Garsūs XIX a. mokslininkai ir gydytojai praktikai Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, pakviesti Vilniaus universiteto, į Vilnių atvyko 1804 m. iš Vienos. J. P. Frankas greitai išvyko į Sankt Peterburgą. Daktaras Jozefas Frankas ėmėsi vadovauti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos, o nuo 1805 m. Terapijos katedrai. Tais pačiais, 1805 metais jo sumanymu buvo įsteigti Vilniaus medicinos institutas ir Vilniaus medicinos draugija. Draugijos nariams vieningai pasiūlius savo prezidentu išrinkti prof. Jozefą Franką, šis netikėtai paprieštaravo: „ne tam steigęs draugiją, kad jai vadovautų”. Pasisiūlė į kuklias ir kruopštaus darbo reikalaujančias sekretoriaus pareigas. Draugijos nariai susirašinėjo su vakcinacijos nuo raupų pradininku E. Dženeriu ir propagavo skiepijimo idėją tarp vietinių gyventojų. 1808 m. Jozefas Frankas įsteigė Vilniuje Vakcinacijos institutą, kur buvo gaminama vakcina ir organizuojami skiepijimai nuo raupų [4, 6, 9].
Vilniaus medicinos draugija siekė ugdyti sveiką visuomenę. 1809 m. J. Franko įkurtas pirmasis Europoje Motinystės institutas teikė medicininę ir materialinę pagalbą neturtingoms gimdyvėms. Prof. Jozefo Franko iniciatyva prie Terapijos klinikos pradėjo veikti pirmoji ambulatorija, kurioje ir pats nemokamai gydydavo neturtingus vilniečius. Taip Vilniuje radosi Labdarių draugija. Jis pirmasis pradėjo statistinius gyventojų sergamumo ir mirtingumo bei medicininius-topografinius krašto tyrimus [9].
Jozefas Frankas buvo spalvinga asmenybė, turėjo gerą muzikinį išsilavinimą, grojo klavesinu. Jo žmona Kristina buvo puiki dainininkė. Frankų namuose vykusiuose koncertuose ir priėmimuose rinkdavosi mokslo ir meno elitas. Juose surinktos lėšos buvo skiriamos labdarai, profesoriaus idėjų įgyvendinimui. Namas Didžiojoje gatvėje, kuriame gyveno profesorius, ilgą laiką buvo vadinamas Franko namu [10]. Vilniuje prabėgo du dešimtmečiai intensyvaus darbo metų.
1823 m., visiems laikams išvykdamas iš Vilniaus, J. Frankas rašė, kad „niekada nesigailėjo savo gražiausius gyvenimo metus praleidęs šiame vaišingame krašte ” [4].
Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje saugomi Jozefo Franko memuarai – penkios rankraščių knygos prancūzų kalba. Dalis antrosios, trečioji ir ketvirtoji knygos skirtos atsiminimams apie XIX a. Vilnių. Lenkų kalba atsiminimai išleisti 1913 m. [11], lietuvių kalba „Atsiminimai apie Vilnių“ išleisti 2001 m. [2, 4]. 2013 m. išleistas antrasis šios knygos leidimas „Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai“ [5]. Profesoriaus Jozefo Franko atsiminimai – vertingas liudijimas, atskleidžiantis XIX a. antrosios pusės Vilniaus aktualijas: universiteto istoriją, to meto mediciną, kultūrinį ir politinį miesto gyvenimą. Leidinyje aprašomi įžymūs to meto mokslo, kultūros, aukštuomenės žmonės, su kuriais atsiminimų autoriui teko bendrauti. Knygoje pateikiama daug informacijos ir apie eilinių žmonių kasdienybę, ligas, gydymo būdus.
Antrojoje J. Franko memuarų knygoje „Atsiminimai“ (Vilnius, 2015) pasakojama apie asmeninį Frankų šeimos gyvenimą, pateikiama vertingų žinių apie XIX a. Europos mediciną, švietimą, kultūrą, meną, kasdienį gyvenimą.
Apie J. Franko gyvenimą ir veiklą rašoma Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [10], „Vilniaus medicinos istorijos almanache“ [8], žinyne „Mūsų gydytojai“ [3], etnologo, gamtos mokslų daktaro, prof. Liberto Klimkos knygoje „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ (V., 2016) ir kt. Vilniaus gidės Liudos Matonienės knygoje „Vilnius: meilės stotelės: romantiškasis miesto žemėlapis“ (Vilnius, 2017) yra skyrius „Jozefas Frankas ir Kristina Gerhardi-Frank”.
Vilniuje įamžintas Jozefo Franko atminimas. 1983 m., minint Higienos instituto 175-ąsias metines, Higienos instituto kiemelyje, Didžiosios g. 22 (Senamiesčio seniūnija) atidengtas paminklas šiam garsiam mokslininkui (skulpt. Eimantas Stankevičius). Paminklas atidengtas vadovaujant instituto direktoriui dr. Stanislovui Gurčinui [6, 7].
Senamiestyje yra Labdarių gatvė, kuri primena J. Franko atkurtos Labdarių draugijos veiklą [8]. 2000 m. Vilniuje, Santariškėse (Verkių seniūnija), Jozefo Franko vardu pavadinta gatvė [1].
Literatūra ir šaltiniai
1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės = Vilnius streets: istorija, vardynas, žemėlapiai. – Vilnius, 2000, p. 183.
2. Dručkutė, Genovaitė. Vilniaus įvaizdis Jozefo Franko atsiminimuose = The Image of Vilnius in Joseph Frank’s Memoirs. – Bibliogr.: 24 pavad. // Acta litteraria comparativa. – [T.] 4 (2009), p. 140–149.
3. Frankas Jozefas: [biografija]. – Portr. // Mūsų gydytojai: žinynas. – Vilnius, 1998. – P. 74–75.
4. Frank, Joseph. Atsiminimai apie Vilnių. – Vilnius, 2001. – 619, [2] p. – Kn. taip pat: Jozefas Frankas ir jo „Atsiminimai” / Aldona Prašmantaitė, p. 5–17.
5. Frankas, Josephas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai. – Vilnius, 2013. – 695, [1] p.
6. Higienos institutui 200 metų. – Vilnius, 2008. – 278, [1] p.: iliustr., faks., portr.
7. Jurašienė, Jolanta. Vilniaus skulptūrų kelias: [kultūrinis gidas]: [21 maršrutas] / Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. – 2-asis pakoreg. leid. – Vilnius, 2014, p. 188–189.
8. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 75.
9. Kondratas, Ramūnas. Jozefas Frankas – Vilniaus medicinos draugijos steigėjas // Vilniaus medicinos istorijos almanachas. – T. 2 (2006), p. 358–365.
10. Venclova, Tomas. Frank Joseph. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 118–119.
11. Frank, Joseph. Pamiętniki: z franc. przetłumaczył, wstępem i uwagami opatrz. dr. Władysław Zahorski. – Wilno, 1913. – 235, [3] p.: iliustr., portr. – (Bibljoteka pamiętników. Nr 1).
Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2010; Jurgita Lazauskaitė (VAVB) 2022