Seniūnijos plotas 14 tūkst ha. Teritorijoje daugiau kaip 70 km. kelių. Žvyrkeliai sudaro 6,5 km, gruntiniai keliai – apie 40 km. Seniūnijoje gyvena 1562 gyventojai [14].

Paluknio kaimas įsikūręs apie 12 km nuo Rūdiškių, prie Vilniaus–Varėnos plento. Sovietmečiu jis buvo apylinkės centras ir gyvulininkystės eksperimentinio ūkio ,,Merkys“ centrinė gyvenvietė, dabar – seniūnijos ir parapijos centras [11, 10].

Seniūnijoje yra įvairių įstaigų, įmonių, organizacijų: seniūnija, 2 vidurinės mokyklos (Paluknio vidurinė – dėstoma lenkų k. ir Paluknio „ Medeinos“- dėstoma lietuvių k.), biblioteka, ambulatorija, vaikų lopšelis-darželis, gaisrinė, girininkija, maisto parduotuvės, kioskai, ryšių skyrius, motelis „ Maldis“, Vilniaus aeroklubas.
Veikia 18 įmonių. Stambiausios jų: ŽŪB ,,Pjūklas“, UAB ,,Medartvitas“, UAB ,,Aonidė“, UAB ,,Fenolita“, UAB ,,Baltic Export“, ŽŪB ,,Merkys“, Č. Zachaževskio IĮ. Pastarųjų dviejų bendrovių produkcija atitinka Europos Sąjungos standartus.

Kasmet seniūnijoje švenčiamos Užgavėnės, Joninės, Paluknio šventė. Tradiciniu renginiu tapo seniūnės M.Golubovskos iniciatyva ruošiamas ,,Padėkos vakaras“, kurio metu įteikiama ir seniūnijos ,,Metų žmogaus“ nominacija.
Seniūniją ir visą Trakų kraštą garsina ansambliai: lenkų liaudies ,,Polukniane“, mokinių ,,Strumyk“ ir estradinis ,,4+1“.
Vienas iš pelningesnių vietinių gyventojų užsiėmimų – grybavimas ir uogavimas.

Nuo 2004m. seniūnija glaudžiai bendradarbiauja su Welslebeno (Vokietija) seniūnija. 2005 m. bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su Rokietnicos (Lenkija) seniūnija. Daugiau nei 10 metų palukniečiai draugauja su Vengoževo m. (Lenkija) etnografiniu muziejumi bei liaudies ansamblio ,,Zacišuki“ nariais. Draugiški ryšiai palaikomi su Gura Slonska m. (Lenkija) bendruomene.
2002 m. palukniečiai susibūrė ir užregistravo bendruomenę ,,Diemedis“. Jos pirmininke buvo mokytoja A. Bagdanavičienė, vėliau – D. Kuchanauskas [13, 14].
2007 m. Paluknio mokyklose apsilankė Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus [1, 16].

Paluknys – senas gatvinis kaimas, įsikūręs Luknos upelio, nuo kurio pavadinimo, kaip manoma, ir kilo vietovės vardas, pakrantėje. [10, 14]. Anksčiau Lukna, 29 km ilgio 150 km baseino Merkio intakas, buvo gana vaizdinga upė: ji jungė Meduvio, Karvio, Luknos ežerus. Prieš keturis dešimtmečius Luknos upė buvo pakeista žmogaus rankų, nors Lukna ir išlaikė upelio statusą [9]. Apie Paluknio k. pasakojama, kad senovėje prie Luknos upės veikė geležies liejykla, naudojusi balų rūdą. Dar neseniai vietos moterys Luknos pakrantėse prisirinkdavo „raudonų dažų” siūlams dažyti [9, 17]. Dokumentuose Paluknys neretai minimas prie „vėliavininkų kelio”, einančio į Madžiunus. Tuo keliu buvo gabenami prekiniai medienos tašai bei rąstai į bravorą [18].

Bronius Kviklys, žinomas kraštotyrininkas ir žurnalistas, knygoje „Mūsų Lietuva“ pažymėjo, kad nuo senų laikų buvo žinomas Paluknio palivarkas su viena sodyba ir 24 gyventojais, o kaime buvę 18 sodybų ir 125 gyventojai. Kaimas tapo geriau žinomas, kai 1828 m. buvo pastatyta Paluknio bažnyčia, davusi pradžią naujai parapijai. Tada vietovė priklausė Volfgangams [5].

Knygoje „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ rašoma, kad XIX a. Paluknį valdė to meto šviesuolis, Vilniaus imperatoriškojo universiteto profesorius Johanas Frydrichas Volfgangas. Volfgangų valdymo laikais Paluknio apylinkės išgyveno 1831 ir 1863 metų sukilimus. Gana plačiai žinomas 1863 m. gegužės 31 d. sukilėlių mūšis, kuriame žuvo 15 sukilėlių, su rusų kariuomene prie Mamavio kaimo. [19].

Juodagalvis, Jonas. Paluknys. – Trakai,1998. Knygos viršelis

Apie Paluknį yra išleistas istoriko Jono Juodagalvio kraštotyros pobūdžio leidinys „Paluknys: istorijos bruožai“ (Trakai, 1998), kuriame autorius pateikia daug vertingos istorinės, kraštotyrinės medžiagos apie Paluknį. Leidinyje pateikiama žinių apie Paluknio seniūniją, Paluknio parapiją, mokyklą, kultūros namus, biblioteką, girininkiją, Aviacijos sporto oro uostą.
Vietovės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas XVII a. Nuo 1691 m. minimas Paluknio dvaras, kraštotyrininkas Č. Šaduikis nurodo archyvo dokumentą, kuriame pažymėta, kad 1691.07.10. Trakų apskrities Žemės teismo generolas Kazimieras Osmolskis nurodė, jog tuometinis Paluknio dvaro savininkas Vladislovas Kielevičius buvo užgrobęs dalį gretimo Strakiškio dvaro savininko S. Venckaus pievų. Dėl to minėtame teisme ir atsirado dvarininko S. Venckaus atitinkamas skundas.

XIX a. pradžioje Paluknio dvarą įsigijo žymus mokslininkas farmakologas ir botanikas, Vilniaus universiteto profesorius Johanas Volfgangas (1776-1859), tyręs Vilniaus apylinkių vaistinius augalus, Birštono mineralinius vandenis. Paluknyje jis gyveno 16 metų.
1829 m. J. Volfgangas pastatė koplyčią, kuri laikui bėgant peraugo į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią.
1941m. bažnyčia sudegė, 1943m. buvo atstatyta, 1981 m. rekonstruota ir įgavo dabartinę išvaizdą [6].
1915 m. Paluknio apylinkes okupavo kaizerinė Vokietija.
1919 jį užėmė Raudonoji armija, bet jau po keleto mėnesių Paluknys buvo okupuotas lenkų. Po Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1920 iki 1939 m., Paluknys priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui.
1940 m. birželio mėn. Lietuva buvo aneksuota ir paskelbta LSSR. Paluknyje buvo perdalijama žemė, nacionalizuojama nuosavybė, dvaro centre įkurtas MANP (mašinų ir arklių nuomos punktas).
1941m. vietovė buvo okupuota vokiečių. Paluknys labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. 1941 metais birželio 25 d. hitlerininkai sudegino bažnyčią kartu su kunigu K. Packevičiumi, klebonavusiu Paluknyje nuo 1916 m., ir išžudė 18 Paluknio gyventojų, padegė kaimą, didžioji dalis Paluknio sudegė [4].
Po karo prasidėjo antroji sovietinė okupacija. Paluknys buvo Trakų apskrities Rūdiškių valsčiaus sudėtyje.
1950m. pakeitus administracinį valdymą, buvo sudarytas Trakų rajonas ir įsteigta Paluknio apylinkė [4].

2004 m. švenčiant miestelio 310-ies metų jubiliejų, Paluknio gyventojų pastangomis ant buvusios ir sudegintos bažnyčios pamatų atidengtas paminklinis akmuo [2,15].

Vidury Paluknio, greta apleistų Volfgangų kapinių, stovi Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, kuri yra pailgo stačiakampio plano trijų navų. Šventoriuje yra valstybės saugojamų dailės paminklų: du XVIII a. arnotai ir medinė skulptūra „Rūpintojėlis“ [6,7,8,17].

Miestelyje galima aplankyti greta bažnyčios išlikusias senąsias kapines. Jose tebėra kapas ir tebestovi paminklas Paluknio dvaro savininkei Marijai Emilijai Volfgang, mirusiai 1897 m. [14].

Mamavio kaime 1933 m. pastatyti du paminkliniai kryžiai 1863 m. žuvusiems sukilėliams [4].

Paluknio oro uostas, įkurtas 1966 m. šalia Paluknio, kuriame įsikūręs Vilniaus aviacijos technikos sporto klubas [12]. 2008 m. Vilniaus aeroklubas šventė savo 50-ies metų jubiliejų [3].
Papildomos informacijos apie Paluknio seniūnijos lankytinus objektus galima rasti enciklopedijose, Lietuvos turistams skirtuose leidiniuose [6,7,8,17].

Eilėraščių, skirtų Palukniui, yra sukūrusi Trakų rajono literatų brolijos ,,Aukuras“ literatė, buvusi mokytoja Barbara Sidorovič (1933–2005), rajone gerai žinoma savo poezijos posmais [18, 21]. Jos dainingiems eilėraščiams rajono muzikantai yra parašę muziką.
Eilėraštyje ,,Paluknio valsas“ (2001 m.) Barbara Sidorovič rašė: ,,Lai plaukia, kaip šventė / Paluknio daina / Teskrieja padangėj / Skambi ir jauna /“ [18].

Paluknio seniūnijoje veikia Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas. Biblioteka įkurta 1953 m. Ji turi 12,4 tūkst. egz. dokumentų fondą Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. bibliotekoje veikia nemokama interneto prieiga. Biblioteka kaupia, saugo ir skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro apie 44 fiz. vnt. dokumentų. Kraštotyros kartotekoje kaupiami rajono bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių yra virš 300 [20]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Čuta, Robertas. Pirmokus pasveikino Prezidentas:[ apie LR prezidento V. Adamkaus apsilankymą Paluknio mokyklose ]. – Iliustr. // Galvė, 2007, rugs.7, p.1-2.
2. Dovydėnienė, Vitalija. Palukniui – 310 metų: [informacija] // Valstiečių laikraštis, 2001, spal.20 ,p. 5, Nr. 84.
3. Jankienė, Vilma. Aviacijos židinys Paluknyje švenčia jubiliejų:[ apie Vilniaus Aeroklubo Paluknyje 50 – metį ]. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2008, rugp. 2, p. 1, 4.
4. Juodagalvis, Jonas. Paluknys. // Jonas Juodagalvis. Paluknys . – Vilnius-Trakai: Diemedis, 1998, P.9-14.
5. Kviklys, Bronius. Paluknys. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1989. T. 1, P. 460.
6. Kviklys, Bronius. Paluknys: [apie Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus vyskupija, d.2: Vilniaus provincijos bažnyčios, P. 243-245.
7. Martinaitienė, Gražina. Paluknio bažnyčios dailės kūriniai: Skulptūra ir 2 arnotai. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, P. 40.
8. Misius, Kazys. Trakų dekanatas: [apie Paluknio šv. Jono krikštytojo bažnyčią]// Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 566-567.
9. Paluknys // Jonas Juodagalvis. Paluknys .- Vilnius-Trakai: Diemedis, 1998, P.3.
10. Paluknys // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3,  P. 285.
11. Paluknys. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. –  Vilnius, 2010. – T. 17, P.346.
12. Paluknio aviacijos oro uostas [Trakų rajonas]. – Iliustr. // Juodagalvis, Jonas. Paluknys. – Trakai: Diemedis, 1998, P.83.
13. Paluknio seniūnija [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-04-20]. Prieiga per internetą: <http://www.trakai.lt/>
14. Paluknio seniūnija . – Iliustr.,žml. // Vadovas Trakų r. savivaldybės seniūnijų gyventojams. – Trakai, 2007. P .21, 22.
15. Rainska, Jolanta. Paluknio kaimui – 310 metų: [straipsnis] .-Iliustr. // Galvė, 2001, spal.19, p. 5.
16. Rugsėjo 1-ąją LR prezidentas Valdas Adamkus viešėjo Paluknio mokyklose[informacija].- Iliustr. // Trakų žemė, 2007, rugs. 8, p. 1-3.
17. Semaška, Algimantas. Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą. – Vilnius, 2006, P. 405.
18. Sidorovič, Barbara: Paluknio valsas: [eilėraštis. Su prierašu apie autorę]. – Portr.// Paparčio žydėjimas: Trakų literatų kūrybos almanachas. – Trakai, 2001. – P. 191-192.
19. Trakų krašto dvarai ir palivarkai: Kraštotyros akcija „Dvarai – etninės kultūros paveldas“: [apie Paluknį ] – Trakai, 2000. – P. 57-59.
20. Trakų viešoji biblioteka. Tekstinė 2008 metų veiklos ataskaita [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010-03-17]. Prieiga per internetą: <http://www.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Traku_raj_200820095291252.pdf>. 
21. Sidorowicz, Barbara. Poluknie; Poluknianskie lilie; Do Poluknia jechal woz; [eilėraščiai] // Sidorowicz, Barbara. Trockie okruchy.- , Vilnius, 2006. – P. 65; 71, 99.

Parengė: Marija Ščiglo ( Trakų viešosios bibliotekos Paluknio filialas), 2010