1948 m. buvo su tėvais ištremtas į Sibirą, į Lietuvą grįžo 1958 m. Dirbo Ežerėlio (Kauno r.) durpyne. Baigęs Ežerėlio vakarinės mokyklos 7 klases, 1961–1965 m. mokėsi Vilniaus politechnikume, iki 1969 m. dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. 1969–1974 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1974 m. balandžio 9 d. 1974–1980 m. – Kaišiadorių vikaras, nuo 1979 m. aptarnavo ir Palomenės parapiją. 1980–1981 m. – Kruonio, 1981–1983 m. – Merkinės klebonas, iš ten paskirtas į Pivašiūnus (Alytaus r.). 1992–2002 m. – Kaišiadorių klebonas ir Žaslių dekanas. 1998 m. už Pivašiūnų bažnyčios Dievo Motinos vainikavimą gavo monsinjoro titulą. Nuo 2002 m. balandžio 5 d. – Aukštadvario (Trakų r.) parapijos klebonas ir ten esančios Šv. Dominyko bažnyčios rektorius [9].
Per šį laikotarpį monsinjoras įnešė svarų indėlį į Aukštadvario seniūnijos kultūros lobyną, etnokultūrinių tradicijų puoselėjimą bei iniciatyvų įgyvendinimą. Jis tikras etnokultūrinio paveldo saugotojas ir puoselėtojas. Monsinjorui vadovaujant Aukštadvario bažnyčioje nuolat vyksta remonto darbai, gražiai sutvarkytas bažnyčios šventorius, suremontuoti vargonai, įrengtas elektrinis šildymas ir bažnyčios įgarsinimas. Klebono dėka Aukštadvario bažnyčia tapo seniūnijos kultūriniu, švietėjišku centru [2]. Monsinjoro V. K. Sudavičiaus pastangomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija pirmoji Trakų rajone pateikė projektą „Žemės sklypo sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ pagal „Vietos plėtros 2009–2014 m. strategiją“ II prioriteto „Viešosios infrastruktūros sutvarkymas, sukūrimas, kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas“. Įgyvendinus jį, atsirado sutvarkyta ir kiekvienam prieinama viešoji erdvė aktyviam poilsiui parapijai priklausančiame žemės sklype prie Navos ežero [5]. Mons. V. K. Sudavičius sugebėjo įžvelgti jauną talentą ir sudaro galimybes jam pasireikšti [3], buvo maltietis ir Aukštadvario maltiečių grupės įkūrėjas [4]. Kaišiadorių vyskupo generalvikaras A. Jurevičius gražiai atsiliepė apie Aukštadvario parapijos kleboną monsinjorą V. K. Sudavičių, pasižymėjusį nuoširdžiu atsidavimu Dievui ir tikintiesiems, neskaičiuojantį tarnystės valandų, išeiginių dienų. „Tai kunigas iš meilės Dievui ir žmonėms, visuomet laikantis atvertą širdį kiekvienam ateinančiam“, – sakė generalvikaras [8]. Kunigystei atiduotas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos klebono, monsinjoro V. K. Sudavičiaus gyvenimas. Monsinjoras – tikras Aukštadvario seniūnijos ir bendruomenės lyderis. Jis sujungė seniūnijos bendruomenę, seniūnijos įstaigas ir jų kolektyvus į vieną bendrą junginį. Tai žmogus, kurio darbai, idėjos ir pasiaukojimas įkvėpė ir padrąsino esančius šalia [5]. Žurnalistui Romui Bacevičiui duotame interviu monsinjoras V. K. Sudavičius apie Aukštadvarį yra pasakęs: „Vieta tikrai graži, vasarą čia poilsiautojų susirenka, nemažai yra tik vasarą Aukštadvaryje gyvenančių <…>“ [11].
2006 m. monsinjorui V. K. Sudavičiui buvo įteiktas Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo I laipsnio diplomas už „bendrosios gyventojų kultūros vystymą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą“ [7].
2012 m. monsinjoras V. K. Sudavičius apdovanotas Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino vardo nominacija už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje [6].
V. K. Sudavičiaus atsiminimai apie tremtį pateikiami leidinyje „Atmintis: tremtinių atsiminimų rinkinys“ (Kaišiadorys, 2003). Čia trumpai rašoma ir apie atsiminimų autorių. Apie monsinjorą V. K. Sudavičių rašoma leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje“ [10], knygoje „Aukštadvario krašto šviesuoliai“ (Kaunas, 2018). Taip pat monsinjoras minimas leidiniuose „Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 1913–2013“ [2], „Pivašiūnai. Gyvenvietė, bažnyčia, Dievo Motinos paveikslas“ [9], „Onuškis“ (2017), „Aukštadvaris per laiko tėkmę“ (2018), yra straipsnių periodikoje.
Monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius mirė 2021 m. sausio 19 d., palaidotas Kaišiadorių Katedros šventoriuje [1].
Literatūra ir šaltiniai
1. A†A mons. Vytautas Kazys Sudavičius: [nekrologas. Apie monsinjorą, buvusį Aukštadvario Šv. Dominyko bažnyčios rektorių Vytautą Kazį Sudavičių, aptarnavusį Dusmenų (Trakų r.) ir Aukštadvario (Trakų r.) parapijas, jo nuopelnus Aukštadvario Kristaus atsimainymo parapijai]. – Iliustr. // XXI amžius. – 2021, saus. 29, p. 3.
2. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija, 1913–2013. – Kaunas, 2013, p. 52.
3. Aukštadvaryje ugdomi jaunieji vargonininkai: [pokalbis su Trakų bažnyčios vargonininke Regina Bendinskyte, minimas ir V. Sudavičius] / kalbėjosi Juozas Vercinkevičius. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2007, rugs. 22, p. 12.
4. Beržinskienė, Irena. Maltiečių piligriminis žygis į Pivašiūnus. maltieciai.lt [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2015-11-12]. Prieiga per internetą: <http://maltieciai.lt/maltieciu-piligriminis-zygis-i-pivasiunus/>.
5. Dzencevičienė, Jadvyga. Ant garbingo jubiliejaus slenksčio. Kleb. Mons. Vytautas Kazys Sudavičius švenčia 70-ties metų jubiliejų. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2013, saus. 25, p. 1, 5.
6. Kislych, Evelina. Įteikti 2012 metų Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai. – Iliustr. // Galvė. – 2013, saus. 25, p. 2.
7. Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacija: Trakų rajono savivaldybės 2006 metų nominantai. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2006, gruod. 30, p. 1, 2.
8. Petkūnas, Kęstutis. Aukštadvariečiai pagerbė kleb. Mons. Vytautą Sudavičių: [apie mons. V. K. Sudavičiaus tarnystės 10-mečio jubiliejų Aukštadvario bažnyčioje, Trakų r.]. – Iliustr. // Trakų žemė, 2012, geg. 18, p. 1.
9. Pivašiūnai. Gyvenvietė, bažnyčia, Dievo Motinos paveikslas. – Vilnius, 2013, p. 46.
10. Sudavičius, Vytautas Kazimieras // Kas yra kas Lietuvoje. – Kaunas, 2000. – P. 658.
11. Sudavičius, Vytautas Kazimieras. Tremtinys, kunigas, tikėjimo pavyzdys: [pokalbis su Aukštadvario klebonu (2002–2020), Sibiro tremtiniu, monsinjoru Vytautu Kazimieru Sudavičiumi] / [kalbėjosi] Romas Bacevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 2021, vas. 12, p. 22–24.
Parengė: Rasa Selickaitė, Regina Rancevienė (Trakų SVB), 2015, 2023