Bronislovas Genzelis. Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena. – Vilnius. 2017. Knygos viršelis

Bronislovas Genzelis 1942–1946 m. mokėsi Alytaus pradinėje mokykloje, 1946–1954 m. – Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. studijavo filosofiją Maskvos universitete. Po studijų, 1959–1961 m., dirbo Šiaulių pedagoginiame institute. 1961–1964 m. buvo Istorijos ir archeologijos instituto aspirantas. 1964–1992 m. dirbo Vilniaus universitete. 1969 m. B. Genzeliui buvo suteiktas docento vardas, 1974 m. įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį, 1976 m. – profesoriaus laipsnį. Nuo 1997 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete [2, 5, 7].

B. Genzelio mokslinių tyrimų laukas – Lietuvos filosofijos, kultūros istorija, jos sąveika su lenkų, rusų, vokiečių, latvių, čekų, ukrainiečių kultūromis. Yra parašęs ne vieną knygą: „Kultūrų sąveika“ (1989), „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“ (1972), „Esė apie mąstytojus“ (1986), „Renesanso filosofijos metmenys“ (1988), „Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus“ (1994), „Senovės filosofija“ (1995), „Lietuvos filosofijos istorijos bruožai“ (1997), „Istorija ir mes“ (1998), „Sąjūdis: priešistorija ir istorija“ (1999), „Užverstas puslapis“ (2009) – leidinys, kuriame retrospektyviai vertinami istoriniai įvykiai, buvę svarbūs Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“ (2012). Taip pat B. Genzelis yra vienas iš leidinių „Filosofijos istorijos chrestomatija“ (1977), „Orientas“ (1991) „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Kraševskiui“ (1992) ir kt. sudarytojų. Profesorius yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautoris. Spaudoje išspausdintas ne vienas B. Genzelio straipsnis filosofijos, politikos, istorijos temomis.

Mokslininkas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, ėjo įvairias pareigas. 1988 m. prof. B. Genzelis tapo Lietuvos Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu, pirmajame Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime buvo išrinktas Seimo tarybos nariu. 1990–1992 m. B. Genzelis buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo komisijos nariu. 1992–1996 m. buvo LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas [2, 5, 7].

2000 m. B. Genzelis buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2008 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“, 2008 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2010 m. – atminimo medaliu „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų“ [7].

2020 m. Trakų rajono savivaldybės taryba už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir Trakų kraštui suteikė B. Genzeliui Trakų rajono garbės piliečio vardą [4].

B. Genzelis gimtajame Aukštadvaryje gyveno iki 1942 metų. Profesorius puoselėjo glaudų ryšį su kraštu, iš kurio yra kilęs. Trakų viešosios bibliotekos išleistoje knygoje „80 žingsnių iki šiandien“, kurioje išspausdintas skyrelis apie bibliotekas B. Genzelio gyvenime, mokslininkas rašė: „Dabar kiekvieną savo naują knygą padovanoju Aukštadvario ir Trakų skaitytojams. Bendravimas su Aukštadvario ir Trakų bibliotekomis gaivina vaikystės prisiminimus. Pajutau, kas yra gimtinė, kurią apleidau vos aštuonmetis. Ir trakiškiu buvau apie metus, tačiau Trakuose ir vėliau dažnokai lankydavausi“ [6].

B. Genzelio atsiminimai apie gimtinę, Atgimimą išspausdinti leidiniuose „Aukštadvaris“ (2002), „Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990“ [5]. Apie savo politinę veiklą profesorius rašė atsiminimų ir apmąstymų knygoje „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ [3]. Ši profesoriaus atsiminimų ir apmąstymų knyga aprėpia kone visą jo sąmoningo gyvenimo laikotarpį – nuo ankstyvosios jaunystės iki šių dienų. Pratarmėje autorius rašė: „Atsitiktinai vaikystėje perskaityta Platono „Sokrato apologija“ nukreipė mano gyvenimą keliu, kuriuo ir žengiu“. Filosofas pažymėjo, kad priskirtų savo knygą prie istorinės publicistikos žanro. Knygoje spausdinami anksčiau periodikoje skelbti jo straipsniai, taip pat autoriaus įvairiomis progomis sakytos kalbos ir nauji tekstai. Rašoma apie žymias Lietuvos asmenybes: Vytautą Merkį, Meilę Lukšienę, Justiną Marcinkevičių, Vandą Zaborskaitė ir kt. Leidinys iliustruotas nuotraukomis ir dailininko Kęstučio Kazimiero Šiaulyčio sukurtais B. Genzelio šaržais. Leidinio viršelyje – žymaus fotografo Antano Sutkaus 1995 m. daryta nuotrauka.
Apie B. Genzelį taip pat rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], leidiniuose „1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [7], „Kas yra kas Lietuvoje 2000“ (2000), „Kas yra kas Lietuvoje 2015“ (2015), „Kas yra kas Vilniaus apskrityje 2003“ (2003) ir kt. Rajoninėje ir respublikinėje spaudoje išspausdinta interviu, straipsnių.

Bronislovas Genzelis mirė 2023 m. gruodžio 18 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse [1, 2].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Atsisveikinimas I: [apie į paskutinę kelionę išlydėtą signatarą, profesorių Bronislovą Genzelį. Gruodžio 21-ąją jis palaidotas sostinės Antakalnio kapinėse. Signataras mirė gruodžio 18 d., jam buvo 89-eri] – Portr. // Vakaro žinios. – 2023, gruod. 22, p. 2.
2. Genzelis Bronislovas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6, p. 555; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/bronislovas-genzelis>.
3. Genzelis, Bronislovas. Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena. – Vilnius, 2016.  – 302, [1] p.: iliustr., portr.
4. Bronislovui Genzeliui įteiktas Trakų rajono savivaldybės garbės piliečio ženklas ir pažymėjimas: [kraštiečiui, filosofui, politikui, visuomenės veikėjui, signatarui Bronislovui Genzeliui kovo 11 d., Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės dienos iškilmingo minėjimo metu Trakuose, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė oficialiai įteikė Trakų rajono savivaldybės garbės piliečio ženklą-medalį ir garbės piliečio pažymėjimą] / Trakų rajono savivaldybės inf. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2021, kovo 19, p. 1.
5. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai, 1990. – Vilnius, 2000, p. 81–82.
6. Trakų viešoji biblioteka: 80 žingsnių iki šiandien. – [Trakai], 2020, p. 179.
7. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – 2, p. 397.

Parengė: Regina Rancevienė (Trakų SVB), 2022; 2024