Daujotytė, Viktorija. Gyvenimas prie turgaus: monografija apie Joną Strielkūną. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

1957 m. baigė Biržų raj. Vabalninko vidurinę mokyklą. Jaunystėje rašė žinutes į laikraščius, vaidino klojimų spektakliuose, vadovavo apylinkės pavasarininkams. 1957–1960 m. dirbo Biržų ir Vabalninko laikraščių redakcijose, 1967–1978 m. laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. Nuo 1978 m. pagrindinis užsiėmimas – vertimai iš rusų, anglų, latvių, rumunų ir kitų kalbų. Tarp jo verstų poetų: Afanasijus Fetas, Borisas Pasternakas, Janis Rainis, Fiodoras Tiutčevas ir kiti [7, 13].

Eilėraščius spausdinti pradėjo 1958 m., daugelis jų tapo dainomis, kurioms muziką rašė Benjaminas Gorbulskis, Vygandas Jonas Telksnys, Algimantas Vincentas Raudonikis [12]. Vyrauja ryšio su gimtąja žeme kaip žmogaus būties pagrindo, etinių vertybių mato, motyvas. J. Strielkūno eilėraščiuose mažas žmogus visuomet yra nepaaiškinamos, grėsmingos jėgos, aklos lemties akivaizdoje ir patiria neišvengiamo praradimo, pralaimėjimo, „trečio brolio“ likimo nuojautą [9]. Poeto romantiška, baladiška poezija lengvai virsta dainomis [14, 15].

Poetas išleido šiuos rinkinius: „Raudoni šermukšniai“ (1966), „Vėjas rugiuos“ (1971), „Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), „Varpo kėlimas“ (1978), „Lapkričio medis“ (1985), „Rinktinė“ (1986), „Tas kraštas“ (1989), „Tamsūs buvo žiedai“ (1990), „Pirmoji meilės knyga“ (1990), „Trečias brolis“ (1993), „Žirgo maudymas“ (1995), „Tamsos varpai, šviesos varpai“ (1998), „Tik vienąsyk“ (1998), „Einu namo“ (1999), „Praėjęs amžius“ (2001), „Naktiniai sodai“ (2002), „Ligi dvyliktos“ (2003), „Dėkoju Jums“ (2007).

J. Strielkūnas išvertė vieną žinomiausių kūrinių Rusijoje – Nikolajaus Nekrasovo poemą „Kam Rusioje gyventi gera“ (1979).

Už kūrybinius pasiekimus poetui buvo skirti šie apdovanojimai: 1979 m. LSSR valstybinė premija, 1991 m. „Poezijos pavasario“ laureato vardas, 1996 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 1999 m. Gedimino ordino Riterio kryžius, 2000 m. Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo žymuo „Lino žiedas“, 2000 m. Vytauto Tamulaičio I-oji premija, 2001 m. Taraso Ševčenkos fondo premija už poezijos vertimus iš ukrainiečių kalbos, 2001 m. Jotvingių premija už poezijos rinktinę „Praėjęs amžius“, 2004 m. Antano Miškinio literatūrinė premija už eilėraščių knygą „Ligi dvyliktos“, 2011 m. tapo Biržų rajono garbės piliečiu.

Strielkūnas, Jonas. Lyrika. – Vilnius, 2009.– 2 t. Pirmo tomo viršelis

2010 m. J. Strielkūnui už poeziją apie Vilnių ir dvitomį „Lyrika“ (2009) įteikta Vilniaus mero premija.

Poetas rašė apie persikėlimą į Vilnių: „Atvažiavau į Vilnių jaunas, toks nusigandęs. Patekau tarp savųjų“ [2].

Pagal poeto eiles yra išleistas kompozitoriaus A. V. Raudonikio dainos mišriems chorams „Ant Vilniaus kalvų“ (1986).

Kolegos poetai jam skyrė eilių: „Siela mūsų – laukinių našlaičių spalvos“ (Onė Baliukonytė), „Sūnaus palaidūno grįžimas“ (Sigitas Geda), „Eilėraštis apie saulę ant nyčių“ (Antanas A. Jonynas), „Ironiškas eilėraštis Jonui Strielkūnui“ (Mykolas Karčiauskas) ir kitų.

Vilniuje, Verkių seniūnijoje, J. Strielkūno vardu pavadinta gatvė.

Apie J. Strielkūną parengta prisiminimų knyga „Trečias brolis“ (2023). Knygoje šalia kraštiečių, bendradarbių, rašytojų, bičiulių, artimųjų atsiminimų pateikti poeto jaunystės dienoraščių fragmentai, keletas laiškų, nuotraukų [11].

Gražiai apie J. Strielkūną monografijoje „Gyvenimas prie turgaus: monografija apie Joną Strielkūną“ yra pasakiusi Nacionalinės premijos laureatė Viktorija Daujotytė: „Kas yra Jonas Strielkūnas be savo eilėraščių? Tylus, nedrąsus, nekalbus ir neiškalbus, kokia panešiota striukele apsivilkęs nedidukas žmogus su berete, svetimas ryšių, pažinčių, naudingos tvarkos pasauliui, nebeatpažįstantis kasdien puošnesnio ir kasdien svetimesnio Vilniaus“ [2, 3].

Apie poetą pasakoja literatūros kritikas Valentinas Sventickas leidinyje „Laisvė kurti ir laisvė turėti: esė, užrašai, literatūros kritika“ [10]. Laimono Inio sudarytame leidinyje „Dešimt klausimų rašytojams“ pateikiami ir J. Strielkūno atsakymai [5].

Apie poeto gyvenimą ir kūrybą rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [13], leidinyje „Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002)“ [4], Irenos Slavinskaitės knygoje „Jono Strielkūno kūryba: poetinės semantikos etiudai“ [8].

1979 m. žurnale „Tarp knygų“ Nr. 8 pasirodė Teresės Gustienės straipsnis: „Jonas Strielkūnas: bibliografinė apžvalga“.

Apie poetą yra informacijos periodikoje ir internete [1, 2, 6].

J. Strielkūnas mirė 2010 m. gegužės 9 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Ikonografija

Literatūra ir šaltiniai

1. Biržų rajono savivaldybės garbės piliečiai. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-09-20]. Prieiga per internetą: <https://www.birzai.rvb.lt/visiems/krastotyra/62-birzu-garbes-pilieciai>.
2. Butkevičius, Algirdas. Jonas Strielkūnas. Likęs šiapus nebūties. Bernardinai.lt [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-09-07]. Prieiga per internetą: <https://www.bernardinai.lt/jonas-strielkunas-likes-siapus-nebuties/>.
3. Daujotytė, Viktorija. Gyvenimas prie turgaus: monografija apie Joną Strielkūną. – Vilnius, 2008. – 336 p.
4. Daujotytė, Viktorija. Vyresniųjų poezija: tarp praeities ir dabarties // Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002) .– Vilnius, 2003. – P. 87–88.
5. Jonas Strielkūnas. – Portr. // Dešimt klausimų rašytojams. – Vilnius, 1986. – P. 347–352.
6. J. Strielkūnui – 80. Kauno rašytojų prisiminimai. Bernardinai.lt [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-09-07]. Prieiga per internetą: <https://www.bernardinai.lt/2019-11-21-j-strielkunui-80-kauno-rasytoju-prisiminimai/>.
7. Rakauskas, Romualdas. Jonas Strielkūnas // Rakauskas, Romualdas. Įkvėpimo žemė. – Vilnius, 1998. – P. 192–193.
8. Slavinskaitė, Irena. Jono Strielkūno kūryba: poetinės semantikos etiudai. – Vilnius, 1990. – 255 p.
9. Strielkūnas, Jonas. Artojų žemės amžini paveikslai: [pokalbis su Jonu Strielkūnu / kalbėjosi] Gražina Ramoškaitė // Pokalbiai apie poeziją. – Vilnius, 1984. – P. 117–123.
10. Sventickas, Valentinas. Žiedai yra tamsūs. Jonas Strielkūnas // Sventickas, Valentinas. Laisvė kurti ir laisvė turėti: esė, užrašai, literatūros kritika. – Vilnius, 1998. – P. 197–220.
11. Trečias brolis: atsiminimai apie Joną Strielkūną. – Kaunas, 2023. – 254, [2] p.
12. Tūtlytė, Rita. Egzistencinis rūpestis ir romanso žanras // Tūtlytė, Rita. Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita. – Vilnius, 2006. – P. 156–161.
13. Tūtlytė, Rita. Strielkūnas Jonas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 22, p. 595–596.
14. Zaborskaitė, Vanda. Jonas Strielkūnas // Zaborskaitė, Vanda. Eilėraščio menas: interpretacijos. – Vilnius, 2002. – P. 272–283.
15. Žalys, Aleksandras. Lietuvių literatūrinė baladė. – Vilnius, 1988. – P. 90, 166–167.

Parengė: Levonija Meškelevičiūtė (Vilniaus SCB), 2023; Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2025