Daniliškės

Daniliškės – kaimas Trakų rajono savivaldybėje, Trakų seniūnijoje. Kaimas įsikūręs Kudrionių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, priskiriamoje Trakų istoriniam nacionaliniam parkui [4].

Daniliškių kaime yra Šv. Trejybės cerkvė, 2018 m. įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, senosios sentikių kapinės. Šalia kaimo telkšo Sasonės ežeras, stūkso Daniliškių piliakalnis, dar vadinamas Totorių kalnu, Kopiecu. Daniliškėse įsikūrusi viena seniausių sentikių bendruomenių Vilniaus krašte [3, 5].

Potašenko, Grigorijus. Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė. – Vilnius, [2023]. Knygos viršelis

Potašenko, Grigorijus. Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė. – Vilnius, [2023]. Knygos viršelis

Apie Daniliškes, šalia jų esantį piliakalnį ir aplinkybes, lėmusias sentikių įsikūrimą kaime, rašoma leidinyje „Trakų istorinis nacionalinis parkas“ [4]. Daniliškių piliakalnis aprašomas „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5], Gedimino Isoko ir Antano Tervydžio knygoje „Trakų urėdijos miškų istorija“ [2]. Kaimo architektūra ir Daniliškių piliakalnis minimi leidinyje „Trakų rajonas“ (2011). Jurgio Bučo knygoje „Trakų istorinis nacionalinis parkas“ [1] rašoma apie Daniliškių kūrimąsi ir raidą, kaime įsikūrusią sentikių bendruomenę, Daniliškių piliakalnį. Linos Leparskienės knygoje „Vietiniai“ (2019) pateikiamas vietos gyventojos pasakojimas, kuriame atsiskleidžia Daniliškių bendruomenės gyvenimas. 2023 m. pasirodė Grigorijaus Potašenko knyga „Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė“ [3], kurioje pristatoma sentikių bendruomenės istorija, rašoma apie Šv. Trejybės cerkvę, bendruomenės narius.

2018 m. televizija „Aidas“ sukūrė dokumentinį filmą „Žemės ir laiko prakalbinimas. Sentikių Daniliškės ir Salkininkai“ (rež. Lina Leparskienė) [3].

Daniliškių piliakalnis datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia. Atlikus archeologinius Daniliškių piliakalnio tyrimus, rasta pirmo tūkstantmečio lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos. Gyvenvietėje ir piliakalnio šlaituose yra kultūrinio sluoksnio liekanų [5]. Daniliškių kaimas pradėjo kurtis po 1548 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto pradėtos Valakų reformos, kuri paskelbta 1557 m. Po Nikono reformos, bėgdami nuo persekiojimo, Daniliškėse įsikūrė sentikiai. Literatūroje rašoma, kad 1817 m. pirmą kartą paminima Daniliškių cerkvė, buvusi dvarininkų Riomerių valdose. Apie 1926 m. Daniliškių sentikių bendruomenė pasistatė dabartinę cerkvę [1, 3, 4].

Kaime yra Daniliškių piliakalnis, Šv. Trejybės cerkvė [2, 3].

Leidinyje „Trakų istorinis nacionalinis parkas“ minimas pasakojimas apie Daniliškių piliakalnio atsiradimą. G. Potašenko knygoje „Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė“ užsimenama apie legendą, kuri pasakoja apie Daniliškių kaimo įkūrėją [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bučas, Jurgis. Trakų istorinis nacionalinis parkas. – Vilnius, 2015, p. 19, 20, 28, 30, 32, 70, 167, 169–170, 190, 191.
2. Isokas, Gediminas. Trakų urėdijos miškų istorija / Gediminas Isokas, Antanas Tervydis. – Vilnius, 2008, p. 19.
3. Potašenko, Grigorijus. Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė. – Vilnius, [2023]. – 87, [1] p.: iliustr., faks., portr.
4. Trakų istorinis nacionalinis parkas. – [Kaunas], 1999, p. 36, 37.
5. Zabiela, Gintautas. Daniliškių piliakalnis. – Nuotr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 469. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/daniliskiu-piliakalnis/>.

Parengė Regina Rancevienė (Trakų SVB), 2026