo kaip moteris, kuriai buvo lemta tapti karaliene ištekėjus iš meilės [15]. Be kita ko, Barbora Radvilaitė buvo išsilavinusi didikė – yra išlikę 52 jos rašyti laiškai Žygimantui Augustui, Radvilų šeimos nariams bei Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui [16].
1537 m. Barbora Radvilaitė buvo ištekėjusi už tuometinio įtakingiausio LDK didiko – Vilniaus vaivados, Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto sūnaus Stanislovo Goštauto [2, 9]. 1542 m. Stanislovui Goštautui mirus Barbora Radvilaitė apsigyveno Vilniuje tėvų namuose. Čia sutiko Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą, jį pamilo ir pati sužavėjo visam gyvenimui [15, p. 85]. Prasidėjo slapti judviejų susitikimai. Žygimanto Augusto paliepimu iš jo rūmų į Radvilų namus buvo įrengtas slaptas perėjimas, kuriuo didysis kunigaikštis bet kuriuo metu galėdavo aplankyti savo mylimąją [3]. Po Barboros Radvilaitės namų langais Neries saloje Žygimantas Augustas apgyvendino iš Vakarų Europos atvežtų meilės paukščių – gulbių [11].
Žinios apie šią meilę netrukus pasiekė ir Krokuvą. Kilo nerimas Žygimanto Augusto tėvui Žygimantui Senajam, karalienei motinai Bonai ir Augusto seserims. Būgštauta dėl netinkamo būsimam Lenkijos ir Lietuvos valdovui ryšio, galimų Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vedybų. Tačiau Radvilos visomis išgalėmis rėmė mintį, kad Barbora ištekėtų už karaliaus, tikėdamiesi tokiu būdu dar labiau sustiprinti savo šeimos ir giminės įtaką valstybėje [15, 21]. 1547 m. Vilniuje Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė slapta susituokė [2, 3]. Viešąją bajorijos nuomonę vedybos tiesiog siutino kaip neturintis precedento, negirdėtas dalykas. Galima teigti, kad joks įvykis iki tol Lenkijos istorijoje nebuvo sukėlęs tokios audringos reakcijos kaip Žygimanto Augusto santuoka su Barbora Radvilaite [9, p. 143]. Lenkų bajorija niekaip nesutiko pripažinti Barboros. Matyt, nenorėjo, kad iškiltų galinga lietuvių giminė. Radvilos buvo galingi, turtingi, bet neturėjo karališko kraujo, o pripažinus Barborą, ši giminė galėjo susilyginti su karališkaisiais asmenimis [11, 15]. Žygimanto Augusto ir Barboros vedybos buvo naujas reiškinys Lenkijos ir Lietuvos XVI a. istorijoje – valdovas, nesilaikydamas vidurinių amžių Europos papročių, vedė nekarališkos giminės atstovę. Tai rodo, kad mūsų šalį tuo metu jau buvo pasiekusios Renesanso epochos idėjos ir renesansinės gyvensenos samprata [2, 6].
Nepaisydamas didžiulio karališkosios šeimos ir bajorijos pasipriešinimo, Žygimantas Augustas praėjus trejiems metams po slaptos santuokos vis dėlto ryžosi galutinai įteisinti savo vedybinį ryšį. 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvos katedroje įvyko Barboros karūnacija [3, 7, 15]. Likusius iki ankstyvos mirties mėnesius Barbora Radvilaitė gyveno Vavelyje – Krokuvos karališkuosiuose rūmuose. Prieš mirtį karalienė Barbora išreiškė paskutinę valią būti palaidota savo gimtajame Vilniuje [3]. Be galo puošni ir didinga eisena atlydėjo velionę iš Krokuvos į Vilnių, kur 1551 m. birželio 24 d. įvyko iškilmingos karalienės Barboros laidotuvės. Barbora Radvilaitė buvo palaidota Vilniaus Katedros gotikinėje kriptoje – šalia pirmosios Žygimanto Augusto žmonos Austrijos kunigaikštytės Elžbietos [8, p. 685; 10; 18].
1931 m. patvinus Neriai ir vandeniui užliejus Katedros rūsius buvo atlikti rūsių tyrimai, kurių metu pavyko atrasti užmūrytą gotikinę kriptą su Barboros Radvilaitės palaikais [2, 15].
Apie Barborą Radvilaitę išleista nemažai leidinių įvairiomis kalbomis. Vienas pirmųjų veikalų – Mykolo Balinskio dvitomis „Pamiętniki o Królowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta“ [24].
Lenkijoje išėjo keli leidimai Zbignevo Kuchovičiaus (Zbigniew Kuchowicz) knygos „Barbara Radziwiłłówna”, ji išversta į lietuvių kalba [9].
Išleista Raimondos Ragauskienės studija „Barbora Radvilaitė” [15], istorikų Raimondos Ragauskienės ir Aivo Ragausko knyga „Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems: studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės moterų korespondenciją” [16].
Išleisti du leidimai Marijos Matušakaitės knygos „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai” (Vilnius, 2005, 2008).
2010 m. birželio 9 d. Lietuvos dailės muziejuje buvo surengtas kultūros vakaras „Karališkoji Vilniaus lelija“, kuriame pristatyta šio muziejaus išleista gausiai iliustruota literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės filologinė Barboros Radvilaitės studija „Arčiau Lietuvos“ [5]. Knyga skirta Barboros Radvilaitės asmenybei ir jos atspindžiams Lietuvos kultūroje. Knygos autorė primena trumpą ir trapią Barboros Radvilaitės gyvenimo liniją, pasitelkdama garsiųjų Lietuvos istorikų veikalus ir juose pateiktus faktus. Tekste gausu poetų Juditos Vaičiūnaitės, Marcelijaus Martinaičio eilėraščių, ištraukų iš Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ monologų. Primenamas ir legendinis režisieriaus Jono Jurašo 1972 m. šios pjesės spektaklis Kauno dramos teatre su Rūta Staliliūnaite ir Kęstučiu Geniu pagrindiniuose karališkosios poros vaidmenyse. „Žvelgiu į Barborą Radvilaitę kaip į įžymią Lietuvos moterį, istoriškai žinomiausią, lyg ir tęsdama nesibaigiantį galvojimą apie moteriškuosius likimus“, − rašo Viktorija Daujotytė-Pakerienė [5, 14]. Apie Barborą Radvilaitę rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ (Vilnius, 2006), Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011), Rasos Baškienės knygoje „Moterys istorijos verpetuose: [valdovės, menininkės, mokslininkės, mistikės, herojės, lėmusios miesto ir pasaulio istoriją]“ (Vilnius, 2022) ir kt.
Barbora Radvilaitė priklauso tam nedideliam skaičiui istorinių asmenybių, kurios tapo legendomis ir simboliais. Ji – pripažintas grožio, meilės, žmogiškos laimės ir jos trapumo simbolis. Gražiosios Barboros lūpomis taip kalba poetė Judita Vaičiūnaitė: „Aš čia gimiau. / Aš pavirtau čia Vilniaus renesansu. / Iš čia ir mano žavesys, per amžius neapleidęs…“ [22]. Jos asmenybė ir apie ją sukurtos legendos amžiams įėjo į mūsų istoriją ir kultūrą [12]. Dėl Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorijos Vilnius vadinamas meilės miestu [11].
Barborai Radvilaitei atminti dar XVI a. Musninkuose (Širvintų r.) buvo pastatyta baroko stiliaus koplytėlė. XVIII a. senosios vietoje pastatyta dabartinė mūrinė Barboros koplytėlė, kuri yra išlikusi iki mūsų dienų. 1986 m. koplytėlėje pastatytos pagal skulptoriaus Gedimino Karaliaus projektą sukurtos senųjų skulptūrų kopijos [1].
1979 m. Vilniaus mieste (dabartinėje Vokiečių g.) pastatyta dekoratyvinė skulptūra „Barbora“ – paminklas Barborai Radvilaitei (skulpt. Vladas Vildžiūnas), puošiantis Vilniaus senamiestį [15].
1989 m. Barboros Radvilaitės vardu pavadinta Vilniaus senamiesčio gatvė, besiribojanti su Pilies ir Maironio gatvėmis (Senamiesčio seniūnija) [4].
2000 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 137 buvo įsteigti apdovanojimai Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto medaliais. Barboros Radvilaitės medaliu (dail. Petras Repšys) pagerbiamos labiausiai Vilniui nusipelniusios moterys, siekiant įvertinti vilniečių veiklą įvairiose srityse, skatinti dirbti Vilniaus labui, aktyvinti vilniečių visuomeninę ir labdaringą veiklą [19].
2004 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-496 Barboros Radvilaitės vardas suteiktas Vilniaus Naujosios Vilnios pagrindinei mokyklai [20].
Literatūra ir šaltiniai
1. Baliulis, Algirdas. Musninkai. – Nuotr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. − Vilnius, 2009. – T. 15, p. 616.
2. Bumblauskas, Alfredas. Barbora Radvilaitė. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. − Vilnius, 2002. – T. 2, p. 642-643.
3. Butkuvienė, Anelė. Barbora Radvilaitė. – Portr. // Garsios Lietuvos moterys. − Vilnius, 2007. − P. 55-64.
4. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. − Vilnius, 2000, p. 71, 165, 227-228.
5. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Arčiau Lietuvos: filologinė Barboros Radvilaitės studija. − Vilnius, 2010. − 202, [2] p.: iliustr. − Santr. angl.
6. Gudavičius, Edvardas. Barbora Radvilaitė ir Lietuvos istorija / Edvardas Gudavičius, Aleksandras Šidlauskas // Lietuvos aidas. – 1991, lapkr. 30, p. 5.
7. Jonynas, Ignas. Barbora Radvilaitė. – Portr. // Jonynas, Ignas. Lietuvos didieji kunigaikščiai. – Vilnius, 1996. – P. 326-331.
8. Kojalavičius-Vijūkas, Albertas. Lietuvos istorija. − Vilnius, 1988. − 819, [1] p.
9. Kuchovičius, Zbignievas. Barbora Radvilaitė. − Vilnius, 1991. − 341, [2] p.: iliustr.
10. Kviklys, Bronius. Barbora Radvilaitė, Lietuva ir Vilnius. − Iliustr. // Pasaulio lietuvis. − 1982, Nr. 8-9, p. 4-6.
11. Mičiulienė, Jūratė. Ir karaliai ieško tikros meilės. − Iliustr. // Lietuvos žinios. − 2007, gruod. 12, p. 14-15.
12. Miliūkienė, Irena, Vyčas, Vytautas. Žygimanto Augusto kelias į Barboros Radvilaitės širdį. − Portr. // Lietuvos bajoras. − 2003, Nr.8, p. 6-8.
13. Plečkaitis, Vytautas Petras. Barbora Radvilaitė // Lietuvos istorijos straipsnių ir dokumentų rinkinys. − Vilnius, 1999. − P. 192-195.
14. Pristatyta V. Daujotytės filologinė studija „Arčiau Lietuvos“ [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010-06-30]. Prieiga per internetą: <http://www.skaitymometai.lt/index.php?647939807>.
15. Ragauskienė, Raimonda. Barbora Radvilaitė. − Vilnius, 1999. − 238, [2] p.
16. Ragauskienė, Raimonda. Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems: studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės moterų korespondenciją / Raimonda Ragauskienė, Aivas Ragauskas. − Vilnius, 2001. − 253, [2] p.
17. Ragauskienė, Raimonda. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis: (apie 1515-1584 m.). − Vilnius, 2002. − Vilnius. − 447, [1] p.
18. Sakalauskas, Tomas. „… 1551 metais Krokuvoje mirė … karalienė Barbora Radvilaitė”. − Iliustr. // Sakalauskas, Tomas. Missa Vilnensis. − Vilnius, 2006. − P. 71-83.
19. Sprendimas dėl Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto medalių nuostatų tvirtinimo, 2000-12-20, Nr. 137 / Vilniaus miesto savivaldybės taryba [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010-06-11]. Prieiga per internetą: <http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspxId=2&pavadinimas=D%c4%97l+Barboros+Radvilait%c4%97s+ir+%c5%bdygimanto+Augusto+medali%c5%b3+nuostat%c5%b3+tvirtinimo>.
20. Sprendimas dėl Naujosios Vilnios pagrindinės mokyklos pavadinimo, 2004-08-25, Nr. 1-496 / Vilniaus miesto savivaldybės taryba [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010-06-30]. Prieiga per internetą: <http://www.vilnius.lt/vaktai/default.aspx?id=2&nr=1-496>.
21. Tiškevičius, Konstantinas. Neris ir jos krantai: hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis. − Vilnius, 1992. − 396, [1] p.: iliustr.
22. Vaičiūnaitė, Judita. Kanonas Barborai Radvilaitei: [eilėraštis] // Vaičiūnaitė, Judita. Skersgatvių šešėliais aš ateisiu. – Vilnius, 2002. − P. 82-88.
23. Vladas Vildžiūnas: [apie paminklą Barborai Radvilaitei Vilniaus senamiestyje (skulpt. Vladas Vildžiūnas)]. − Vilnius, 2001, p. [46-55].
24. Baliński, Michał. Pamiętniki o Królowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta. – Warszawa, 1837-1840. − 2 t.
Parengė: Daiva Kiminaitė (VAVB), 2010