Mokėsi Gudakiemio ir Rūdiškių vidurinėje mokyklose, Panevėžio hidromelioracijos technikume. Dirbo įvairius darbus, buvo laisvas fotografas, žurnalistas. Kelis dešimtmečius gyveno Senuosiuose Trakuose – Vytauto Didžiojo gimtinėje [1]. Dar mokydamasis mokykloje, pradėjo fotografuoti, surengė nemažai fotografijų parodų, dalyvavo įvairiuose literatūros konkursuose. Sukūrė Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras“ emblemą. V. Žemaičio straipsniai ir fotografijos spausdinti rajoninėje ir respublikinėje spaudoje. Eiles publikavo Trakų literatų almanachuose „Nematuokime laiku: Trakų krašto neįgaliųjų poezija“ (Vilnius, 1997), „Paparčio žydėjimas“ (Trakai, 2001), „Trakuvos poezija“ (Trakai, 2004), „Trakuvos literatų kūryba“ (Trakai, 2010 ), „Trakų krašto literatai“ (Vilnius, 2015), „Trakų krašto literatai – 20“ (Trakai, 2020). V. Žemaitis buvo Lietuvos neįgaliųjų draugijos Trakų skyriaus tarybos, „Vilniaus Gervėčių“, „Vilniaus ir Lietuvos Vytautų“ klubų narys [2].
2010 m. už „žmogiškojo kapitalo ugdymą, kultūrą, meną, bendradarbiavimą“ buvo apdovanotas Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacijos II laipsnio diplomu ir medaliu [2].
2019 m. V. Žemaitis apdovanotas Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacijos savivaldybės mero padėka už „bendrosios gyventojų kultūros vystymą, etnokultūros tradicijų puoselėjimą, tautinių mažumų kultūros plėtrą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą“ [3, 4].
Vytautas Žemaitis eilėraštyje „Aplankyki Senuosius Trakus“ apie savo gimtinę rašo: „Jei tu eisi per gimtąją šalį / Nuo pat jūros lig Vilniaus kalvų, / Tu užsuk į šį grožio kampelį, / Kurs vadinas Senų Trakų vardu“ [4, p. 33].
2019 m., minint Vytauto Žemaičio 70-ąjį jubiliejų, buvo išleista Onos Trapuilaitės-Virganavičienės knyga „Gyvenimas su fotoaparatu“. Knygoje pristatoma V. Žemaičio biografija, darbai ir veikla, publikuojama kūryba. Taip pat apie V. Žemaitį rašoma Trakų krašto literatų almanachuose „Nematuokime laiku: Trakų krašto neįgaliųjų poezija“ (Vilnius, 1997), „Paparčio žydėjimas“ (Trakai, 2001), „Trakuvos poezija“ (Trakai, 2004), „Trakuvos literatų kūryba“ (Trakai, 2010), „Trakų krašto literatai“ (Vilnius, 2015), „Trakų krašto literatai – 20“ (Trakai, 2020), Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais“ (Vilnius, 2020), periodikoje [1, 5].
Vytautas Žemaitis mirė 2023 m. gegužės 30 d. Senuosiuose Trakuose. Palaidotas Senųjų Trakų parapijos kapinėse [6].
Literatūra ir šaltiniai
1. Buinickaitė, Dana. Nuo eilėraščių delne – iki fotografijų Seime: [apie Senųjų Trakų gyventoją – literatą ir fotografą Vytautą Žemaitį]. – Iliustr. // Galvė. – 2007, liep. 27, p. 4.
2. Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacijos 2009: [Trakų rajono savivaldybės 2009 m. nominantai]. – Iliustr. // Galvė. – 2010, vas. 19, p. 1, 2.
3. Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacijos 2019 m.: [Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo apdovanojimų nominantai]. Trakų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-06-02]. Prieiga per internetą: <https://www.trakai.lt/gyventojams/kultura/kunigaikscio-vytauto-didziojo-apdovanojimai/4257>.
4. Trepuilaitė-Virganavičienė, Ona. Gyvenimas su fotoaparatu. – Kaišiadorys, 2019. – 35, [1] p.: iliustr.
5. Vytautas Žemaitis apie save…: [autobiografija] // Trakų žemė. – 2007, liep. 28, p. 4.
6. Vytautas Žemaitis (1949 05 18–2023 05 30): [nekrologas]. – Portr. // Trakų žemė. – 2023, birž. 2, p. 8.
Parengė: Julija Pulokienė (Trakų SVB), 2013; Regina Rancevienė (Trakų SVB), 2023