Trakų krašto istorijoje yra ryškūs keli periodai, apie kuriuos yra nemažai rašyta ir tyrinėta. Trakų kunigaikštystė (1345–1413) buvo laikoma beveik lygia su LDK ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse [4]. Trakų vaivadija (1413–1795) sudaryta vietoje Trakų kunigaikštystės. Tai buvo antroji pagal plotą ir rangą LDK vaivadija po Vilniaus vaivadijos. Jos branduolį sudarė Trakų apskritis – 26 valsčiai [3]. Trakų apskritis arba pavietas (1796–1950) buvo įkurti 1796 m. po trečiojo Žečpospolitos padalijimo. Carinės Rusijos laikais (1796–1915) sudarius gubernijas, Trakų apskritis buvo priskirta prie Vilniaus gubernijos [5]. Trakų rajonas (1950–2000) buvo sudarytas 1950 m. iš 32 buvusios Trakų apskrities apylinkių [3]. 1995 m. įsigaliojus „Vietos savivaldos įstatymui“ įsteigta Trakų rajono savivaldybė. Nuo 2000 m. pagal Lietuvos respublikos teritorijos administracinę reformą rajonas buvo reorganizuotas. Administracinį rajoną sudaro 8 seniūnijos: Aukštadvario, Grendavės, Lentvario, Onuškio, Paluknio, Rūdiškių, Senųjų Trakų, Trakų, 3 rajono miestai (Lentvaris, Trakai, Rūdiškės) ir 2 miesteliai (Aukštadvaris, Onuškis). 2008 m. Trakams suteiktas kurortinės teritorijos statusas [1]. Tai gerokai pakeis miesto gyvenimą, suteiks naujų galimybių svečiams ir turistams [7].

1991 m. Trakai užmezgė draugystės ryšius su Vokietijos miestu Reine. 1996 m. buvo pasirašyta Trakų-Reinės partnerystės sutartis. Išsamiai apie miestų bendradarbiavimą, veiklą, efektyvumą ir pozityvumą rašoma knygoje „Trakų – Reinės miestų partnerystė: pokyčius skatinanti partnerystė“ [14]. Knyga išleista paminėjus Trakų-Reinės miestų partnerystės 20-metį. Leidiniu buvo siekiama įprasminti partnerystės veiklą ir rezultatyvumą.

Trakų žemės herbas išsirutuliojo iš Trakų kunigaikščių antspaudų. Jau XIV a. viduryje Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto antspauduose vaizduojama šarvuoto kario figūra. Istorinis Trakų žemės herbas vienas seniausių ir gražiausių Lietuvos teritorinių simbolių. Atsiradęs Trakų kunigaikščio Kęstučio antspauduose XIV a. jis išliko iki 1795 m. t. y. net keturis šimtmečius. Siekiant jį išsaugoti kaip istorinę relikviją nutarta Trakų istorinį herbą palikti Trakų rajono savivaldybei, kuri yra vienintelė tikroji senosios heraldikos paveldėtoja. Atkurtą Trakų žemės istorinį herbą Trakų rajonui Lietuvos respublikos Prezidentas patvirtino 1998 m. vasario 5 d. [11].

Trakų rajono savivaldybė užima 1 208 km². Trakų rajono savivaldybės gyventojų skaičius – 33 899, iš jų mieste gyvena 17 914, kaime – 15 985 žmonės (2013 m.). Gyventojų sudėtis pagal lytį: moterų – 17 998, vyrų – 15 901 [3]. Gyventojų tautinė sudėtis: lietuvių – 52,9 % , rusų – 8,5 %, lenkų – 33,1 %. Rajone taip pat gyvena baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai, karaimai bei kitų tautybių atstovai [12].

Trakų rajonas – vienas ežeringiausių rajonų Lietuvoje. Čia tyvuliuoja per du šimtus ežerų ir keturiolika tvenkinių. Didžiausi ežerai yra Galvės (361 ha), Vilkokšnio (336 ha), Skaisčio (285 ha), taip pat poilsiautojų pamėgta Akmena (270 ha). Giliausia Galvės ežero vieta yra 46,7 m. Ypač ežeringa pietvakarinė rajono dalis – čia išsidėstęs Aukštadvario ežerynas. Šioje teritorijoje telkiasi per 40 vienas už kitą įdomesnių ir patrauklesnių ežerų. Pietine rajono dalimi teka Merkys, šiaurine – Neris, vakarine – Verknė, centrine – Strėva ir Bražuolė. Upės yra sraunios ir vandeningos. Rajone plėtojamas turizmas, miškininkystė, privatus žemės ūkis. Daugiausia turistams skirtų poilsiaviečių ir sodybų sutelkta – Trakuose ir Aukštadvaryje [11]. Trakų rajono kultūros ir gamtos vertybėms saugoti ir puoselėti įsteigti keli parkai: Aukštadvario regioninis parkas, Trakų istorinis nacionalinis parkas ir dalis Neries regioninio parko [7]. Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992 m., jo plotas 17 032 ha. Saugomos teritorijos tinklą sudaro: 1 gamtinis rezervatas (Mergiškių), 7 kraštovaizdžio draustiniai (Mergiškių, Saloviškių, Spindžiaus, Strėvos, Verknės aukštupio, Verknės, Vilkokšnio), 4 hidrografiniai draustiniai (Antakmenių, Strėvos, Tabaliukų, Verniejaus), 1 botaninis draustinis (Skrebio), 1 botaninis – zoologinis draustinis (Verknės), 1 archeologinis draustinis (Mošos), 1 urbanistinis draustinis (Aukštadvario) [7].

Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m., jo plotas 8 150 ha, rezervatai užima 42,0 ha, draustiniai – 393,0 ha. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas Lietuvoje. Nuo 1998 metų Trakų istorinį nacionalinį parką globoja Lietuvos respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Trakų istorinio nacionalinio parko tinklą sudaro: 2 kultūriniai rezervatai (Trakų Salos ir Pusiasalio pilių, Senųjų Trakų piliavietės), 1 archeologinis draustinis (Senųjų Trakų), 1 urbanistinis draustinis (Trakų senamiesčio), 1 kraštovaizdžio architektūros (Užutrakio parkas), 2 architektūros draustiniai (Senųjų Trakų kaimo, Varnikėlių ir Serapiniškių kaimų), 1 kraštovaizdžio draustinis (Kudrionių), 3 hidrografiniai draustiniai (Galvės ir Akmenos ežerų, Bražuolės upelio aukštupio), 1 botaninis-zoologinis draustinis (Varnikų), 1 ornitologinis draustinis (Plomėnų) [7]. Neries regioninis parkas įsteigtas 1992 m., jo plotas 10 524 ha. Trakų rajonui priklauso tik 1 – Bražuolės botaninis draustinis [7]. Trakų istorinis nacionalinis parkas šiuo metu yra vienintelis Europoje tokio tipo – istorinis nacionalinis parkas. Jis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą [10]. Nedidelėje teritorijoje yra sukauptas milžiniškas Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo potencialas. Tai didžiulis turistinis resursas ir bazė turizmo plėtrai juo labiau, kad Trakų istorinio nacionalinio parko vertybės yra visai šalia didžiausio ir dinamiškiausiai besiplėtojančio Lietuvos miesto – sostinės Vilniaus [10].

Šiam parkui skirta nemažai publikacijų. Minėtinas straipsnių rinkinys „Trakų istorinis nacionalinis parkas – UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose: poreikis ir galimybės“ [10]. Straipsnių autoriai Gintaras Abaravičius, Valentinas Baltrūnas, Jurgis Bučas, Giedrė Filipavičienė, Jonas Glemža, Tomasz Grygiel, Jonas Ivoška, Kęstutis Kilkus, Andželika Kriaučiūnienė, Birutė Lisauskaitė, Mariusz Mierzwiński, Virgilijus Poviliūnas, Martynas Purvinas, Marija Purvinienė ir daugelis kt.
Išleista profesoriaus, humanitarinių mokslų habilituoto daktaro, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštovaizdžio katedros įkūrėjo Jurgio Bučo monografija „Trakų istorinis nacionalinis parkas = Trakai Historical National Park“ (Vilnius, 2015). Vienas iš leidinio parengimo ir leidybos rėmėjų – Trakų rajono savivaldybė. Pirmojoje monografijos dalyje „TINP – unikali kraštovaizdžio vertybių saugykla“ – Trakų istorinis nacionalinis parkas pristatomas kaip unikali kraštovaizdžio vertybių saugykla, pateikiama TINP kūrimo idėjų istorija, aptariamos parko vertybės ir reikšmė, jo medžiaginių ir regimųjų išteklių pokyčiai ir panaudos aktualijos. Tekstą papildo iliustracijos, kartografinės schemos ir žemėlapiai. Antrojoje dalyje „Vietovės savastis“ pristatomas Trakų ežerynas, pelkės, miškai. Plačiau apžvelgiama Senųjų ir Naujųjų Trakų istorija, pilys ir piliavietės, sakralinės vietos, dvarų sodybos, parkai ir palivarkai, karaimų veiklos paveldas ir žmonės, viešosios pagarbos vietos ir kt. Trečioji knygos dalis skirta TINP parko kultūros vertybių analizei ir vertinimui, aptariama šiandieninė paveldosaugos, paveldotyros, paveldotvarkos, paveldonaudos samprata ir aktualijos. Leidinys iliustruotas geros kokybės nuotraukomis. Yra reziumė anglų, rusų ir lenkų kalbomis.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos leidinys „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“ (Vilnius, 2010) supažindina su penkiais didžiaisiais Trakus juosiančiais ežerais – Galve, Skaisčiu, Akmena, Totoriškių ežeru, Luka. Knygoje pateikiamas šių ežerų vietovardžių sąrašas, kurį sudaro 343 vietovardžiai. Leidinys iliustruotas batimetriniais ežerų planais. Šia knyga siekiama atkreipti dėmesį į toponimijos šaltinį, galintį atverti galimybes moksliniams istorinės erdvės tyrimams.Kai kurie Trakų rajono lankytini objektai:

MUZIEJAI

Trakų istorijos muziejus (Trakai, Kęstučio g. 4).
Karaimų etnografinė paroda (Trakų istorijos muziejus) (Trakai, Karaimų g. 22).
Sakralinio meno ekspozicija paroda (Trakų istorijos muziejus) (Trakai, Kęstučio g. 4).
Aukštadvario vidurinės mokyklos kraštotyros-buities muziejus (Aukštadvaris, Technikumo g. 1, „Aukštadvario seniūnija“).
Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos geologijos muziejus (Lentvaris, Klevų alėja 26, „Lentvario seniūnija“).
Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos istorijos muziejus (Lentvaris, Klevų alėja 26, „Lentvario seniūnija“).
Senųjų Trakų Kęstučio vidurinės mokyklos literatūrinis muziejus (Senieji Trakai, „Senųjų Trakų seniūnija“).
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos muziejus (Trakai, Birutės g. 48).
Trakų vidurinės mokyklos istorijos muziejus (Trakai, Birutės g. 44).
Irklavimo muziejus (Trakai, Karaimų g. 93A).

PAMINKLAIS Trakų rajone pagerbti šie žmonės:

Algirdas Kazlauskas – Lietuvos gynėjas, vyresn. policininkas, 1991 m. liepos 31 d. nužudytas Medininkų pasienio poste (Δ Vaikšteniai, „Rūdiškių seniūnija“).
Ričardas Kazlauskas – gamtosaugininkas (Δ prie Stirnių piliakalnio ir Saidės upelio, „Lentvario seniūnija“).
Vasilijus Makejevas – sovietinis partizanas (Δ Inklėriškių miške, prie buvusios Trakų brigados partizanų bazės, „Rūdiškių seniūnija“).
Donatas Malinauskas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, agronomas (Δ Onuškis, Onuškio bažnyčios šventorius, „Onuškio seniūnija“).
Šv. Rokas – šventasis. Paminklas pastatytas 2004 m. (skulpt. Juozas Lebednykas) (Δ Onuškis, centrinė aikštė, „Onuškio seniūnija“).
Vytautas Didysis – Lietuvos Didysis Kunigaikštis, gimęs Senuosiuose Trakuose (Δ Trakai; prie kelio Trakai-Senieji Trakai, „Senųjų Trakų seniūnija“). Vytauto Didžiojo kelias. 1998–2000 m. projektą įgyvendino Trakų istorinis nacionalinis parkas. Pastatyti devyni koplytstulpiai, simbolizuojantys Vytauto Didžiojo gyvenimą ir nuopelnus: Šv. Jurgis, Šv. Kazimieras, „Pabėgimas į Egiptą“, Šv. Kotryna, Pieta, Vytautas Didysis, Kęstutis ir Birutė, Šv. Benediktas ir Švč. Mergelė Marija su kūdikiu (prie kelio Trakai–Senieji Trakai, „Senųjų Trakų seniūnija“).
Jonas Paulius II – popiežius, šventasis. 2015 m. rugsėjo 12 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos šventoriuje pašventintas šventojo Jono Pauliaus II paminklas (Δ Trakai, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos šventorius). Trakų bazilika yra įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.

PAMINKLINĖMIS LENTOMIS Trakų rajone įamžinti šie žmonės:

Simonas Firkovičius – karaimų dvasininkas-hazanas, poetas, tautosakos rinkėjas, karaimų kalbos ir tikybos mokytojas (Trakai, Karaimų g. 42).
Stanislovas Mikulionis – architektas, Trakų miesto ir pilių tyrinėtojas, kultūros paveldo vertintojas (Trakai, Kęstučio g. 4, Trakų istorijos muziejaus pastatas). Atminimo lenta atidengta 2017 m. spalio 19 d.
Augustinas Savickas – dailininkas, Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatas (Trakai, Vytauto g. 19). Atminimo lenta atidengta 2019 m. birželio 25 d.
Seraja Šapšalas – filologijos mokslų daktaras, orientalistas, profesorius, karaimų dvasinis ir pasaulietinis vadovas (Trakai, Karaimų g. 22, Karaimų etnografinės parodos pastatas).
Gintaras Žagunis – Lietuvos gynėjas, pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m. gegužės 19-osios naktį, žuvęs pasienietis (Trakai, Birutės g. 42).

ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI

Paminklinis akmuo, pastatytas 2004 m., švenčiant Paluknio 310-ties metų jubiliejų, ant buvusios ir sudegintos Paluknio bažnyčios pamatų (Paluknys, „Paluknio seniūnija“).

Paminklinis akmuo, pastatytas minint 1409 m. Didžiojo kunigaikščio Vytauto funduotos Trakų parapinės mokyklos 580-ąsias metines (pastatytas 1989 m., prie tuometinės Trakų 2-osios vid. mokyklos (dabar Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija) (Birutės g. 48).

Paminklas Onuškio miesteliui „Šv. Rokas“ (skulpt. Juozas Lebednykas), pastatytas 2004 m. (Onuškis, Onuškio centrinė aikštė, „Onuškio seniūnija“).

Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis, pastatytas XVIII a. kaip miesto įkūrimo sukakties paminklas ar skelbimų stulpas, 1969 m. restauruotas (arch. Stanislovas Mikulionis) (Trakai, Karaimų ir Vytauto gatvių sankirta).

Du paminkliniai kryžiai 1863 m. žuvusiems sukilėliams, pastatyti 1933 m. (Mamavys, „Paluknio seniūnija“).

Vyčio kryžiaus paminklas 1945 m. gegužės 4 d. enkavedistų nužudytiems partizanams atminti, pastatytas 2005 m. (Pagelužys, „Rūdiškių seniūnija“).

Paminklas „Geležinio vilko“ rinktinės partizanams, žuvusiems 1945 m. Pagelužio kaime (Tiltų kapinės, „Rūdiškių seniūnija“).

Paminklas 1946 m. nužudytiems partizanams ir jų rėmėjams atminti (skulpt. Jonas Jagėla), pastatytas 1999 m. (Grendavė, „Grendavės seniūnija“).

MEMORIALINĖS LENTOS

2017 09 18 Trakuose atidarytas Totorių skveras ir atidengta paminklinė lenta, skirta totorių apgyvendinimo Lietuvoje 620-osioms metinėms (prie Trakų rajono savivaldybės pastato, Vytauto g. 33).

2018 05 15 atidengta atminimo lenta, skirta prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų gegužės 15 dieną, po ilgos sovietmečio sąlygotos pertraukos Trakuose pirmą kartą viešai susibūrusiai Lietuvos karaimų bendruomenei (Trakai, Karaimų g. 29).

2021 m. atidengta atminimo lenta „Žydų alėja“, skirta pažymėti buvusios sinagogos vietą, į kurią vedė taisyklinga medžių alėja (Rūdiškės, „Rūdiškių seniūnija“).

2021 06 29 atidengta atminimo lenta, skirta 1831 metų sukilimui atminti (Drabužininkai, „Aukštadvario seniūnija“).

2022 06 23 atidengta atminimo lenta, skirta 1941 m. birželio sukilimui atminti (Rubežius, „Senųjų Trakų seniūnija“).

MENO OBJEKTAI

Skulptūros:

„Šaltinis“ (skulpt. Romualdas Kvintas) (Trakai).
„Gėlių angelas“ (skulpt. Juozas Lebednykas) (Onuškis, „Onuškio seniūnija“).
„Moteris su knyga“ (skulpt. Jonas Kasparavičius) (Rūdiškės, „Rūdiškių seniūnija“).
„Rūpintojėlis“ (Paluknys, „Paluknio seniūnija“).
„Šv. Marija“ (skulpt. Juozas Lebednykas) (Onuškis, „Onuškio seniūnija“).

Projektas „Tūkstantmečio ženklų takas“, pristatytas visuomenei 2009 m. Jungtinės kaimo bendruomenės „Užugiriai“ ir Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pastangomis. Įrengta „Angelų kalva“ – penkiasdešimt keturi angelai (Bražuolė, netoli posūkio į Užtrakio dvarą, kelio Trakai–Rykantai antrame kilometre, „Trakų seniūnija“).

2009 m. buvo įsteigta Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija, kurios vienas iš tikslų – telkti Trakų krašto amatininkus, menininkus, tautodailininkus bei visus kuriančius žmones ir populiarinti jų veiklą (plačiau žr. asociacijos svetainėje adresu).

Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos įkūrėjos ir pirmininkės Dominykos Semionovės sudarytas leidinys „Šimtmečio delnuose“ (Trakai, 2020) pristato Trakų krašto meistrus, amatininkus, atlikėjus, dailininkus, supažindina su svarbiausiomis bendruomenių šventėmis, edukacinėmis programomis, tradiciniais patiekalų receptais, pasakoja apie religinę ir etninę krašto įvairovę, aktualias etninės kultūros raiškas.

Skaitytojus aptarnauja Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2 miesto filialai ir 15 kaimo filialų [15, 16].

Trakų rajone leidžiami du rajoniniai laikraščiai:

Nuo 1988 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. – „Galvė“ (ne kartą keitusi pavadinimus: 1943 m. – „Partizanų šūkis“, 1944 m. – „Trakiečių šūkis“, 1950–1962 m. – „Pergalės vėliava“, 1963–1988 m. – „Spartuolis“). 2019 m. gruodžio 20 d. išėjo paskutinis numeris, spausdinto laikraščio leidyba nutraukta.

  Antrasis rajono laikraštis – nuo 1988 m. leidžiama „Trakų žemė“. Abu laikraščiai – savaitraščiai [8].

Trakų rajone paminėtini šie kraštotyrininkai. Tai Trakų viešosios bibliotekos buvusi Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Jadvyga Kulikienė, kuri už publikacijas knygnešystės ir daraktorystės tema 1992 m. pripažinta Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos kraštotyrinio-publicistinio S. Gimžausko konkurso nugalėtoja ir apdovanota P. Skorinos medaliu. Tiltų kaimo filialo išskirtinis bruožas – kraštotyros veikla. Filialo vedėjai Elenai Žilinskienei už kraštotyros darbą „Tiltų kaimo istorija XVIII–XX a.“ suteiktas Garbės kraštotyrininkės vardas (2000 m., Lietuvos Respublikos kraštotyros draugijos X suvažiavime). Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinėje mokykloje veikia kraštotyros muziejus ir jaunųjų kraštotyrininkų būrelis, kuriems vadovauja lietuvių kalbos mokytojas Jonas Mišeikis. Kraštotyros būrelis periodiškai leidžia leidinėlį „Lietuva – tai aš ir Trakai“.

Literatūra ir šaltiniai