Jonas Karolis Chodkevičius (Katkevičius, Katkus)

Małkot, Franciszek. Tureckich i iflanskich wojen o sławnej pamięci Janie Karolu Chodkiewiczu głos = Karų su turkais ir Livonijoje balsas apie šlovingo atminimo Joną Karolį. – Warszawa, 2016. Knygos viršelis

Chodkevičiai – rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) didikų giminė, nuo XVI a. amžiaus vidurio – viena turtingiausių ir įtakingiausių didikų giminių. Tapę LDK valdančiojo elito dalimi, Chodkevičiai buvo sukūrę legendą apie neva lietuvišką savo kilmę, todėl kai kuriuose šaltiniuose nurodoma sulietuvinta šios didikų giminės pavardės forma „Katkevičiai, Katkai“ [8].

Chodkevičių giminės dokumentai išsklaidyti dalimis ir saugomi įvairių šalių archyvuose. Dalis XVI a. vidurio Chodkevičių giminės archyvo dokumentų yra dingę, todėl tiksli J. K. Chodkevičiaus gimimo data nežinoma [18]. Ankstesniuose istoriografiniuose šaltiniuose pateikiami 1560 metai [4, 14, 15]. Remiantis karvedžio žmonos Onos Aloyzos Chodkevičienės užsakytos antkapinės epitafijos projektu, manoma, kad LDK didysis etmonas gimė tarp 1571 metų rugsėjo 25 ir 1572 metų rugsėjo 23 dienos [3, p. 86].

1582–1586 m. J. K. Chodkevičius studijavo Vilniaus jėzuitų akademijoje, 1586–1590 m. – Ingolštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Maltoje mokėsi artilerijos, šaunamųjų ginklų, apgulties, mūšio taktikos, fortifikacijų statybos meno. Lankėsi Venecijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje. 1590 m. grįžo į Lietuvą. 1595–1596 m. Ukrainoje dalyvavo malšinant Nalyvaikos vadovaujamų kazokų ir valstiečių sukilimą. Už nuopelnus malšinant kazokų maištą buvo paskirtas LDK pataurininkiu. 1599–1616 m. buvo Žemaitijos seniūnas. J. K. Chodkevičius buvo vienas geriausių XVII a. Europos karvedžių. 1600 m. pasižymėjo per Lenkijos etmono J. Zamoiskio vadovaujamą žygį į Moldaviją. 1601 m. paskirtas LDK lauko etmonu. Nuo 1603 m. buvo Livonijos administratorius, nuo 1605 m. – LDK didysis etmonas, Veliuonos, Liubčios, Dorpato (dabar Tartu) seniūnas. 1602–1611 m. Livonijoje vadovavo LDK kariuomenei, kovojančiai su įsiveržusiais švedais. Laimėjo keletą didelių mūšių, svarbiausias – 1605 m. Salaspilio mūšis. 1611 m. sudarė su švedais paliaubas [2, 9, 14]. 1606 m. per M. Zebžydovskio vadovaujamą Abiejų Tautų Respublikos (ATR) bajorų maištą (rokošą) rėmė valdovą Zigmantą Vazą. 1607 m. su Lenkijos etmonu S. Žulkevskiu ties Guzovu (Lenkija) sumušė maištininkų kariuomenę. 1611–1612 m. vadovavo ATR kariuomenei žygiuose į Maskvą, 1617–1618 m. – per karą su Rusija. 1609–1619 m. pastatė Bychavo (Baltarusija) pilį, kuri tapo viena moderniausių ir tvirčiausių ATR pasienio tvirtovių. 1616 m. paskirtas Vilniaus vaivada. 1620–1621 m. per karą su Turkija buvo jungtinės ATR kariuomenės vadas. J. K. Chodkevičius mirė 1621 m. rugsėjo 24 d. Chotyno pilyje (Ukraina) per Chotyno mūšį [11, 13, 18]. 1620 m. rašytame testamente J. K. Chodkevičius prašė jį palaidoti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, šeimos mauzoliejuje, tačiau žmona Ona Aloyza Chodkevičienė didžiojo etmono valios neišpildė. Karvedys buvo palaidotas Ostroho (Ukraina) jėzuitų bažnyčioje. Vėliau J. K. Chodkevičiaus palaikai ne kartą buvo perlaidoti bijant, kad kazokai kapo neišniekintų. Galutinė LDK didžiojo etmono palaidojimo vieta nežinoma [3, 8].
2021 m. rudenį Kretingos bažnyčios požemiuose, Chodkevičių šeimos mauzoliejuje, pastatytas J. K. Chodkevičiaus kenotafas – tuščiame karste įdėtos kapsulės su žeme iš tų vietų, kuriose didysis etmonas kovojo, lankėsi ir mirė, ir bronzinė gilė, simbolizuojanti Kretingos dvaro ąžuolą, po kuriuo karvedys mėgo ilsėtis grįžęs iš mūšių [8].

J. K. Chodkevičius 1602 m. iš tėvo paveldėtoje Kretingoje pastatė pirmąją medinę bažnyčią, ją prižiūrėti pavedė vienuoliams bernardinams. 1605–1617 m. Kretingoje pastatė pirmąjį Žemaitijoje bernardinų vienuolyną su mūrine Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, parūpino vargonus. 1609 m. Įkūrė Kretingos (Karolštato) miestą, jam suteikė Magdeburgo teises. Didiko rūpesčiu šiame mieste pradėjo veikti mokykla ir prieglauda. 1614 m. tėvo įsteigtame Johanesburgo (Skuodas) mieste įkūrė parapinę mokyklą ir atstatė Švč. Trejybės bažnyčią. Skyrė lėšų jėzuitų namų, bažnyčių ir kolegijų statyboms Tartu ir Rygoje. Kražių jėzuitams užrašė septynis kaimus ir pastatė rūmus. 1615 m. šalia Kražių jėzuitų kolegijos fundavo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią [3].

Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę = Jan Karol Chodkiewicz: Impavidus pro patria mori – Fearless to die for the homeland: Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentai. – Vilnius, 2022. Knygos viršelis

2022 m. Vilniuje lietuvių ir anglų kalbomis išleista knyga „Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę = Jan Karol Chodkiewicz: Impavidus pro patria mori – Fearless to die for the homeland: Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentai“ [3]. Knygoje aptariamas J. K. Chodkevičiaus gyvenimas, karinė ir visuomeninė veikla, jo šeimos ir to meto gyvenamoji aplinka, pateikiamas svarbiausių gyvenimo datų sąrašas, yra asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Leidinys iliustruotas Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų XVI–XX a. dokumentų, susijusių su J. K. Chodkevičiumi, faksimilėmis.

Karvedys Jonas Karolis Chodkevičius – Europos legenda. – Vilnius, 2021. Knygos viršelis

2021 m. Vilniuje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus išleido informacinį leidinį „Karvedys Jonas Karolis Chodkevičius – Europos legenda“, skirtą Lietuvos didžiojo etmono 400-osioms mirties metinėms [10]. Leidinyje pristatoma Vilniaus paveikslų galerijoje surengta paroda „Laiko ženklai Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo šeimos portretuose“, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros bei paramos fondo surengta kilnojamoji paroda „Karvedys Jonas Karolis Chodkevičius – XVII a. Europos legenda“, veikusi Vilniuje ir Kretingoje, glaustai pateikiami svarbiausi J. K. Chodkevičiaus kariniai nuopelnai, jo ir kitų žymiausių Chodkevičių giminės atstovų gyvenimo faktai.

2016 m. Varšuvoje lenkų ir lietuvių kalbomis išleistas XVII a. Vilniaus akademijos Teologijos fakulteto studento Pranciškaus Malkoto (Franciszek Małkot) komemoratyvinis (atminimo) kūrinys Tureckich i iflanskich wojen o sławnej pamięci Janie Karolu Chodkiewiczu głos = Karų su turkais ir Livonijoje balsas apie šlovingo atminimo Joną Karolį“ [18]. Leidinyje pateikiamas istoriko Dariaus Antanavičiaus įvadinis straipsnis apie J. K. Chodkevičių ir lenkų literatūros istoriko Dariuszo Chempereko įvadinis straipsnis apie senuosius šio kūrinio leidimus. Knygos pabaigoje išspausdinta 1622 m. Vilniuje išleisto pirmojo šio kūrinio leidinio fotokopija.

Apie J. K. Chodkevičių rašoma enciklopediniuose ir Lietuvos istorijai skirtuose leidiniuose „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [15], „Lietuva“ [13], „Lietuvos istorija“ [14], Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“ [7], „Lietuvos valstybės kūrėjai“ [4], „Lietuvos istorijos herojai“ [1], „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ [5], Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija XVII amžiuje“ [2], Ukrainos istoriko Petro Saso ir lietuvių istorikų Genutės Kirkienės, Alfredo Bumblausko parengtoje knygoje 1621 m. Chotyno mūšis – mūšis dėl Vidurio Europos“ [11], karybos istoriko Jono Vaičenonio knygoje Lietuvos karyba: nuo baltų iki XXI amžiaus“ [16], kultūros istoriko Eimanto Gudo knygoje „Mėlynas kraujas“ [8], istoriko, žurnalisto Juozo Jurginio knygoje „Gedimino palikuonė – Švedijos karalienė“ [9], lietuvių poeto, eseisto, vertėjo, literatūrologo Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [17], inžinieriaus energetiko, istoriko Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [6], pedagogės Kristinos Ponelienės knygoje „Istorinės asmenybės“ (Kaunas, 2000), pedagogės Rimutės Morozovienės knygoje „Asmenybės istorijos pamokose“ (Vilnius, 2000). Apie Vilniuje vykusį Chodkevičių ir Radvilų konfliktą rašoma lenkų istoriko Juzefo Ignaco Kraševskio romane „Paskutinė iš Slucko kunigaikščių“ (Vilnius, 2016).

1582–1586 m. su pertraukomis J. K. Chodkevičius Vilniaus jėzuitų akademijoje mokėsi senosios istorijos, užsienio kalbų, matematikos, retorikos, poetikos dalykų. 1582 m. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui su Maskva sudarius taikos sutartį ir ta proga surengus iškilmes Vilniuje, pasakė lotynišką prakalbą [3].
1592 m. tėvo Jono Jeronimaičio Chodkevičiaus testamentu paveldėjo Chodkevičių rūmus (dabar Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4). 1600 m. rūmai išgarsėjo Chodkevičių konfliktu su Radvilomis dėl paskutiniosios Slucko kunigaikštytės Sofijos Olelkaitės kraičio. Jonas Karolis Chodkevičius atvyko į Vilnių su 2200 karių ir 24 patrankomis, kurios buvo atgręžtos iš Chodkevičių rūmų į Radvilų rūmų pusę. Radvilos sutelkė Vilniuje apie 6000 kareivių ir šalininkų, gavo Lenkijos didžiojo etmono Jano Zamoiskio ir Ostrogiškių palaikymą. Tik po ilgų derybų, įsikišus Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Zigmantui Vazai, ginkluoto konflikto pavyko išvengti.
Chodkevičių rūmai Vilniuje – LDK didžiojo etmono karinių pergalių liudytojai. Grįžusį su pergalėmis J. K. Chodkevičių vilniečiai kaskart pasitikdavo specialiai suręstomis medinėmis triumfo arkomis, su muzika ir Vilniaus jėzuitų akademijos studentų eilėmis, šlovinančiomis nugalėtoją. Po Salaspilio mūšio Jėzuitų akademijos dėstytojas Laurencijus Bojeris lotynų kalba parašė poemą „Karolomachija“. Poemoje aprašomas Švedijos karaliaus Karolio IX ir Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus mūšis, karvedžio pergalingas sugrįžimas į Vilnių. Kražių jėzuitų kolegijos dėstytojas, poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus sukūrė J. K. Chodkevičių šlovinančią poemą „Nuolanki padėka“ [8].

2021 m. rugsėjo 24 d., minint Jono Karolio Chodkevičiaus 400-ąsias mirties metines, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos vidiniame kieme (Didžioji g. 4, Senamiesčio seniūnija) karvedžiui atidengtas paminklas (skulpt. Martynas Gaubas). Horeljefas pastatytas Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo iniciatyva, privačių rėmėjų lėšomis [3, 10, 12].

Vilniaus universiteto Didžiajame kieme XVIII a. LDK didžiajam etmonui buvo nutapyta freska [17].

Vilniuje, Fabijoniškių seniūnijoje, Bajorų kvartale, J. K. Chodkevičiaus vardu pavadinta gatvė [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bartninkas, Vilius. Jonas Karolis Chodkevičius // Lietuvos istorijos herojai. – Vilnius, 2015. – P. 91–102.
2. Jonas Karolis Chodkevičius: (1560–1621). – Iliustr. // Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija XVII amžiuje. – [Vilnius], 2015. – P. 3–18.
3. Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę = Jan Karol Chodkiewicz: Impavidus pro patria mori – Fearless to die for the homeland: Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentai. – Vilnius, 2022. – 323, [1] p.
4. Jonas Karolis Chodkevičius (1560–1621): [biografija]. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 4 pavad. // Lietuvos valstybės kūrėjai. – Vilnius, 2006. – T. 1: XVI–XIX a. portretai, p. 88–89.
5. Jonas Karolis Chodkevičius. – Portr., iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 44–45.
6. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Chodkevičius Jonas Karolis: LDK etmonas, karvedys (1560 – 1621 09 24). – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 75.
7. Gruzdienė, Danutė. Jonas Karolis Chodkevičius: [biografija]. – Portr., iliustr. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. – Vilnius, 2008. – T. 1: LDK didieji etmonai ir sukilimų vadai, p. 96–104.
8. Jokūbaitis, Donatas. Chodkevičių palikimas Vilniuje: ekskursijų gido Donato Jokūbaičio maršrutas. – Portr., žml. // Gudas, Eimantas. Mėlynas kraujas. – Vilnius, 2023. – P. 246–253.
9. Jurginis, Juozas. Jonas Karolis Chodkevičius ir Salaspilio mūšio pergalės laurai. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Jurginis, Juozas. Gedimino palikuonė – Švedijos karalienė. – Vilnius, [2009]. – P. 66–68.
10. Karvedys Jonas Karolis Chodkevičius – Europos legenda: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo kilnojamoji paroda „Karvedys Jonas Karolis Chodkevičius – XVII a. Europos legenda“ [2021] (Vilnius–Kretinga), portretų paroda „Laiko ženklai Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo šeimos portretuose“ [2021, Vilnius]. – Vilnius, 2021. – 23 p.: iliustr., faks., portr.
11. Sas, Petro. Didysis Chotyno karvedys – Jonas Karolis Chodkevičius. – Iliustr. // Sas, Petro. 1621 m. Chotyno mūšis – mūšis dėl Vidurio Europos / Petro Sas, Genutė Kirkienė, Alfredas Bumblauskas. – Vilnius, 2011. – P. 140–173.
12. Simėnaitė, Aistė. Vilniuje atidengtas paminklas karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui, įteiktas Aukso medalis už Valstybės stiprinimo veiklą. – Iliustr. // XXI amžius. – 2021, spal. 1, p. 1, 3.
13. Tyla, Antanas. Chodkevičius Jonas Karolis. – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Lietuva. – Vilnius, 2010. – T. 2, p. 359.
14. Tyla, Antanas. Chodkevičius Jonas Karolis. – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Lietuvos istorija. – Vilnius, 2011. – T. 1, p. 276.
15. Tyla, Antanas. Chodkevičius Jonas Karolis. – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 80; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-karolis-chodkevicius/>.
16. Vaičenonis, Jonas. Jonas Karolis Chodkevičius: asmenybės: [biografija]. – Portr. // Vaičenonis, Jonas. Lietuvos karyba: nuo baltų iki XXI amžiaus. – Kaunas, 2011. – P. 111.
17. Venclova, Tomas. Chodkevičius (Katkevičius, Katkus) Jonas Karolis. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2017. – P. 69.
18. Małkot, Franciszek. Tureckich i iflanskich wojen o sławnej pamięci Janie Karolu Chodkiewiczu głos = Karų su turkais ir Livonijoje balsas apie šlovingo atminimo Joną Karolį. – Warszawa, 2016. – 155, [2] p.: iliustr., nat., portr.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2023

Dalintis straipsniu: