Romualdas Tinfavičius gimė verslininkų Simono ir Pelagėjos Tinfavičių šeimoje. Prasidėjus sovietų okupacijai ir uždarius šeimos parduotuvę „Vitaminas“, persikėlė į Talačkonių kaimą Pasvalio rajone, kur gyveno iki 1946 m. Nuo 1946 m. gyveno Panevėžyje. Nuo 1963 m., po santuokos su žmona, matematikos mokytoja Julija Tinfavičiene 1962 m., gyveno Trakuose [10]. R. Tinfavičius mokėsi Talačkonių kaimo mokykloje, kur baigė keturis skyrius, vėliau iki septintos klasės mokėsi Panevėžyje. 1950 m. įstojo į Panevėžio hidromelioracijos technikumą, kurį baigė 1955 m. 1976 m. baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą (mokslinio agronomo laipsnis), 2001 m. tame pačiame universitete įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį [6].
Baigęs mokslus R. Tinfavičius dirbo Žagarės mašinų traktorių stotyje inžinieriumi, vėliau – Sausinimo sistemų valdyboje Panevėžyje ėjo projektuotojo pareigas. Dirbdamas Vilniaus melioracijos mašinų stotyje, vadovavo sostinės Vingio parko šokių estrados aikštelės statybai. 1962 m. R. Tinfavičius dirbo Trakų darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete kelių inžinieriumi-inspektoriumi, vėliau – Kelių eksploatacijos ruože inžinieriumi. Nuo 1963 m. dirbo Kelių valdyboje [6].
R. Tinfavičius sudarė 2018 m. išleistą Julijos Tinfavičienės (1932–2014) knygą „Saulė nusileido už Trakų pilies“ [5]. Knygoje spausdinami autorės eilėraščiai, prozos kūriniai, yra nuotraukų iš asmeninio Romualdo ir Julijos Tinfavičių archyvo. R. Tinfavičius 2013 m. išleido knygą „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“ [6]. Tai publicistinių straipsnių rinkinys, pristatantis karaimų gyvenimo aktualijas nuo XIV a. iki šių dienų. Knygoje rašoma apie karaimų įsikūrimą Lietuvoje, kultūros paveldą ir jo vertybes, iškilius karaimų tautos atstovus, šių dienų karaimų bendruomenės centrus Lietuvoje, jų veiklas. Knyga buvo apdovanota Seimo narės Dangutės Mikutienės „Gerumo Angelo“ nominacija [6, 8]. R. Tinfavičius surinko bendramokslių iš Panevėžio hidromelioracijos technikumo biografijas ir sudarė almanachą „Mūsų metų brydės“, kuris buvo išleistas 2005 m. [6]. Su žmona Julija jis prisidėjo prie šešiatomio rinkinio „600 metų karaimai Lietuvoje (1397–1997)“, išleisto 1997 m., rengimo. Rinkinys skirtas karaimų ir totorių 600 metų atvykimo į Lietuvą sukakčiai paminėti. Jį sudaro straipsnių spaudoje publikacijos. Kiti rinkinio sudarytojai – Trakų rajono viešosios bibliotekos darbuotoja, kraštotyrininkė Jadvyga Kulikienė ir buvęs Trakų 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Aleksandras Rezanovas (1931–2004) [9]. Dar vienas leidinys, kurį 1997 m. rengė Julija ir Romualdas Tinfavičiai, buvo jubiliejinis rinkinys „Karaimų vyresniojo dvasininko, poeto Simono Firkovičiaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas“ (Vilnius, 1997). R. Tinfavičius yra parengęs kelis bukletus, kuriuose atsispindi susitikimai su Panevėžio hidromelioracijos technikumo bendramoksliais: „Gandrais skridome į gimtą lizdą“, „Už ką mes mylime Lietuvėlę“, „Atgaiva sielai“, „Praeities dulkes nubraukus“ [6]. Kartu su Juozu Stepankevičiumi R. Tinfavičius apie veteranų klubo „Kelininkai“ veiklą išleido kelis tomus leidinių „Garbė išeinančiai kartai“, taip pat leidinį „Veteranų klubui 10 metų“ [6].
R. Tinfavičius buvo tikras karaimų metraštininkas – rinko medžiagą apie karaimus, publikavo straipsnius karaimikos tema. Juos spausdino Trakų rajono laikraštis „Trakų žemė“ [5, 6]. Taip pat dalyvavo veteranų klubo „Kelininkai“ veikloje, rašė straipsnius, teikė nuotraukų jų leidžiamam žurnalui „Lietuvos keliai“ [6]. Keli R. Tinfavičiaus tekstai išspausdinti almanache „Trakų krašto literatai“ [8].
R. Tinfavičius už savo veiklą buvo ne kartą apdovanotas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, veteranų klubo „Kelininkas“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, įmonės „Vilniaus regiono keliai“ padėkomis. Jam buvo suteiktas kelininko veterano Garbės vardas [6].
2015 m. Romualdui Tinfavičiui už bendrosios gyventojų kultūros vystymą, etnokultūros tradicijų puoselėjimą, tautinių mažumų kultūros plėtrą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą įteiktas II laipsnio Vytauto Didžiojo apdovanojimas, 2019 m. – Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacijos I laipsnio medalis už kitą visuomeninę veiklą [2, 11].
Romualdas Tinfavičius Trakuose gyvena nuo 1963 m. [6]. Knygoje „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“ apie 1962 m. viešnagę Trakuose rašoma: „Trakuose apžiūrėjome Trakų Salos pilį, paplaukiojome valtelėmis.“ [6, p. 9].
R. Tinfavičiaus 80-mečio proga Trakų viešosios bibliotekos kraštotyros fonde buvo eksponuojama kraštiečių, karaimų Romualdo ir Julijos Tinfavičių šeimos archyvo medžiaga [4].
Apie R. Tinfavičiaus veiklą parašyta daug straipsnių, išspausdintų Trakų rajono ir respublikinėje spaudoje, publikuotų internete, imtas ne vienas interviu. Apie jį rašoma leidinyje „Trakų krašto literatai“ (Vilnius, 2015), kur glaustai paminėti gyvenimo faktai, išspausdinti keli tekstai. Leidinį sudarė Teresė Balkutė-Zolotuchinienė, Rūta Daudytė-Minkevičienė. Trakų viešosios bibliotekos istorijoje „80 žingsnių iki šiandien“ rašoma apie R. Tinfavičiaus pagalbą sudarant rinkinį „600 metų karaimai Lietuvoje (1397–1997)“ [9]. Juozo Vercinkevičiaus knygoje „Mūsų Trakų žemė“ (Trakai, 2017, I knyga) išspausdintas išsamus interviu apie R. Tinfavičiaus gyvenimą ir veiklą. R. Tinfavičiaus sudarytoje keliomis kalbomis kūrusios eiles Julijos Tinfavičienės (1932–2014) knygoje „Saulė nusileido už Trakų pilies“ yra nuotraukų iš asmeninio Romualdo ir Julijos Tinfavičių archyvo [5]. Petro Skodžiaus autobiografinėje mozaikoje „Gyvenimo briaunos – švelnios ir aštrios“ (Panevėžys, 2008) minima ir Biržuose tarpukario metais gyvenusi R. Tinfavičiaus šeima, Karaimų gatvėje buvusi jo tėvų parduotuvė „Vitaminas“ [7].
R. Tinfavičius mirė 2021 m. rugpjūčio 29 d., palaidotas Trakų karaimų kapinėse [1, 3].
Literatūra ir šaltiniai:
1. In memoriam. Romualdas Tinfavičius (1936–2021). „Trakų žemės“ ir Voruta.lt redakcija. Voruta [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2023-09-18]. Prieiga per internetą: <https://www.voruta.lt/in-memoriam-romualdas-tinfavicius-1936-2021/>.
2. Paskirti Kunigaikščio Vytauto Didžiojo apdovanojimai ir Mero padėkos: [apie Trakų krašto gyventojams įteiktus Kunigaikščio Vytauto Didžiojo apdovanojimus ir merės padėkas] // Trakų žemė. – 2016, vas. 19, p. 7.
3. Pro memoria: Romualdas Tinfavičius (1936–2021): [nekrologas]. – Portr. // Trakų žemė. – 2021, rugs. 3, p. 8.
4. Selickaitė, Rasa. Juos sujungė Trakų kraštas…: [apie R. Tinfavičiaus 80-mečio proga Trakų viešosios bibliotekos kraštotyros fonde eksponuojamą kraštiečių, karaimų Romualdo ir Julijos Tinfavičių šeimos archyvo medžiagą]. – // Trakų žemė. – 2016, kovo 10, p. 9.
5. Tinfavičienė, Julija. Saulė nusileido už Trakų pilies. – Trakai, 2018, p. 109.
6. Tinfavičius, Romualdas. Nuo Juodosios jūros iki Trakų. – Trakai, 2013, p. 7–11, 13–15.
7. Tinfavičius, Romualdas. Romualdas Tinfavičius – Lietuvos karaimikos puoselėtojas: [pokalbis su inžinieriumi kelininku, karaimikos puoselėtoju] / kalbėjosi Irma Stadalnykaitė, Juozas Vercinkevičius. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2013, spal. 18, p. 6; Prieiga per internetą: <http://www.traku-zeme.lt/romualdas-tinfavicius-lietuvos-karaimikos-puoseletojas/>.
8. Trakų krašto literatai. – Vilnius, 2015, p. 154.
9. Trakų viešoji biblioteka: 80 žingsnių iki šiandien. – [Trakai], 2020, p. 109.
10. Vercinkevičius, Juozas. Mūsų Trakų žemė. – Trakai, 2017, p. 221, 223.
11. Žemaitis, Vytautas. Vasario 16-ąją gimęs kelininkas – šiandien metraštininkas: [apie trakietį, metraštininką, karaimą Romualdą Tinfavičių, kuriam įteikta Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacija]. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2020, vasario 21, p. 8.
Parengė: Regina Rancevienė (Trakų SVB), 2021, 2023