Trakų seniūnija

Trakų seniūnija – viena iš aštuonių Trakų rajono savivaldybės administracinių dalių, su administraciniu centru Trakų mieste, kuriame yra savivaldos institucijos, mokymo, gydymo ir kultūros įstaigos. Ribojasi su Lentvario, Senųjų Trakų, Rūdiškių seniūnijomis ir Elektrėnų savivaldybe. Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija buvo įkurta 1995 m. liepos mėn. 1 d. sujungus Trakų apylinkę ir Trakų miesto meriją.

Seniūnijos teritorijoje yra 117 kaimų. Didžiausi Žaizdrių (540 gyventojų), Jovariškių (260 gyventojų), Bražuolės (350 gyventojų), Bagdanonių (160 gyventojų), Babriškių (133 gyventojai) [2].
Seniūnija užima 14146 ha plotą. Iš jų 1150 ha užima Trakų miestas [2]. Seniūnija išsiskiria ežerų, pelkių ir vaizdingų aukštumų gausa. Apie 16% seniūnijos teritorijos užima vandens telkiniai. Teritorijoje yra 36 ežerai, kurių didžiausi yra Akmenos, Galvės, Skaisčio, Babruko, Plomėnų, Totoriškių, Bernardinų ( Lukos), Nerespinkos ir kt. Apie 7% vandenų naudojama rekreacijai. 40% užima miškai, iš kurių 85 % yra valstybiniai, 15% privatūs.
Trakų seniūnijos teritorijoje gyvena 9000 gyventojų. Trakų mieste apie 5600 gyventojų
Seniūnijoje yra 33 kapinės [2].

2003 metais Trakų seniūnijoje įsikūrusi bendruomenė „Santalka” jungia net septynias – Trakų, Naujasodžio, Užugirių, Miškinių, Dvarčių, Bražuolės, Trakų Žūkų, Varnikų gyventojų bendruomenes [3].

Seniūnijos teritorijoje yra daug saugotinų kompleksų, didele dalimi įeinančių į Trakų istorinio nacionalinio parko, įkurto 1991 metais ir užimačio 8200 ha plotą teritoriją. Apie Trakų seniūnijos rezervatus ir draustinius rašoma J. Aukštaičio knygoje „Lietuvos nacionaliniai parkai“. Trakų seniūnijoje prie saugomų teritorijų yra priskirti: Bražuolės archeologinis draustinis9 ha, apimantis II tūkst. pr. Kr. pab. – XV a. Bražuolės piliakalnį su IX – XII a. Bražuolės pilkapynu.
Didžiausias pagal plotą, užimantis net 1532 ha yra Kudrionių kraštovaizdžio draustinis apimantis Kudrionių girią, Jogeliškių, Kunigaikštinės, Panevėžės, Suslonių, Naujadvario, Signalų, Katiliškių kaimais, II tūkst. pr. Kr. pab. – I tūkst. po Kr. Daniliškių piliakalniu su gyvenviete ir Sasonės, Bitiškių, Ilgučių, Kūdrių, Suslonių ežerais. Šio draustinio teritorijoje iškyla aukščiausia Trakų aukštumos vieta – Nuobariškių kalnas (228,8 m virš jūros lygio) [3], kurio teritorijoje yra Daugirdiškių miškas, Daniliškių kaimas su kapinaitėmis ir Daniliškių piliakalnis [1].
Daniliškių kaimo architektūros draustinio, užimančio 29,76 ha ir apimančio Daniliškių kaimą su dirbamais laukais, apsuptą Kudrionių girios, tikslas – išsaugoti, išlikusias senas etnografines sodybas, želdinius, kitus kaimo elementus.
Pietrytinėje Trakų istorinio nacionalinio parko dalyje į rytus nuo Trakų miesto yra Varnikų botaninis – zoologinis draustinis, apimantis Varnikų mišką, Baluošos, Jurgelės, Ulgelio ežerus su Varnikų – Ilgelio pelke.
Apsaugoti į „Lietuvos raudonąją knygą“ įrašytas retas augalų ir paukščių rūšis yra įkurtas Plomėnų ornitologinis draustinis500,64 ha ir užimantis Plomėnų pelkę su Plomėnu ežeru. Draustinio teritorijoje yra Plomėnų, Dūbninkų, Būklių kaimai.
Bražuolės hidrografiniame draustinyje saugomas Bražuolės upelio aukštupys ir Bražuolės piliakalnis. Kaip rašo J. Aukštaitis knygoje „Lietuvos nacionaliniai parkai“, Bražuolės piliakalnis yra vienas didžiausių Lietuvoje. Jo aikštelė užima 2 ha.
Galvės ežero374,53 ha ir Akmenos ežero 374,93 ha hidrografiniai draustiniai saugo šių ežerų ir jų pakrančių gamtinę struktūrą [ 3].
1954 metais Trakų seniūnijoje, Miciūnų kaime, buvo įkurta biblioteka, kuri 1994 metais perkelta į Bražuolės kaimą ir pervadinta Bražuolės kaimo biblioteka. Joje sukaupta apie 5254 spaudinių, paslaugomis naudojasi virš 200 vartotojų. 2008 metais bibliotekoje pradėjo veikti viešasis interneto prieigos taškas (VIPT) su 5 kompiuterizuotomis vietomis.
Biblioteka kaupia, saugo, informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro 80 fizinių vnt. dokumentų. Kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių yra apie 250 [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Aukštaitis, Julius. Trakų istorinis nacionalinis parkas. – Iliustr. // Aukštaitis, Julius. Lietuvos nacionaliniai parkai.- Vilnius, 1996. – P.112 –116.  
2. Trakų seniūnija. – Iliustr. žml. // Vadovas Trakų r. savivaldybės seniūnijų gyventojams. – Trakai, 2007. – P. 28 – 29.
3. Trakų seniūnijos bendruomenė „Santalka” [interaktyvus] 2007 [žiūrėta2011-01-07].Prieiga per internetą:<http://www.santalka.puslapiai.lt/Aiskinamasis_rastas_TrakuINP_ribu_planui.doc>.
4. Trakų viešoji biblioteka. Tekstinė 2009 metų veiklos ataskaita [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-04-23]. Prieiga per internetą:<http://www.lnb.lt/doc/lbc/ataskaitos/2009/Traku_raj_2009.pdf>.

Parengė: Virgilija Michejeva (Trakų VB Bražuolės filialas), 2011.