Mokėsi Jurbarko progimnazijoje, Raseinių gimnazijoje. 1922 m. dirbo raštininku Geležinkelių valdyboje Kaune. 1923 m. eksternu baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. 1923–1927 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisės fakulteto ekonomikos skyriuje [3, 6]. Studijų metais aktyviai dalyvavo studentų socialdemokratų organizacijos „Žaizdras“ veikloje, vėliau aktyviai dirbo profsąjungose. 1924–1936 m. priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai. Redagavo laikraščius „Atžala“, „Žiežirba“, bendradarbiavo leidiniuose „Socialdemokratas“, „Aušrinė“, „Lietuvos žinios“, „Kultūra“ ir kt. [3, 6]. 1926–1927 m. mokytojavo Kauno aukštesniojoje komercinėje mokykloje, 1928–1929 m. – „Aušros“ gimnazijoje. 1928–1935 m. dirbo Lietuvos banko Informacijos skyriuje. 1931–1932 m gavęs Rokfelerio stipendiją, studijavo Londono universitete. 1932–1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Bendradarbiavo „Lietuviškos enciklopedijos“ redakcijoje [3, 5]. Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. vadovavo Lietuvos banko nacionalizavimui. 1940–1941 m. buvo Valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotojas. 1940–1943 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas. 1941–1971 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. 1944–1951 m. buvo Ekonomikos fakulteto Politinės ekonomijos katedros vedėjas, nuo 1944 m. – profesorius. 1946–1953 m. – Lietuvos mokslų akademijos Visuomenės mokslų skyriaus akademikas-sekretorius ir Ekonomikos instituto direktorius [2, 5].
Mirė Vilniuje 1971 m. gegužės 15 dieną. Palaidotas Antakalnio kapinėse [4].
Dz. Budrys parengė ir išleido vadovėlius „Politinė ekonomija“ (1929), „Ekonomikos teorija (1936). Parašė knygas „Fiziokratų ekonominė teorija“, „Politinės ekonomijos apybraižos“, „Politinės ekonomijos raštų rinktinė“ [3, 5].
Apie Dz. Budrį galime paskaityti knygoje „Ekonominės teorijos ir tikrovė“ [8], A. R. Čaplinsko „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5] ir kt. Yra straipsnių periodikoje, informacijos internete.
Vilniuje Dz. Budrys gyveno 1940–1971 m. Dirbo Vilniaus universitete įkurtame Ekonomikos mokslų fakultete [8]. Gyveno Bokšto g. 5 (Chodkevičių rūmų pastate). 1951–1971 m. gyveno Tumo-Vaižganto g. 9 / Lukiškių g. 1 (Mokslininkų namuose) [4].
1978 m. Vilniuje, ant namo Tumo-Vaižganto g. 9 / Lukiškių g. 1 (Naujamiesčio seniūnija), kur 1951–1971 m. gyveno Dz. Budrys, atidengta memorialinė lenta [2, 7]. Vėliau atminimo lenta buvo pakeista nauja [7].
Dz. Budrio bibliografija pateikiama leidinyje „Vilniaus universitetas: bibliografija, 1940-1977″ (Vilnius, 1979).
Literatūra ir šaltiniai
1. Buračas, Antanas. Akademiko Dzido Budrio 100-mečiui. – Portr. // Mokslas ir gyvenimas. – 2003, Nr. 5, p. 34.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Budrys Dzidas (1903 05 12–1971 05 15): ekonomistas, profesorius. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 67.
3. Gylys, Povilas. Akademikas profesorius Dzidas Budrys (1903-1971) / Povilas Gylys, Leonas Simanauskas // Ekonomika. – T. 61 (2003), p. 165-167.
4. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1: Vilnius, p. 274, 327-328.
5. Mikučionis, Petras. Budrys Dzidas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 561.
6. Šimkaičių miestelio bendruomenė. Kraštiečiai. Dzidas Budrys [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2013 10 07]. Prieiga per internetą: <http://www.simkaiciai.lt/Simkaiciu%20miestelio%20bendruomene/Krastieciai/Dzidas%20Budrys.htm>
7. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2013 [žiūrėta 2013-10-25]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
8. Žilėnas, Alfonsas. Profesorius, akademikas Dzidas Budrys – pedagogas ir žmogus // Ekonominės teorijos ir tikrovė. – Vilnius, 1989. – P. 138-144.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2013