Vaikystę ir jaunystę praleido Vokietijoje. Baigė Lipsko (Leipcigo) gimnaziją, vėliau – konservatoriją. Studijavo kultūros istoriją ir politinę ekonomiją Lipsko universitete. 1895 debiutavo kaip operos dainininkas Lipsko operoje. 1902 m., po tragiškos žmonos mirties teatro scenoje, išvažiavo į Sankt Peterburgą (Rusija), kur dirbo laikraščio „Kraj“ redakcijoje. Uždarius šį laikraštį, 1910 m. pats pradėjo leisti žurnalą „Kwartalnik Litewski” (Vilniuje jis buvo leidžiamas pavadinimu „Litwa i Ruś”). Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus mokslo bičiulių draugiją. Taip pat dirbo „Dziennik Wileński“ („Vilniaus dienraštis“) redakcijoje [4].
1911 m. Vilniuje, Bernardinų gatvėje, nusipirko namą, kuriame 1822 m. gyveno poetas Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz). Pirmame šio namo aukšte J. K. Obstas įrengė A. Mickevičiaus muziejų. Čia buvo ir J. K. Obsto turėtos meno vertybių kolekcijos ekspozicija. Poeto A. Mickevičiaus muziejus šioje vietoje veikia iki šiol.
1934 m. pasitraukė iš politinės ir visuomeninės veiklos. Nusipirkęs dvarelį Kirtimų kaime (Vilniaus r.) šalia Lavoriškių, persikėlė ten gyventi. Vėliau, kai tarybų valdžia dvarus konfiskavo, apsigyveno Dziekaniškių kaime (Vilniaus r.). Čia rašė atsiminimus [6]. Mirė skurde, visų užmirštas. Palaidotas Kirtimų kaimo (Vilniaus r.) kapinėse.
J. K. Obstas parašė daugiau kaip tūkstantį straipsnių ir daugiau nei 20 knygų. Iš jų minėtinos: „Polska i Litwa“ („Lenkija ir Lietuva“, 1912 m.), „Kapitał, praca i wynagrodzenie“, („Turtas, darbas ir atlyginimas“, 1918 m.), „Odwieczny spór Polski z Moskwą o Litwę“ ( „Lenkijos ir Maskvos amžini ginčai dėl Lietuvos“, 1919 m.), kartu su kitais parašė „Historia cudownego obrazu Matki Boskiej Ostrobramskiej: ku upamiętnieniu 75-lecia koronacji“ („Vilniaus Aušros Vartų stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo istorija“, 1927, 1937, 2002 m.) ir kt. [5]. Yra parašęs kelis straipsnius Vilniaus istorijos tema. Nemažai rašė apie Vilniaus kraštą. Beje, rašydamas apie lietuvių ir lenkų santykius, buvo gana šališkas [2].
2008 m. lapkričio 22 d. Lavoriškių seniūnijoje, Kirtimų kaimo (Vilniaus r.) kapinaitėse, netoli Mostiškių iškilmingai pašventintas Jano Konrado Obsto šeimos memorialinis kompleksas – paties J. K. Obsto, jo žmonos ir motinos kapas. Memorialinį kompleksą sudaro granitiniai paminklai bei atminimo lenta su epitafija. Paminklų autorius – lenkų dailininkas Rafal Ciesielski. Juos pagamino firma „Žybartuva“ [1].
Išsamiausiai J. K. Obsto biografija aprašyta Lilianos Narkovič (Liliana Narkowicz) publikacijose [3-6]. Šios autorės monografijoje „Jan Konrad Obst – publicysta, wydawca, historyk: (1876–1954)“ yra skyriai: „W Wilnie (1911–1934)”, „Rubno (1933–1948)” [3]. Knygoje pateikiama plačios apimties J. K. Obsto bibliografija.
Literatūra ir šaltiniai
1. Levicki, Jan. Vilniaus kraštas dėkoja: Jono Konrado Obsto šeimos memorialinio komplekso pašventinimo iškilmės. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, lapkr. 27 – gruod. 3, p. 1.
2. Obst Jan: [biografija] // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.), 1960. – T. 21, p. 536.
3. Narkovič, Liliana. Jan Konrad Obst – publicysta, wydawca, historyk: (1876-1954). – Bydgoszcz, 2004. – 399, [11] p.: iliustr. – (Biblioteka wileńskich rozmaitości. Seria B; nr. 52). – Su bibliogr.
4. Narkowicz, Liliana. Jan Obst – założyciel Muzeum Adama Mickiewicza w Wilnie // Polonistyka, 2003, nr. 1, p. 44–49.
5. Narkowicz, Liliana. Obst Konrad Jan: [biografija] // Wileńska encyklopedia, 1939 – 2005. – Warszawa, 2007. – P. 416 – 418.
6. Narkowicz, Liliana. Zycie i spuścizna Jana Obsta. – Wilno, 2001. – 48 p.: iliustr.; Prieiga per internetą: <http://www.nasz-czas.lt/Fundacja/Biblioteka/Obst.html>.
7. Wyświęcono memoriał Jana Konrada Obsta w Rubnie: [apie lenkų publicisto ir leidėjo Jano Konrado Obsto antkapinio paminklo pašventinimą Kirtimų kaimo kapinėse, Vilniaus r.]. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2008, 25 listopada, p. 10.
Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010