Julija Janus. Nuotr. iš kn.: Lyderiai. – Vilnius, 2017, p. 285.

Julija Janus (tikr. Janulaitytė, iki 2005 m. – Žilėnienė) studijavo Vilniaus dailės akademijoje (baigė 1994 m.), Arnhemo (Olandija) meno ir muzikos akademijoje, baigė vadovų magistrantūros studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. 1997 m. Vilniuje įkūrė Julijos Žilėnienės mados namus (nuo 2010 m. – bendrovė „Julijos namai“). 1998–2002 m. buvo bendrovių Lietuvoje ir („Vilija“, „Sparta“) ir užsienyje (Kanadoje, Danijoje) drabužių kolekcijų dizainere [5, 6,]. 1999 m. kartu su bendraminčiais įsteigė „Mados infekciją“ – didžiausią  Baltijos šalyje mados festivalį, kuris kiekvieną pavasarį vyksta Šiuolaikinio meno centre Vilniuje.

J. Janulaitytė yra dalyvavusi Vilniaus, Maskvos, Rygos mados savaitėse, mados dizaino parodose „The Pure“ (Londonas), „Ciff“ (Kopenhaga), „Whoʼs Next“ (Paryžius), „Tranoi“ (Niujorkas). Dizainerė sukūrė prêt‑à‑porter drabužių kolekcijas prekės ženklams „Desert Design“ (Kanada), „Angel Circle“ (Danija), savo prekės ženklams „Kalės vaikas“, „JŽ“, „Julia Janus“. Su pastaruoju prekės ženklu išplėtojo baltiška pasaulėjauta paremtą holistinę gyvenimo stiliaus koncepciją; pirmą kartą Lietuvoje pasiūlė įvairių dydžių drabužių. Taip pat sukūrė inauguracinį kostiumą Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, iškilmių drabužių Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus žmonai Almai Adamkienei.

Dizainerė sukūrė kostiumų teatro, koncertų „Klasikos diversijos“ atlikėjų kostiumus, Vilniaus universiteto choro „Gabija“ sceninį įvaizdį, televizijos įvairių laidų, muzikos atlikėjų įvaizdžius. Taip pat sukūrė vienetinių mados kūrinių kolekcijų, papuošalų, interjero, savo parduotuvių interjerų koncepcijas, baldus, apipavidalino įvairios paskirties interjerų [5].

Kaip rašoma 2009 m. Vilniuje išleistos mergaičių knygos  „Nuo ančiuko iki gulbės“ anotacijoje, joje „penkios garsios ir išmintingos Lietuvos moterys aptaria mergaitėms opias paauglystės temas“. Viena iš šių moterų – Julija Janus (Žilėnienė). 2022 m. išleistas Julijos Žilėnienės leidinys „Slapta meilė: [užrašinė]“ (Vilnius, 2022), į kurį sudėta menininkės parodos, skirtos Barborai Radvilaitei ir Žygimantui Augustui, medžiaga. Paroda veikė Vilniaus rotušėje ir Valdovų rūmuose.

Nuo 2019 m. J. Janus dalyvauja visuomeninėje veikloje – kuria ir įgyvendina Vilniaus senamiesčio kaimynystės atgaivinimo ir vietokūros projektus [3]. Menininkės iniciatyva pradėta gilintis į prie Stiklių gatvės (tarp Vokiečių ir Didžiosios gatvių) esančio kvartalo identitetą, pasakoti Senamiesčio erdvių istorijas, kurti naujas traukos vietas, kultūrinius maršrutus, tradicijas, gerinti infrastruktūrą, pritraukti investuotojus ir Senamiesčio kultūros mylėtojus. Kelerius metus Stiklo kvartale buvo vykdomas meno projektas „Sienos prisimena“, kai autentiškos tarpukario Vilniaus žydų nuotraukos buvo perkeltos ant namų sienų [1, 2, 4].

Už Stiklo kvartalo iniciatyvą 2021 m. dizainerei J. Janus buvo suteikta Vilniaus mero premija [4].

Pasak Julijos Janus, „Kiekvienas namas [Stiklo] kvartale slepia kiemelį, įdomų architektūrinį elementą, turtingą istoriją. […] iki šiol vietovei trūko savito identiteto, iniciatyvų, kurios pritrauktų daugiau žmonių susidomėjimo. […] Ieškome dialogo su miestu ir su visais kvartalo akcininkais bei investuotojais tam, kad suderintume jo viziją ir siektume bendrų tikslų. Mūsų kelias – kūrybinga vietokūra, padedanti miesto dalims moderniu būdu atskleisti ir padidinti vietos savitumą“ [1, 2]. 

Apie Juliją Janus rašoma knygoje „Lietuvos moterys“ [6], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3]. Leidinyje „Lyderiai“ pateikiama trumpa dizainerės biografija, menininkės mintys apie savo misiją ir veiklą [5]. Yra daug straipsnių periodikoje ir internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Bružaitė-Kazlauskienė, Viktorija. Juvelyrinė Vilniaus širdis Stiklo kvartale. Neakivaizdinis Vilnius: [apie J. Janus veiklą] [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-01-30]. Prieiga per internetą: <https://neakivaizdinisvilnius.lt/straipsniai/juvelyrine-vilniaus-sirdis-stiklo-kvartale/>.
2. Bružaitė-Kazlauskienė, Viktorija. Stiklo kvartale [apie J. Janus veiklą]. – Iliustr., portr. // Neakivaizdinis Vilnius. – 2019, Nr. 2, p. 36–41.
3. Julija Janus. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-10-20]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/julija-janus/>.
4. Keturiems sostinės kūrėjams skirtos Vilniaus mero premijos. Vilniaus miesto savivaldybė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://vilnius.lt/lt/2021/05/28/keturiems-sostines-kurejams-skirtos-vilniaus-mero-premijos/>.
5. Radzevičienė, Laisvė. Julija Janus / Laisvė Radzevičienė, Jurga Tapinienė. – Portr. // Lyderiai. – Vilnius, 2017. – P. 280–295.
6. Julija Žilėnienė. – Iliustr. // Lietuvos moterys. – Vilnius, 2002. – P. 171.

Parengė: Giedrė Bitautienė (VCB), 2023